Gudrūs užkulisiniai manevrai, intrigos ir šmaikštūs palyginimai su svingerių vakarėliu. Tokios kalbos jau lydi būsimą Konstitucinio teismo teisėjų korpuso atnaujinimą.
Šią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei laikinoji Aukščiausiojo teismo vadovė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė turėtų įvardyti tris naujus kandidatus į KT teisėjus.
Šie teisininkai turėtų pakeisti dabartinę KT pirmininkę Danutę Jočienę, taip pat Elvyrą Baltutytę ir Vytautą Greičių. Jų kadencija baigiasi kitų metų kovo pabaigoje.
Gerai informuotų „Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, tarp pretendentų į teisėjus šįkart yra ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui vadovaujantis konservatorius Stasys Šedbaras.
Tačiau šio politiko kandidatūrą turėtų teikti ne Seimo pirmininkė, o neseniai Aukščiausiojo teismo (AT) Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininke paskirta G.Juodkaitė-Granskienė.
Tuo metu V.Čmilytė-Nielsen į Konstitucijos sargus turėtų pasiūlyti šio teismo teisėją Aurelijų Gutauską.
Taip siekiama sumėtyti bėdas ir sudaryti įspūdį, kad S.Šedbaro skyrimas nėra politinis.
Pasiūlė gudrią rokiruotę
„Lietuvos ryto“ šaltinių tvirtinimu, Seimo pirmininkė esą nesutiko teikti S.Šedbaro kandidatūros, nors pastarasis primygtinai to reikalavo.
Teigiama, jog net buvo užsiminta, kad kitaip gali įstrigti visas teisėjų korpuso atnaujinimas.
Tuomet esą buvo sugalvotas planas apsikeisti kandidatais. Politikos užkulisiuose šiuos savotiškus mainus jau spėta juokais pakrikštyti svingerių vakarėliu, kai keičiamasi partneriais.
Gali būti, kad tokia rokiruotė yra naudinga ne tik S.Šedbarui ir A.Gutauskui, bet ir galimam pretendentui į Aukščiausiojo teismo pirmininkus.
Šis teismas nuolatinio vadovo neturi jau bemaž trejus metus.
Neoficialiomis žiniomis, A.Gutauskas yra pateikęs paraišką dalyvauti atrankoje į Aukščiausiojo teismo pirmininkus.
Pastarajam tapus KT teisėju, jis greičiausiai nepretenduotų į šį postą, taigi būsima konkurencija dėl jo sumažėtų.
Beje, realiausia kandidatė vadovauti AT yra laikoma šio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja ir Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamašiūnienė.
Pagal veikiančius įstatymus, atranka į AT pirmininkus gali būti skelbiama tik po to, kai paskiriami visi šio teismo teisėjai.
Tai gali įvykti jau šią arba kitą savaitę, jei Seimas AT teisėja paskirs prezidento pasiūlytą Apeliacinio teismo teisėją Agnę Tikniūtę.
Beje, Baudžiamųjų bylų skyriui anksčiau vadovavęs A.Gutauskas ir vėl pretendavo į šias pareigas, bet į jas lapkričio pradžioje buvo paskirta G.Juodkaitė-Granskienė.
Per slaptą balsavimą už jos kandidatūrą balsavo 90 Seimo narių.
Neatmetama, kad sutikusi teikti S.Šedbaro kandidatūrą G.Juodkaitė-Granskienė esą taip pat galėjo užsitikrinti Seimo daugumos palankumą balsuojant dėl jos pačios kandidatūros.
Nerimauja dėl sugrįžimo
Tiek A.Gutauskas, tiek S.Šedbaras „Lietuvos rytui“ patvirtino pretenduojantys į KT teisėjus.
Aukščiausiojo teismo teisėjas galutinį atsakymą dėl kandidatavimo V.Čmilytei-Nielsen turėjo pateikti pirmadienį. Kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ M.Romerio universiteto profesorius tvirtino, kad jam tai nėra lengvas sprendimas.
Aukščiausiajame teisme jis galėtų dirbti iki pensijos, tuo metu KT teisėjo kadencija baigsis jos dar nesulaukus.
„Tada reikės galvoti, ką daryti toliau. Nežinia, ar tuo metu bus laisva teisėjo vieta“, – svarstė A.Gutauskas, pastaruoju metu viešai pasisakęs už narkotikų dekriminalizavimą.
Tiesa, įstatymas numato, kad pasibaigus įgaliojimų laikui teisėjas gali grįžti į ankstesnį darbą ar pareigas, arba, jeigu jos užimtos, – į kitas tolygias pareigas.
Iš Seimo – tiesiai į teismą
Taip pat įstatymai numato, kad jei KT teisėjas šias pareigas ėjo ne ilgiau kaip šešerius metus, po ne mažesnės kaip trejų metų pertraukos jis gali pretenduoti į dar vieną devynerių metų kadenciją.
Šia išimti siekiantis pasinaudoti S.Šedbaras KT teisėjo pareigas trejus metus ėjo nuo 1993 metų.
Konservatorius taip pat nebūtų pirmasis politikas, į teismą pasukęs tiesiai iš Seimo.
Panašų kelią buvo nuėjęs prieš keletą metų miręs teisininkas ir parlamentaras Stasys Stačiokas. Jo kandidatūrą į teisėjus tuomet taip pat pateikė AT.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui vadovavusio S.Stačioko pavyzdį nurodo ir S.Šedbaras: „Mano kandidatūra galėtų būti siūloma laikantis tų pačių tradicijų.“
Tiesa, politikas tikino, kad oficialaus siūlymo kandidatuoti į KT teisėjus dar neturi.
„Aš girdėjau apie tokią galimybę, bet pats juk negaliu savęs pasiūlyti“, – „Lietuvos rytui“ sakė Seimo komiteto vadovas.
S.Šedbaras nepaneigė, kad scenarijus, kai jo kandidatūrą galėtų pateikti AT teismas, o šio teismo teisėjo – Seimo vadovė, buvo aptartas ir su ja pačia. „Užsiminta buvo, nes šiuo atveju reikėjo padiskutuoti ir apie tai, ką siūlys Seimo pirmininkė“, – kalbėjo S.Šedbaras ir prasitarė, kad A.Gutausko kandidatūrą V.Čmilytei-Nielsen pasiūlė jis.
Pats Seimo komiteto vadovas akcentavo, esą labai svarbu, kad tarp naujų KT teisėjų būtų bent vienas teisėjas, taip pat įstatymus vykdančios ir juos leidžiančios valdžios atstovai.
Rotacija buvo sustojusi
S.Šedbaro pavardė tarp galimų pretendentų į KT teisėjus šmėkščiojo ir prieš metus, bet konservatorius tokius neoficialiai skambėjusius svarstymus tuomet neigė.
Dar anksčiau buvo minima ir buvusio parlamentaro Juozo Bernatonio pavardė. Jį skirti KT teisėju tuomečiam Seimo vadovui Viktorui Pranckiečiui siūlė valdantieji, bet pastarasis pasirinko Ingridos Danėlienės kandidatūrą.
Vis dėlto buvusios KT kanclerės kandidatūrą Seimas atmetė. Kartu buvo atmestos ir dar dviejų kandidatų – advokatės Giedrės Lastauskienės ir AT teisėjo Algio Norkūno kandidatūros.
Tiktai maždaug po metų prezidento ir AT pakartotinai pateiktos G.Lastauskienės bei A.Norkūno kandidatūros perėjo Seimo filtrą.
Tuo metu vietoj I.Danėlienės į teisėjus buvo pasiūlytas tuometis Seimo Teisės departamento vadovas Andrius Kabišaitis, bet parlamentarai jo kandidatūrai nepritarė.
Galiausiai Seimas vis dėlto pritarė V.Čmilytė-Nielsen į KT teisėjus pasiūlytai Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesoriaus Vytauto Mizaro kandidatūrai.
Gerokai užsitęsęs naujų Konstitucijos sargų skyrimas kurstė daug aistrų.
Buvo svarstoma, kad ši situacija galėjo būti naudinga ne tik kai kuriems politikams, bet ir su konservatoriais susijusiam tuomečiam KT pirmininkui Dainiui Žalimui, kuris šioje kėdėje išbuvo dar ilgiau nei metus.
Jaučiasi padaręs, ką galėjo
Paklaustas, kaip į jo norus užsivilkti KT teisėjo mantiją reaguos konservatoriai, S.Šedbaras „Lietuvos rytui“ pripažino, kad tokią galimybę su partijos kolegomis aptarė jau prieš dvejus metus.
Politikas taip pat mano, kad pretenduoti į teisėjus jis turėjo galimybę ir anksčiau, kai Seimui vadovo konservatorė Irena Degutienė: „Bet aš tada buvau išrinktas vienmandatėje apygardoje, buvo daug darbų Seime ir man ranka nekilo jos to paprašyti.“
Pasak Seimo komiteto vadovo, šiuo metu situacija gerokai pasikeitusi.
„Dabar pagrindiniai darbai jau padaryti. Dar vieną iki kovo padarysiu – ir jau kadencijos vidurys.
Ar mane paskirs, ar ne, bet jeigu taip atsitiks, mano sąžinė bus rami – pagrindiniai dalykai padaryti.
Įpusėjus kadencijai jau ką nors nuveikti yra sunkiau. Priėmus Baudžiamojo proceso paketą aš išeičiau visiškai ramus“, – dėliojo planus politikas.
S.Šedbarui tapus teisėju, jo vietą Seime galėtų užimti kaip tik praėjusią savaitę iš krašto apsaugos viceministro posto pasitraukęs konservatorius Vilius Semeška.
Jokios tragedijos nebus?
Vis dėlto ar S.Šedbaras nemano, kad jo planai persėsti į teisėjo kėdę gali užkliūti ne tik opozicijai, bet ir dar kartą ilgam sujaukti KT teisėjų rotaciją?
Konservatoriaus teigimu, jo atvejis kitoks nei J.Bernatonio.
Pasak politiko, galimybę grįžti į KT jam numato įstatymai, be to, tokia teise jau yra pasinaudojęs ne tik S.Stačiokas, bet ir Kęstutis Lapinskas.
S.Šedbaras taip pat mano, kad skiriasi ir jo darbo patirtis. Parlamentaras vardijo, kad jau yra dirbęs ir Aukščiausiajame, ir Administraciniame teismuose, dėstęs teisę universitetuose.
„Tuo metu J.Bernatonis gal formaliai ir buvo baigęs teisę, bet jis buvo politologas ir visą laiką buvo politikas.
O man taip sekėsi, kad aš jau antrą kadenciją dirbu Teisės ir teisėtvarkos komitete, kur tenka spręsti ir galimo įstatymo prieštaravimo Konstitucijai klausimus. Tai toks kvazi teismas“, – kalbėjo politikas.
Todėl Seimo komiteto vadovas nemano, kad jo kandidatūrai gali kilti didelis pasipriešinimas.
Jis priminė sulaukęs skirtingų Seimo frakcijų padėkos už darbą rengiant Vietos savivaldos įstatymo projektą ir mano, kad dabar gali sulaukti panašaus palaikymo.
„Esu ne kartą ir iš kai kurių Seimo senbuvių sulaukęs klausimų, kodėl aš vis dar nesu Konstitucinio teismo teisėjas.
Atsakydavau, kad pats savęs juk ten negaliu paskirti“, – kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ juokėsi S.Šedbaras.
Vis dėlto konservatorius pripažino, kad per slaptą balsavimą už jį nebūtinai balsuos ir visi jo politiniai bendražygiai, bet dėl to esą nebus jokios tragedijos.
Tiesa, politikas nemano, kad dėl jo kandidatavimo Konstitucinį teismą vėl gali ištikti krizė, kai daugiau nei metus laiku nepavyko paskirti net kelių šio teismo teisėjų.
„Tada tarp pačių valdančiųjų buvo skilimas dėl pateiktų kandidatūrų, be to, kiek žinau, V.Pranckiečiui valstiečiai grasino atmesti bet kokias jo teiktas kandidatūras.
Tai buvo neatsakingo valdymo pavyzdys, nemanau, kad jis gali pasikartoti.
Tokių susiskaldymų šiandien nėra, Seimo nariai protingi ir atsakingi. Tokio žaidimo su Konstituciniu teismu, koks buvo tada, šįkart nebus“, – kalbėjo S.Šedbaras.
Nerimavo, kaip atrodys
Nepaisant Seimo komiteto vadovo optimizmo, vis dėlto nežinia, ar už S.Šedbarą balsuos ir visi valdantieji.
Tarp jų jau girdėti įvairių nuomonių dėl konservatoriaus kandidatavimo į teisėjus.
Patiems valdantiesiems kliūva ultimatyvūs iš S.Šedbaro lūpų esą nuskambėję grasinimai Seimo pirmininkei, kad jei jis nebus paskirtas teisėju, nebus paskirtas niekas.
„Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, V.Čmilytė-Nielsen atsisakė teikti S.Šedbaro kandidatūrą, pabijojusi, kad politiko skyrimas teisėju neatrodys gražiai ir visuomenės gali likti nesuprastas.
Vis dėlto ji neprieštaravo, kad politiko kandidatūrą pateiktų AT.
Beje, kiek anksčiau buvo kalbama, kad AT į Konstitucinio teismo teisėjus gali siūlyti buvusio Vyriausiojo administracinio teismo vadovo Gintaro Kryževičiaus kandidatūrą.
Tačiau dėl buvusių ypač įtemptų G.Kryževičiaus santykių su Prezidentūra šio teisėjo kandidatūra Seime galėjo būti atmesta, todėl V.Čmilytė-Nielsen esą nutarė nerizikuoti.
Kol kas nėra žinoma, ką į KT teisėjus gali pasiūlyti prezidentas.
Anksčiau kalbėta, kad G.Nausėda į šias pareigas gali ryžtis teikti buvusį savo rinkimų komandos narį teisininką Tomą Davulį.
Prezidentūra informacijos apie galimą jos globotinio kandidatavimą į KT teisėjus vakar nepaneigė.
