Tiesa, pozicijos išsiskyrė ir politikų tarpe – pavyzdžiui, buvusi krašto apsaugos ministrė, europarlamentarė Rasa Juknevičienė įsitikinusi, kad po Vladimiro Putino režimo žlugimo būtent Baltijos šalys turės padėti Rusijai atsistoti ant kojų. Dėl to, pasak jos, šios šalies opoziciją šiandien reikia ne tik kritikuoti, bet ir suprasti.
Savo ruožtu politikos analitikas, apžvalgininkas Marius Laurinavičius tokį požiūrį sveikina, tačiau pabrėžia, kad užmerkti akių ir nematyti tam tikrų opozicionierių transliuojamų žinučių šiandien negalime.
Ragina žiūrėti plačiau
Praėjusią savaitę Latvija nusprendė panaikinti nepriklausomo Rusijos televizijos kanalo „Dožd“ licenciją, aiškindama, kad toks sprendimas priimtas įvertinus kanalo padarytus pažeidimus.
Pažymima, kad televizijoje nebuvo transliacijų garso takelio valstybine kalba, taip pat parodytas žemėlapis, kuriame Krymas pažymėtas kaip Rusijos dalis, o neseniai televizijos laidų vedėjas eteryje Rusijos kariuomenę pavadino „mūsų kariuomene“.
Toks kaimynų sprendimas netrukus sulaukė didžiulės diskusijų bangos, ir, nors nemaža dalis visuomenės ir politikų stojo į Latvijos institucijų pusę, kita dalis kėlė klausimą, ar Rusijos opozicijos atstovai tikrai nusipelnė tokios bausmės. Viena iš jų – konservatorė, Europos Parlamento (EP) narė R.Juknevičienė.
„Gal aš gyvenu kiek kitokioj erdvėj, bet nesu tikra, kad sprendimas geras.
Taip, klaidos padarytos. Ar sąmoningai, aš nesiimu spręst. Tačiau jiems reikia pasiekti ne latvių ar lietuvių auditoriją, o rusų. Ir ne bet kokių rusų, ne tų, kurie smerkia karą, o tų, kurie ten. Taip, daugelis nesupras tokio mano požiūrio, tačiau bandau mąstyti apie ateitį, kai Ukraina laimės.
Apie tą Rusiją, kurią turės kurti ir „Dožd“ žmonės, juos žiūrintys, jų klausantys žmonės. Kokia bus jų atmintis, koks santykis bus su mumis?“ – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė europarlamentarė, kurios mintys netrukus susilaukė ir kritikos.
Pati R.Juknevičienė portalui lrytas.lt teigė, kad Latvijos sprendimo nekvestionuoja – pasak politikės, šis procesas dar net nėra pasibaigęs, turint omenyje tai, jog kanalas dar turi teisę sprendimą skųsti teisme. Visgi, pasak europarlamentarės, šiandien jis atrodo šiek tiek neproporcingas.
„Tai, kad veiklą reikia vertinti ir Latvija turi savo taisykles, yra nekvestionuojamas dalykas – ši valstybė turi šiek tiek kitokį ir labai ypatingą santykį su tuo, kas įvyko po karo su didžiule rusų bendruomene, kuri nenori integruotis, o kai kurie iš jų netgi vadinami penkta kolona.
Dalis žmonių, ypač iki vasario 24-osios, palaikė V.Putiną. Mes ir EP turime Tatjaną Ždanoką, kurią išrenka rusiškai kalbantys Latvijos piliečiai, ir žinome, kas tai per žmogus. Šitame kontekste latvių taisyklės yra žymiai griežtesnės, bet iškyla ir kitas klausimas dėl proporcingumo.
Klaidos, kurios buvo padarytos iš „Dožd“ pusės, yra akivaizdžios, ir prieš tai buvo padaryta klaidų, bet man teko su jais bendrauti – priekaištas, kad „Dožd“ nenusivežė vertėjo, yra ne pats rimčiausias argumentas.
Dabar iškyla klausimas, kas apskritai yra rusai – ar jie visi yra V.Putino, ar jie visi imperialistai, ar jie visi vienodi. Tai šis emocijų pliūpsnis Lietuvoje nukreipia temą nuo „Dožd“ apskritai į Rusijos ateitį“, – svarstė R.Juknevičienė.
Tiesa, pati europarlamentarė lemtingo Latvijos sprendimo dieną šiam kanalui spėjo duoti interviu.
„Jau pirmu sakiniu pasakiau jiems lygiai tą patį – kad nekvestionuoju Latvijos institucijų sprendimo. Tačiau klaidos, kurios buvo padarytos ir iš „Dožd“ pusės, ir iš labai griežtos Latvijos reakcijos, gali turėti pasekmių ateityje dėl mūsų, Baltijos valstybių, vaidmens ateities procesuose“, – tvirtino R.Juknevičienė.
Opozicija deda pamatus ateities Rusijai?
Jos manymu, net kai Ukraina laimės Rusijos sukeltą karą, matysime tam tikrus politinius procesus, kurie neišvengiamai ateis ir iki pačios Rusijos. Todėl esą ypač svarbu demonstruoti lyderystę ir turėti aiškią strategiją Rusijos atžvilgiu.
„Gal žmonės Lietuvoje nelabai stebi, bet šiuo metu vyksta ir procesai Pietų Kaukaze, centrinėje ir vidurinėje Azijoje – Rusija praranda ir tikrai praras įtaką šiuose regionuose. Kaip atrodys Europos kontinentas po to, kai Ukraina taps ES, NATO nare?
Čia yra dešimtmečio klausimas. Mes galime suvaidinti labai svarbų vaidmenį – tiek Lietuva, tiek Baltijos valstybės“, – dėstė konservatorė.
R.Juknevičienė pridūrė, kad didelė dalis politikų iki vasario 24-osios Lietuvos neklausė, bet šiandien įsiklauso jau gerokai dažniau.
„Jeigu mes vėl tapsime tokiais, kurie neatrodo labai racionalūs ir išmintingi savo sprendimais, galime vėl atsidurti pozicijoje, kur koks nors E.Macronas ar kiti norės dialogo su Rusija.
Manau, labai svarbu turėti strategiją Rusijos atžvilgiu, galvojant, kad ta Rusija vis tiek bus, ir joje po V.Putino režimo sugriovimo yra galimybė bandyti tai valstybei padėti atsistoti ant kojų, nebūtinai visus vadinant imperialistais“, – svarstė politikė.
Kalbėdama apie Rusijos opozicijos situaciją, R.Juknevičienė pripažino, kad į kiekvieną nuo V.Putino režimo pabėgusį žmogų reikėtų žiūrėti kritiškai, tačiau, jos teigimu, rusų opozicionierius ne ką mažiau svarbu ir suprasti.
„Labai dažnai ir Briuselyje susitinku su žmonėmis, pabėgusiais nuo V.Putino režimo, – žinoma, kad reikia į kiekvieną žiūrėti kritiškai. Esu įsitikinusi, kad Rusijos specialiųjų tarnybų didžiausias taikinys yra Rusijos opozicijos žmonės, gal dėl to jie tokie susiskaldę ir skirtingi. Suprantu, kad ir mūsų saugumo tarnyboms yra labai daug darbo išsiaiškinant, kas yra kas.
Žmonės yra emocingi, jie yra netekę namų, savo aplinkos, savo įprastų veiklų, mato, ką daro jų valstybė. Aš dažnai sakau, kad tiems rusams, kurie nepritaria šiam karui, irgi yra sunku.
Aišku, to nepalyginsi su ukrainiečiais, bet viduje psichologinis krūvis yra didžiulis. Į kai kuriuos dalykus reikia ne tik žiūrėti kritiškai, bet ir juos suprasti“, – portalui lrytas.lt kalbėjo europarlamentarė.
Ar jie ir bus „ateities Rusija“, anot R.Juknevičienės, šiandien pasakyti sunku, tačiau akivaizdu, kad dabartinė Rusijos opozicija stato tvirtus pamatus.
„Gali būti, kad lūžio taške iškils visiškai nauji žmonės, bet šitie žmonės dabar deda tam tikrus pagrindus, purena dirvą. Ir „Dožd“ buvo tas kanalas, kuris tai darė. Jo suklydimai užima tik nedidelę dalį to, kas įvyko, o nuo vasario 24-osios jų žinučių siuntimas į Rusiją buvo visiškai aiškus – jie yra prieš karą.
Ir turime neužmiršti, kad jie transliuoja rusams, o ne mums“, – aiškino ji.
Nepritaria, kad reikia „užmerkti akis“
Politikos analitikas, apžvalgininkas M.Laurinavičius savo ruožtu atkreipė dėmesį, jog R.Juknevičienė transliuoja ekspremjero, europarlamentaro Andriaus Kubiliaus poziciją apie Rusijos ateitį, o apie tai diskutuoti esą yra labai prasminga.
„A.Kubilius yra pakankamai gerai žinomos demokratinės Rusijos kūrimo koncepcijos vienas iš ideologų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Diskutuoti su šia stovykla labai prasminga ir verta.
Deja, kai kas Lietuvoje sako, kad tai yra visiška nesąmonė, o tai, mano galva, yra labai neteisinga ne tik todėl, kad mums reikėtų išmokti diskutuoti, bet ir todėl, kad pozicija, kurią transliuoja A.Kubilius, turi racionalų pagrindą.
Galvoti apie Rusijos ateitį jau dabar, kai ta ateitis po V.Putino dar atrodo labai miglota, yra tiesiog būtina – arba mes turime strateginį mąstymą, arba neturime“, – svarstė M.Laurinavičius.
Tačiau, pasak eksperto, yra vienas dalykas, su kuriuo jis niekaip negali sutikti, ir jis yra matomas pačios R.Juknevičienės žodžiuose.
„Pozicija yra tokia – kadangi mes galvojame apie tokią Rusijos ateitį, kuri bent kiek būtų suderinama su mūsų tikslais, ją gali kurti tik dabartinė V.Putino opozicija. Tik su kuo aš nesutinku, kad mes dėl to galime užmerkti akis į tai, ką daro arba kaip mąsto, kokių pozicijų laikosi Rusijos opozicija.
O šie politikai, kalbėdami apie „Dožd“, transliuoja tai, kad protingiau būtų užsimerkti į tai, ką daro tiek „Dožd“, kuris akivaizdžiai pažeidė Latvijos įstatymus, tiek Rusijos opozicija.
Jie siūlo užsimerkti į tai, ką opozicija daro dabar, nesvarbu, kad mums kažkas nepatinka, ar tai nėra net panašu į jokią demokratinę, neimperinę, nekorumpuotą Rusiją“, – aiškino politikos analitikas.
Jis pabrėžė, kad kalba tikrai ne apie visą Rusijos opoziciją, bet apie konkrečius asmenis, kurie reiškia vienokią ar kitokią poziciją.
„Pavyzdžiui, ponas Milovas yra vienas išraiškingiausių atstovų. Manau, jei mes dabar užmerksime akis į tai, ką jie daro, mes riedėsime į tą pačią katastrofą, į kurią Vakarai mus atvedė nuo pat periodo dar prieš Sovietų Sąjungos žlugimą – kai buvo užsimerkiama dėl to, jog buvo gerasis Gorbočiovas, buvo užsimerkiama į visus jo nusikaltimus, įskaitant žudynes Vilniuje prie televizijos bokšto.
Vakarai visiškai užsimerkė. Pavyzdžių yra ne vienas“, – teigė M.Laurinavičius.
