Be to, dar praeitoje Seimo kadencijoje Socialdemokratų darbo partijai į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus pasiūlius partietį Juozą Bernatonį, tuo metu opozicijai priklausantys dešinieji stebėjosi tokiais svarstymais, esą KT neturėtų būti politizuotas ir kandidatai į jo teisėjus turi būti kompetentingi bei turintys ilgą teisinio darbo patirtį. Siūlydami S. Šedbaro kandidatūrą, valdantieji pažymi, kad situacijos nėra analogiškos dėl politiko turimos teisinės patirties. Politologai pakitusią komunikaciją taip pat vertina kiek skirtingai. R. Urbonaitė mano, kad situacija yra kiek veidmainiška, tuo tarpu L. Bielinis kartoja – tokie politiniai žaidimai yra įprasti.
R. Urbonaitė: galime tik sukioti veidrodį ir priminti, kas buvo anksčiau
Pirmadienį viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai dėl galimos S. Šedbaro kandidatūros į KT teisėjus, R. Urbonaitė teigia, kad planuojama teikti parlamentaro kandidatūra užimti šį postą gali būti rizikinga.
„Mes matome, kaip kartais teisėjų, o ypač į Konstitucinį Teismą skyrimas, yra politizuojamas net kandidatams neturint aiškių sąsajų su politinėmis partijos, tai dabar, kai mes turbūt matysime jau kandidatą, kuris aiškiai yra politikas ir turintis priklausomybę politinei partijai, tai, manau, kad situacija tik gali dar sudėtingėti. Nes vis dėlto ne garantija, kad netgi ir visi valdančiųjų frakcijos nariai tai palaikytų, jau nekalbant apie opoziciją, kuri veikiausiai jį vertins ne kaip kandidatą į KT, o kaip valdančiųjų atstovą į KT“, – Eltai teigė R. Urbonaitė.
Nors politologė teigia nekvestionuojanti galimybių teikti S. Šedbaro kandidatūrą, kadangi, atkreipia dėmesį ji, formaliai tai nepažeistų teisės aktų, vis tik, pabrėžia R. Urbonaitė, tai sudarytų prielaidas pradėti politinius žaidimus.
„Mes matėme anksčiau, kai kandidatai net nebūdavo patys blogiausi, bet tiesiog Seimas dėl tam tikrų politinių aspektų ir dėl tam tikrų politinių intrigų, dėl galių žaidimų kandidatus atmesdavo, nors po kiek laiko jie jau būdavo patvirtinami. Ir tai padarydavo, nes pasikeisdavo tam tikra politinė konfigūracija ir žaidimo taisyklės“, – situaciją vertino R. Urbonaitė kartu pridurdama, kad šiuo atveju „prielaidų procesui strigti tikrai pakankamai daug“.
Politologė taip pat kelia klausimą, ar apskritai nėra kandidatų, kurie į KT būtų deleguojami netiesiogiai.
„Aš nesakau, kad kažkaip ta partinė priklausomybė yra blogis savaime, bet pasvarstymams erdvės tikrai yra. Ir pasvarstyti reikėtų tikrai gerokai“, – pabrėžė politologė.
Taip pat politinį žaidimą R. Urbonaitė įžvelgia ir dar 2019 m. į KT teisėjus siūlytoje Juozo Bernatonio kandidatūroje. Politologės teigimu, tuomet opozicijai priklausę dešinieji kritikavo valdančiuosius, tačiau situaciją šiuo atveju yra kone analogiška.
„Reikia pripažinti faktą, jog ponas Šedbaras turi darbo konstituciniame teisme patirties ir tuo skiriasi nuo Juozo Bernatonio, bet aš net neabejoju, jei Juozas Bernatonis irgi būtų turėjęs tos patirties, konservatoriai, būdami tuo metu opozicijoje, būtų kalbėję labai panašiai. (...) Tai galime tik spėti sukioti veidrodį ir vieniems bei kitiems priminti, kas buvo anksčiau“, – akcentavo politologė.
L. Bielinis: jei būtų siūlomas politiškai neutralus kandidatas, politiniai žaidimai vis tiek tęstųsi
Tuo tarpu VDU profesorius L. Bielinis dėl politiškai priklausomo S. Šedbaro kandidatavimo į KT teisėjus problemų nemato.
„Aš manau, kad tai normalus procesas ir tai tęsiasi visada. Nesvarbu, kas būtų valdžioje, opozicija visada bus nepatenkinta ir kritikuos, o valdantieji visada pasistengs surasti kandidatus, vienaip ar kitaip susijusius su jų partija ar bent jau simpatizuojančius jų partijai. Tai šiuo atveju Šedbaro kandidatūra politine prasme yra visai logiška, o, žvelgiant į jo profesinį veidą, mes matome, kad tai yra profesionalus, stiprus teisininkas, patyręs, turintis gana didelį suvokimo diapazoną apie teisinius procesus, tai procesine prasme yra tinkamas, o politine prasme bus išrinktas tas, ką palaikys valdančioji dauguma, o ne opozicija“, – sakė L. Bielinis.
Profesorius pabrėžia, jei būtų siūlomas ir politiškai nepriklausomas kandidatas, aštrios diskusijos vis tiek būtų neišvengiamos.
„Ir pozicija, ir opozicija kritikuotų politiškai neutralų dėl to, kad jis politiškai neutralus. Galbūt to nesakydami jam į akis ir tai bus problema. Ir tai bus vis tiek politinis žaidimas, nes kiekviena politinė grupuotė nori įvairiausiuose, ypač konstitucinėse pozicijose, turėti tuos žmones, kurie vienaip ar kitaip su jais susaistyti“, – situaciją apžvelgė L. Bielinis.
Problemų politologas nemato ir dėl pakitusios dešiniųjų komunikacijos, kuomet buvo siūloma J. Bernatonio kandidatūra.
„Tai natūralus požiūris į savo oponentus. Oponentas visada bus įvardintas kaip politizuotas, nesąžiningas, kaip veidmainiškas ir panašiai, o savi žingsniai visada matuojami kaip idealūs. Tai politinės rungties sudėtinė dalis ir mes tai turime priimti tai, kaip yra“, – sakė L. Bielinis.
„Tai tikrai neįžvelgiu esminių problemų, jų būtų, jei būtų siūlomas neprofesionalas, nepatyręs, pernelyg jaunas, vienaip ar kitaip praradęs reputaciją teisininkas. Tada nesvarbu, kokiai grupuotei priklauso, tai būtų blogai visiems ir dėl tos priežasties valdantieji ir opozicija stengiasi rasti žmogų, kuris profesine prasme būtų priimtinas“, – apibendrino VDU profesorius.
