Šių metų pradžioje vykusią G.Landsbergio komandiruotę į Australiją bei Singapūrą verslininkai vadino turistine ir itin skeptiškai vertino valdžios sumanymą šiuose kraštuose atrasti naujų verslo rinkų.
Priekaištauta, kad tokiais veiksmais esą bandoma dangstyti santykiuose su Kinija padarytas klaidas, o Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas ministrui pasiūlė nukeliauti į Mozambiką.
Savo ruožtu G.Landsbergis jam adresuotą kritiką neigė ir nėrėsi iš kailio mėgindamas pateisinti išvyką. Ministras džiaugėsi dėl atsiveriančių naujų galimybių, kurias esą įrodo ir Australijos ketinimai stiprinti prekybinį atstovavimą Lietuvoje.
Iš tiesų, G.Landsbergio vizito metu Australijos diplomatijos vadovė Marise Payne pranešė, kad šios šalies vyriausybė Vilniuje planuoja atidaryti prekybos ir investicijų agentūros atstovybę.
Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad Australijos verslininkams Lietuvoje atstovaus Vyriausybės kanclerės pirmojo pavaduotojo Rolando Kriščiūno sutuoktinė Živilė Kriščiūnė.
Rodė vieni į kitus
Šaltinių teigimu, žinia dėl būsimų Australijos planų apsidžiaugęs G.Landsbergis diplomatinės atstovybės Lietuvoje neturintiems australams žadėjo visokeriopą pagalbą.
Tačiau „Lietuvos rytui“ pradėjus domėtis Ž.Kriščiūnės laimėjimais institucijos neturėjo kuo pasigirti. Tiek Vyriausybės kanceliarija, tiek Užsienio reikalų, tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerijos neigė dėl to pajudinusios bent pirštą.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai pripažino, kad australus tiktai pakonsultavo dėl verslo galimybių mūsų šalyje, ir tiek.
Jų teigimu, kitus klausimus galėjo padėti spręsti Užsienio reikalų ministerija.
Tačiau pastarosios atstovai žvilgsnius kreipė į pro jų langus matomos kitos, jau minėtos, ministerijos pusę.
Pečiais traukė ir Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.
Ji „Lietuvos rytui“ pripažino žinojusi, kad Ž.Kriščiūnė laimėjo atranką, bet esą nei Vyriausybė, nei vicekancleris R.Kriščiūnas tam neturėję jokios įtakos.
Deklaracija – klaidinanti
Apie naujas Ž.Kriščiūnės pareigas praėjusią savaitę buvo skelbiama tik asmeninėje jos „LinkedIn“ paskyroje.
Bet kai „Lietuvos rytas“ pradėjo domėtis jos pareigomis, savo deklaraciją papildė ir R.Kriščiūnas.
Atsirado įrašas, kad Ž.Kriščiūnė lapkričio viduryje tapo Australijos vyriausybės Prekybos ir investicijų agentūros vyriausiąja verslo plėtros vadove Lietuvai.
Tiesa, pareigūnas neskuba dažnai atnaujinti savo privačių interesų deklaracijos.
Dar praėjusią savaitę joje buvo nurodoma, kad R.Kriščiūnas yra premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas, nors Vyriausybės kanclerio pirmuoju pavaduotoju jis tapo anksčiau nei prieš metus.
Be to, iki tol klaidingai buvo skelbiama, kad Ž.Kriščiūnė tebėra Laisvosios rinkos instituto projektų vadovė ekspertė, nors šiame institute ji nedirbo jau kurį laiką.
Vyriausybės kanclerės pavaduotojas tikino, kad jo sutuoktinė pastaruoju metu studijavo, vis dėlto R.Kriščiūną kažkodėl sutrikdė klausimai ir apie žmonos mokslus.
Pareigūnas negalėjo atsakyti, ar ji studijuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, ar ISM Vadybos ir ekonomikos universitete.
Vis dėlto žmonos gebėjimais atstovauti Australijai, kurioje, beje, Ž.Kriščiūnė net nėra lankiusis, neabejojo: „Neturiu netgi mažiausių abejonių, kad tai įvyko dėl jos profesinės patirties, didelių pastangų ir asmeninių savybių.“
Atranka – sunki ir miglota
R.Kriščiūnas „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad prie sutuoktinės karjeros pokyčių neturėjo galimybės prisidėti nei teoriškai, nei praktiškai.
Pareigūną stebino ir kilęs susidomėjimas Ž.Kriščiūnės skyrimu.
Anot vicekanclerio, šia tema jis neturėjo jokių kontaktų nei Australijoje, nei kurioje kitoje šalyje: „Aš neturiu nieko bendra su šiuo mano žmonos įdarbinimu.“
R.Kriščiūnas taip pat pasakojo, kad Ž.Kriščiūnė dalyvavo per kelias pakopas vykusioje atrankoje, kuri esą nebuvo lengva: „Ji perėjo visus tris etapus ir labai tuo didžiuojasi, nes atranka nebuvo lengva. Dar kelis mėnesius vyko ir jos patikra.
Ji turėjo atsakyti į daugybę klausimų, panašiai kaip aš pildydamas prašymą gauti leidimą dirbti su slapta informacija.“
Vicekanclerio aiškinimu, jo žmona dėl būsimo darbo tiesiogiai kontaktuoja su Amsterdame įsikūrusios Australijos verslo agentūros darbuotoja (R.Kriščiūno nurodytas asmuo į „Lietuvos ryto“ klausimus apie vykusią atranką neatsakė. – Red.), kuri ją esą ir pasamdė.
„Aš nežinau visų detalių, bet mano žmona visą laiką turėjo kontaktą tik su užsieniečiais, tai – australų reikalas ir Lietuva šiam procesu neturėjo įtakos“, – tikino R.Kriščiūnas.
Neoficialiomis žiniomis, Australijos prekybos atstovo išlaikymas Lietuvoje šios šalies vyriausybei per metus kainuos maždaug apie 50 tūkst. eurų.
Kelias ilgas, bet svaigus
Abejonės ir įtarimai dėl galimai neskaidriais principais dalijamų šiltų postų – ne naujiena. Vienas naujesnių pavyzdžių – energetikos ministro Dainiaus Kreivio žmonos Dalios Kreivienės skyrimas ambasadore.
Rugsėjį Vyriausybė pritarė Užsienio reikalų ministerijoje jau kelis dešimtmečius dirbančios diplomatės skyrimui ambasadore Italijoje, Maltoje ir San Marine.
Panašiu metu į Lietuvos prekybos atstovybės Taibėjuje vadovus buvo paskirtas ir premjerės patarėjas Paulius Lukauskas.
Skelbta, kad jis buvo pranašesnis už dar aštuonis atrankoje dalyvavusius asmenis.
Nors, atrodo, niekam nekilo abejonių dėl D.Kreivienės kompetencijos ar patirties, vis dėlto opozicija kritikavo, jog į šį svarbų postą skiriama veikiančio ministro sutuoktinė, juolab kad Užsienio reikalų ministerijoje yra ir daugiau aukščiausio rango diplomatų, kurie nesulaukia, kol bus išsiųsti dirbti į užsienį.
Antai buvęs valstiečių ministras Aurelijus Veryga priminė, kad praėjusią kadenciją bangos buvo keliamos net ir dėl įsivaizduojamų ryšių, tuo metu D.Kreivienės ryšys su valdančiaisiais – tiesioginis ir išsklaidyti visuomenei galinčių kilti įtarimų dėl jos protegavimo esą beveik neįmanoma.
Tiesa, D.Kreivys manė kitaip. Vyriausybės narys per balsavimą dėl jo žmonos skyrimo nusišalino.
Kiti ministrai galimo savo interesų konflikto balsuojant dėl kolegos žmonos paaukštinimo irgi neįžvelgė.
Iš valytojos – į sekretores
Jokių savo sąsajų su sesers „kilimu karjeros laiptais“ neįžvelgė ir prieš kelis dešimtmečius Užsienio reikalų ministerijoje aukštas pareigas ėjęs Arnoldas Milukas.
Kaip tada skelbė žiniasklaida, diplomato sesuo Ramunė Milukaitė, broliui tapus Užsienio reikalų ministerijos sekretoriumi, buvo paskirta Lietuvos ambasados Kanadoje kanceliarijos sekretore.
Prieš tai moteris atstovybėje dirbo valytoja.
Šis karjeros šuolis ministerijos sekretoriaus seseriai užtikrino tris kartus didesnį atlyginimą. Lietuva taip pat ėmė mokėti už jos sveikatos draudimą bei gyvenamųjų patalpų nuomą.
A.Milukas tuomet žiniasklaidai teigė nežinąs, kodėl ambasada pasirinko būtent R.Milukaitę, esą galbūt taupumo sumetimais.
„Niekur nėra pasakyta, kad draudžiama įsidarbinti giminaitei. Yra vienintelis įstatymo suvaržymas, neleidžiantis giminaičiams būti pavaldiems vienas kitam“, – teisės aktais tada dangstėsi pareigūnas.
Metus vadovavo laikinai
Panašios diskusijos kunkuliavo ir prieš keletą metų, kai Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto dekane buvo paskirta Loreta Jonavičienė.
Šis paskyrimas gal būtų niekam nekritęs į akis, jei Stasio Šimkaus konservatorijai vadovavusi L.Jonavičienė nebūtų vyresnioji prezidento Gitano Nausėdos žmonos Dianos sesuo.
Be to, paaiškėjo, kad prieš tai tuometis akademijos rektorius Zbignevas Ibelgauptas iš dekano kėdės pirma laiko į pensiją išprašė Vytautą Tetenską.
Pusės metų išeitinę kompensaciją gavęs ir dėl to sutikęs pasitraukti buvęs dekanas vėliau labai nustebo sužinojęs, kad jo įpėdine tapo žmogus, kuris nedirbo akademijoje, be to, neturi nei mokslinio vardo, nei laipsnio.
Iš pradžių L.Jonavičienė į vadovaujamas pareigas buvo paskirta laikinai, bet po metų tapo nuolatine fakulteto dekane.
Akademijos vadovybė po ilgo tyrimo nusprendė, kad jokie įstatymai esą nebuvo pažeisti.
Tuo metu Z.Ibelgauptas teisinosi nežinojęs, kad L.Jonavičienė yra prezidento žmonos sesuo. Šį pasirinkimą esą lėmė vadybiniai jos gebėjimai, o ne giminystės ryšiai su šalies vadovu.
Pastarasis šios situacijos viešai nekomentavo.
Vadovauja komisijai
Vyriausybės vicekancleris R.Kriščiūnas vadovauja Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai. Dėmesio centre ji atsidūrė pernai kilus skandalui dėl baltarusiškų trąšų tranzito.
G.Landsbergis tada vos neprarado užsienio reikalų ministro posto. Atsistatydinimo pareiškimą jau buvo parašęs ir susisiekimo ministras Marius Skuodis. Trauktis iš premjero pareigų grasino ir Ingrida Šimonytė.
R.Kriščiūno vadovaujamos komisijos sprendimas padėjo užbaigti Vyriausybės pamatus drebinusį skandalą, nes visas dėmesys nukrypo į valstybės įmonę „Lietuvos geležinkeliai“ ir jos vadovą Mantą Bartušką, kuris prarado postą.
Dar vienu iešmininku tapo ir dėl pražiopsotų sankcijų G.Landsbergiui į atlapus kibęs Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis. Bet beveik po metų nuo skandalo jis sugrįžo į ankstesnes pareigas.
