Apie tai, kaip šį įvykį vertinti ir kokia šiandien apskritai yra Rusijos opozicijos atstovų situacija, specialistas kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“.
Problemų – ne viena
Latvija šią savaitę nusprendė panaikinti nepriklausomo Rusijos televizijos kanalo „Dožd“ licenciją, aiškindama, jog toks sprendimas priimtas įvertinus kanalo padarytus pažeidimus.
Pažymima, kad televizijoje nebuvo transliacijų garso takelio valstybine kalba, taip pat parodytas žemėlapis, kuriame Krymas pažymėtas kaip Rusijos dalis, o neseniai televizijos laidų vedėjas eteryje Rusijos kariuomenę pavadino „mūsų kariuomene“.
Netrukus užvirė diskusijos ir apie tai, ar toks Latvijos žingsnis – teisingas. VU TSPMI dėstytojo N.Maliukevičiaus teigimu, toks sprendimas visgi nebuvo momentinis.
„Buvo serija pažeidimų, kurių visumoje buvo priimtas toks sprendimas ir licencija buvo panaikinta. Dar be viso to buvo ir Latvijos saugumo įvertinimas – jis, kaip aš suprantu, nėra viešas, bet tuo pagrindu priimtas sprendimas.
Visi šneka apie tai, kaip uždarytas kanalas ir jau konstatuoja galutinį faktą, bet iš tikrųjų pats kanalas gali kreiptis į teismą ir bandyti ginčyti šį spendimą, jei mano, kad jis yra nepagrįstas. Ir tada teismo metu galbūt jis bus atšauktas, jeigu yra sakoma, kad jis yra nepagrįstas“, – svarstė N.Maliukevičius.
Specialisto manymu, kanalas „Dožd“, ateidamas dirbti į Latvijos rinką, greičiausiai buvo nepasiruošęs, tam nenusiteikęs, o galbūt ir visai nežinojo, kad reikia laikytis tos šalies įstatymų ir reikalavimų.
„Labai akivaizdus vertinimas galėtų būti tai, kad, kai paskutinio pareiškimo metu vienas iš žurnalistų pasakė ne tik tai, kad tai yra mūsų armija, jis pasakė, kad tie vargšai mobilizuoti berniukai neturi rūbų, neturi įvairių rakandų, ir jis pasakė, kad iš principo jie yra remiami net ir tokiomis iniciatyvomis.
Jeigu agresoriaus armija yra kažkokiu būdu remiama, tai iš tikrųjų kelia labai akivaizdžią grėsmę“, – aiškino N.Maliukevičius.
Nors pasigirdo ir tokių nuomonių, kad neturėdama opozicinės televizijos pati Rusijos opozicija užsienyje nebeturės ko žiūrėti ir kaip susiburti, N.Maliukevičius pažymėjo, kad problemų yra kur kas daugiau.
„Problema yra ir mūsų visų Baltijos šalyse apmąstymas, kaip dėlioti santykius su Rusijos opozicija. Problema yra tų kanalų veiklos, darbo perspektyvos. Noriu atkreipti dėmesį, kad Latvijoje yra ne tik „Dožd“. Anksčiau įsisteigė ir kiti kanalai, ir jie veikė be tokio tipo pažeidimų ir tokių sprendimų bei problemų nesulaukė.
Galbūt nereikia per daug generalizuoti, nes čia yra kiekvienos žiniasklaidos priemonės požiūrio į tą rinką, kurioje jie dirba, klausimas. Kaip yra laikomasi taisyklių ir apskritai laikomasi europinio reguliavimo“, – aiškino VU TSPMI ekspertas.
Kas laukia Rusijos opozicijos?
Tiesa, ginti „Dožd“ stojo ir kai kurie Lietuvos politikai. Pavyzdžiui, konservatorė, europarlamentarė Rasa Juknevičienė rašė, jog dar dvejoja, ar Latvijos sprendimas buvo teisingas.
„Bandau mąstyti apie ateitį, kai Ukraina laimės. Apie tą Rusiją, kurią turės kurti ir „Dožd“ žmonės, juos žiūrintys, jų klausantys žmonės. Kokia bus jų atmintis, koks santykis bus su mumis? Pasilieku teisę klysti. Bet reikia bandyti kalbėtis“, – savo socialinio tinklo paskyroje teigė R.Juknevičienė, kurios mintys spėjo susilaukti ir kritikos.
N.Maliukevičius kalbėjo, kad šiuo metu daugelis galbūt viešai, o kiti gal ne tiek viešai, bet permąsto politikos Rusijos opozicijos atžvilgiu pagrindus.
„O ji iki šiol buvo formuluojama taip, kad reikia remti opozicinius balsus, veikėjus. Tik kas esmingai pasikeitė – tai kontekstas. Dabar vyksta karas, ir karo metu atsiranda visai kitokios reakcijos, emocijos.
Kol kas, sakyčiau, reikia savotiškai giliai įkvėpti ir padaryti pauzę visoms pusėms – tiek Rusijos opozicijai, kuri dabar socialiniuose tinkluose puolė kaltinti Latviją neadekvatumu, tiek ir mums yra ta pati rekomendancija, bandant visus Rusijos liberalus plačiu teptuku vadinti kokiais imperijos šalininkais“, – tvirtino pašnekovas.
Pasak N.Maliukevičiaus, apskritai Rusijos opozicijos situacija yra labai dramatiška, o jos problemos turėtų spręstis dar ilgai.
„Opozicija yra suskaldyta, ji neturi vieno legitimaus lyderio. Vieni lyderiai, kaip A.Navalnas, yra įkalinti, kiti tarpusavyje ne visada suderina pozicijas, tai tikriausiai ne mūsų pajėgoms išspręsti Rusijos ateities klausimus. Bet humanitarinė perspektyva tų, kurie iš tikrųjų yra persekiojami, jiems kažkokia pagalba vis tiek turi išlikti.
Tik kuo toliau, tuo labiau tų vilčių dėl liberalios Rusijos ateities mažėja“, – svarstė jis.
Paklaustas, koks galėtų būti kitas „Dožd“ atstovų žingsnis, specialistas teigė, kad kol kas šiam kanalui trūksta sistemiško ir rimto požiūrio.
„Visų pirma, aš esu nustebęs ponios Sindejevos pareiškimu, nes akivaizdus ir logiškas žingsnis, kuris turėjo sekti, tai kreipimasis į teismą ir viso šio sprendimo užginčijamas.
Tuo tarpu ponia Sindejeva pareiškė, kad didžiausia klaida buvo ne tai, kokios klaidos buvo padarytos šito kanalo transliacijų metu, bet tų žurnalistų atleidimas ir išėjimas.
Iš kitos pusės, redaktorius dabar pareiškė, kad tas žurnalistas negrįš. Tai irgi yra savotiška iliustracija, kad nėra tam tikro sistemiško, rimto požiūrio iš šito kanalo pusės į darbą Latvijos žiniasklaidos rinkoje“, – dėstė N.Maliukevičius.
