Viena žinutė – dukrai, kita – šunų veisėjai, trečia – slaptam informatoriui. Vilniaus apygardos teisme paaiškėjo, kad STT agentas 48 metų R.Martišius ir darbui, ir asmeniniams reikalams naudojosi tuo pačiu telefonu.
Ar garsių bylų tyrime dalyvavęs ir su slaptais informatoriais bendravęs kriminalinės žvalgybos pareigūnas neprivalėjo naudotis tik tam skirtu telefonu?
Tuo stebėjosi ir advokatai, ir teisėja, tačiau R.Martišius tvirtino, kad jų darbe tai įprasta.
Pavojus informatoriams
Kad STT pareigūnai neskiria darbo ir privataus gyvenimo reikalų, R.Martišius įrodė ir teismo posėdžio išvakarėse atsiuntęs prašymą jį apklausti neviešame posėdyje.
Prašymas nuo viešumo apsaugoti jo privatų gyvenimą buvo atsiųstas tarnybiniu elektroniniu paštu.
Nors R.Martišius ir jo šeimos nariai pripažinti nukentėjusiais dėl jų privataus gyvenimo paviešinimo, pareigūnas teisme tvirtino, kad nutekėjus jo susirašinėjimams labiausiai nerimavo ne dėl to.
Sužinojęs, kad dalis žinučių, siųstų ir gautų interneto pokalbių programėle „Viber“, atsidūrė pas verslininką Antaną Petrošių, kuris tuo metu buvo įtariamasis Nacionalinio kraujo centro byloje, R.Martišius sunerimo dėl slaptų STT informatorių.
„Svetimose rankose atsidūręs programėlės turinys sukėlė pavojų slaptiems bendradarbiams. Tuo metu dalyvavau svarbiuose tyrimuose, todėl viską, kas buvo mano telefone, iškart ištryniau“, – sakė R.Martišius.
Pasiūlymas kėlė įtarimų
STT agentas tvirtino, kad slaptuoju bendradarbiu jis laikė ir verslininką A.Petrošių, kurį savo telefone buvo pavadinęs Petrucha.
R.Martišius teigė su A.Petrošiumi susirašinėjęs 2017–2018 metais, kai buvo atliekamas tyrimas dėl Nacionalinio kraujo centro.
Pareigūnas teigė su verslininku bendravęs tikėdamasis iš jo gauti vertingos informacijos.
„Kiekvienas susitikimas su juo ir kiekviena žinutė buvo užfiksuota tarnybiniu pranešimu, registruojama ir įtraukta į STT vidinę informacijos sistemą“, – aiškino R.Martišius.
Pareigūno tvirtninmu, A.Petrošius ėmė kelti įtarimų, kai 2018 metų vasarą pasiūlė jam pasidomėti Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos istorija: „Tuomet manyta, kad informacijos apie SGD terminalą šaltinis buvo ne pats A.Petrošius, o kiti asmenys, kurie domėjosi šiuo terminalu ir taip siekė gauti informacijos, kuri buvo neskelbiama ir neprieinama.“
Dėl to STT pareigūnas esą nutarė su A.Petrošiumi ryšius nutraukti. R.Martišius teigė iš šio verslininko gavęs dar keletą žinučių, bet į jas nebeatsakęs.
Nesiuntė, bet nusiuntė?
Anot agento, jo dėmesį patraukė tik 2018 metų birželio 21-ąją programėle „Viber“ iš A.Petrošiaus gauta žinutė: „Kažkoks nesuprantamas failas buvo, kurį ištrynei.“
Verslininkas tikino iš R.Martišiaus tądien gavęs suspaustą (ZIP) failą, kurį šis ištrynė. A.Petrošiaus telefone nebuvo tokiems failams atidaryti skirtos programos, todėl jį persiuntė savo broliui.
R.Martišius teisme tvirtino jokių failų A.Petrošiui nesiuntęs. Jis teigė, kad gavęs verslininko žinutę apie kažkokį failą jos iškart nesuprato: „Aš maniau, kad jis man vėl norėjo atsiųsti ką nors apie SGD terminalą, todėl nurodžiau bendrauti elektroniniu paštu.“
Žinutes parodė tyrėjai
Pareigūno persiųstas žinutes perskaitęs A.Petrošius rado ir nemažai su STT tyrimu dėl Nacionalinio kraujo centro susijusios informacijos. Jam susidarė įspūdis, kad STT pareigūnas gynė Latvijos įmonės ir verslininko, buvusio KGB darbuotojo Aleksandro Ceso interesus, ir prašė Latvijos kolegų surasti kokios nors informacijos apie A.Petrošių.
A.Petrošius pareigūnų susirašinėjimus perdavė savo advokatui Giedriui Danėliui, kuriam tuo metu ši informacija neatrodė itin reikšminga.
Netyčia gautas žinutes verslininkas ir jo advokatas prisiminė tuomet, kai jiems buvo leista susipažinti su Nacionalinio kraujo centro byla.
Tuomet advokatas G.Danėlius nusprendė šiuos susirašinėjimus parodyti Nacionalinio kraujo centro bylą tyrusiai STT tyrėjai Vilijai Kerbelienei.
Tačiau ji savo vadovams medžiagos iškart neperdavė, o nuėjo pas R.Martišių ir pasakė, kad G.Danėlius koridoriuje rodęs jo žinutes.
R.Martišius teigė ir toliau manęs, jog tai jo ir A.Petrošiaus susirašinėjimas apie SGD terminalą, todėl savo kolegei atšovė, kad su jos vykdomu tyrimu tai neturi nieko bendra.
Bet R.Martišiui pasidarė neramu, kai dar kartą užėjusi V.Kerbelienė nurodė žinutėse mačiusi kolegos dukters bei kitų pažįstamų vardus.
Supratęs, kad jo telefono turinys tapo žinomas kitiems asmenims, R.Martišius dalį informacijos persirašė į savo tarnybinį kompiuterį ir skubiai ištrynė ne tik „Viber“, bet ir kitas programėles.
Apie nežinia kaip nutekėjusią informaciją R.Martišius pranešė STT vadovams, kuriems turėjo aiškintis, kur ir kada buvo palikęs savo mobilųjį telefoną.
Neatmesta, kad informacija galėjo būti perimta ir į pareigūno telefoną nusiuntus kenkėjišką programą.
Skubėjo viską ištrinti
Viską skubiai ištrynęs R.Martišius teigė tuomet dar nežinojęs, kiek ir kokios jo telefone buvusios informacijos turėjo A.Petrošius ir G.Danėlius: „Tuomet mano pagrindinis rūpestis buvo slaptų bylų dalyvių kontaktai, kurie atsidūrė pas svetimus žmones.
Tos informacijos, kuri buvo tampoma, nešiojama ir rodoma laiptinėse, mano telefone jau nebebuvo.“
Nors ikiteisminio tyrimo metu liko nenustatyta, kaip dalis pareigūno telefone buvusių žinučių atsidūrė pas verslininką, R.Martišius iki šiol tvirtina, kad duomenys iš jo telefono buvo pavogti.
Baigus tyrimą dėl neteisėto poveikio pareigūnams teisiamųjų suole atsidūrė ne tik A.Petrošius ir G.Danėlius, bet ir advokatai Dainius Baronas bei Valdas Rakauskas. Pastarasis daug triukšmo tuomet sukėlusius STT agentų susirašinėjimus parodė šios tarnybos vadovui Žydrūnui Bartkui.
