Nobelio Taikos premijos komitetas pakvietė 20 baltarusių žmogaus teisių gynėjų atvykti į Oslą ir dalyvauti iškilmingoje Taikos premijos įteikimo ceremonijoje. Sąrašas buvo sudarytas, atsižvelgiant į kalinamo Baltarusijoje Alesio Bialiackio pageidavimus. 15 išvykusių į Oslą – Vilniuje apsistoję baltarusiai – politiniai pabėgėliai, atstovaujantys skirtingas Lietuvoje registruotas organizacijas.
Taip pat organizatoriai pakvietė į ceremoniją Osle Baltarusijos opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają. Beje S.Cichanouskają irgi šiais metais buvo pristatyta Nobelio taikos premijai gauti – ją šių metų pradžioje pristatė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
A.Bialiackiui skirta Nobelio taikos premija bus įteikta jo žmonai Natalijai Pinčuk, kuri irgi pastaruoju metu gyveno Vilniuje. Ji per iškilmes pasakys ir kalbą. Paties A.Bialiackio kalbos, kurią jis galbūt rašė kalėjime, organizatoriams nepavyko gauti.
Pasirūpino ir mikrofonais
Tačiau dauguma Vilniuje įsikūrusių politinio prieglobsčio paprašiusių Baltarusijos piliečių neabejoja, kad šių metų Nobelio premijos įteikimas – ir jų šventė.
Ivano Luckevičiaus baltarusių muziejaus direktorė Liudvika Kardis „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad šventė Vilniuje prasidės tiesiogine transliacija iš iškilmių Osle, po to bus pristatyta A.Bialiackio knyga, parodytas filmas apie taikos premijos laureatą, susirinkusieji rašys atvirukus A.Bialiackiui. Be to, kiekvienam norinčiam bus sudarytos sąlygos savo mintis išreikšti per mikrofoną.
Beje, Baltarusijoje kalinamas Nobelio premijos laureatas – šio muziejaus tarybos narys.
„Šiuo metu labai daug Baltarusijos piliečių kankinasi kalėjimuose. Mes suprantame, kad karas Ukrainoje dabar pasauliui yra svarbiausia, bet Taikos premijos įteikimas A.Bialiackiui rodo, jog pasaulis prisimena ir kokia sunki situacija Baltarusijoje,– „Lietuvos rytui“ sakė šventės Vilniuje organizatorė Liudvika Kardis.
„Pahonia“ – ne tik baltarusiams
Vilniaus centre įsikūrusioje baltarusių kavinėje „Pahonia“ atrodė tuštoka, bet baro savininkas Rytis Kričinas patikino, kad lankytojai pradeda rinktis prieš naktį. Savaitgaliais baras dirba iki 3 val.
R.Kričinas pasakojo, kad barą sugalvojo įrengti, prieš metus perskaitęs, kad Lietuvoje gyvena 14 tūkst. Baltarusijos piliečių
Šiuo metu oficialiai skelbiama, kad Lietuvoje gyvena 45 tūkst. Baltarusijos piliečių.
Per renginius senoviniame rūsyje įsikūrusiame bare telpa 150 žmonių. Čia vyksta diskusijos apie politiką, kartais labai audringos, ypač kai ateina Vilniuje vykstančių seminarų dalyviai.
Bare taip pat vyksta iš Baltarusijos pabėgusių muzikos grupių koncertai.
42 metų R.Kričinas – Lietuvos pilietis, tačiau jis keletą metų dirbo Baltarusijoje. Be kito ko jis rengė pasaulio ledo ritulio čempionato atidarymo ceremoniją.
Jis pabrėžė, kad baltarusiams patinka, kad Vilniuje yra baras „Pahonia“, kur jie gali ateiti ir bendrauti. Tačiau į jo barą gali ateiti visi norintys.
Iš „Lietuvos ryto“ išgirdęs, kad šeštadienį bus teikiama Nobelio taikos premija A.Bialiackiui, R.Kričinas nutarė surengti šventę ir savo bare ir pakviesti baltarusius visus kartu pasidžiaugti, kad baltarusių kovotojas už laisvę yra pripažįstamas pasauliniu mastu.
Opozicijai suteiks įkvėpimo
„Nobelio premija A.Bialiackiui mano manymu pakels ir pagerins Lietuvoje radusių prieglobstį baltarusių reputaciją ir prestižą. Vilniuje baltarusių niekas neskriaudžia, bet svarbu, kad apie mūsų kovą žinotų ne tik lietuviai – bet ir visas pasaulis“,– sakė Ksenija prisistačiusi mergina bare „Pahonia“. Savo pavardės ji nenorėjo nurodyti, baimindamasi dėl giminių Baltarusijoje likimo.
Ksenijos manymu, baltarusių opozicijai šiuo metu trūksta ne lėšų, o įkvėpimo, nes jų kova užsitęsė. „Aišku, mus remia daugybė šalių, bet kova vyksta taip ilgai, kad kartais atrodo, jog trūksta stimulo, kad vėl turėtume jėgų parodyti, kokie mes stiprūs, kokie mes garbingi, kokie mes gražūs ir teisingi. Ir Nobelio taikos premija gali tapti oro gurkšniu, kad vėl naujomis jėgomis tęstųsi kova,– sakė Ksenija.
Neišlaisvins žmonių iš kalėjimų
„Mažai kas šiuo metu gali padaryti įtaką situacijai Baltarusijoje. Opozicija sunaikinta, žmonės išgąsdinti, negali nieko padaryti. Ir jokios Nobelio premijos nepadės išlaisvinti žmonių iš kalėjimų, kur jie kalinami dėl to, kad pasakė savo nuomonę ar dalyvavo protesto akcijose“,– „Lietuvos rytui“ sakė baltarusių muzikos grupės „Dlina Volny“ narys Ales Šišlo. Visi trys šios grupės nariai nuo vasaros gyvena Vilniuje.
„Mes išvykome, nes nenorime būti dalimi to, kas vyksta Baltarusijoje“,– sakė grupės vokalistė Maša Zinevič. Šiuo metu grupė „Dlina Volny“ koncertuoja ne tik Vilniuje, bet ir visoje Europoje. Kartu išvyko ir jų klausytojai – Baltarusijoje liko labai maža jų dalis. Grupės narių žiniomis, dauguma jų apsistojo Lenkijoje.
Gera, kad pasaulis vertina Baltarusijos žmogaus teisių organizaciją „Viasna“, gera, kad mus, baltarusius pamena. Ypač svarbu, kad mus prisimena tokius sudėtingu mūsų kaimynams ukrainiečiams metu“,– sakė M.Zinevič.
Vilniuje apsistojusi BAltarusijos muzikos grupė nuolat aukoja pinigus ukrainiečius remiantiems fondams. Taip pat savo koncertuose skleidžia informaciją apie karą Ukrainoje.
„Vilniuje mes nesusidūrėme su neigiamu požiūriu. Aš labai dėkinga lietuviams, kad jie skiria baltarusius nuo Lukašenkos.
„Nobelio premija A.Bialiackiui dar kartą primins, kad yra Baltarusijos kitokių belarusių, kurie nuo 2020 kovoja“,– sakė „Dlina Volny“ vokalistė.
„Teisinga“ premija
Vilniuje užregistruotos asociacijos „Eurobelarus“ direktorė Tatjana Poshevalova, pažįstanti A.Bialiackį daugiau kaip tris dešimtmečius, pasakojo, kad A.Bialiackis labai džiaugėsi Nobelio premija, tai jam kalėjime suteikė jėgų. Jis labai nustebo, premija jam buvo netikėtumas.
Premija labai pradžiugino ir Baltarusiją. Šiuo metu vyksta karas ir bet kokie įvykiai nėra svarbūs palyginus su karu. Bet Nobelio premija Alesiui Bialiackiui pritraukė pasaulio dėmesį į Baltarusiją ir į Baltarusijos problemas: humanitarinę katastrofą, politinių kalinių padėtį.
„Mano kolegos sako, kad tai – labai „teisinga premija“. Ji skirta žmogui, kuris iš tikrųjų daug metų kovojo iš visų jėgų. Galima su A.Bialiackiu draugauti arba ne, pažinoti jį ar ne, bet nėra tokių, kurie sakytų, jog ši premija jam paskirta neteisingai. Jis iš tikrųjų to vertas“,– sakė T.Poschevalova.
„Baltarusių opozicijos organizacijos ir žmogaus teisių organizacijos buvo kuriamos skirtingu laiku ir skirtingais principais. Baltarusių žmogaus teisių organizacijos Vilniuje buvo įkurtos prieš kelis dešimtmečius, o opozicijos organizacijos – per keletą pastarųjų metų.
Tačiau A.Bialiackiui skirtą Nobelio premiją visi sutiko labai teigiamai. Žmogaus teisių gynėjai suvokia premiją kaip kolektyvinį jų veiklos įvertinimą, o baltarusių opozicija – ji yra labai įvairi – jie tai suvokia kaip Baltarusijos pergalę. Ir net jie suvokia iki tol nebuvo girdėję apie Alesių Bialiackį – jie džiaugiasi, kad Nobelio premiją gavo baltarusis“,– aiškino T.Poshevalova.
Šių metų Nobelio taikos premija skirta Baltarusijos žmogaus teisių aktyvistui Alesiui Bialiackiui, taip pat Rusijos žmogaus teisių gynimo grupei „Memorial“ ir Ukrainos žmogaus teisių organizacijai „Pilietinių laisvių centras“.
Nobelio taikos premijos skyrimo komitetas pareiškė, kad taip pagerbė laureatus dėl jų kovos už žmogaus teises, demokratiją ir taikų sambūvį kaimyninėse šalyse – Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje.
