Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius įsitikinęs, kad kiekvienas į opoziciją pasitraukęs Rusijos žurnalistas turėtų labai gerai susipažinti su tos šalies, kurioje apsigyvena, įstatymais.
Tuo metu politikos analitikas ir apžvalgininkas Marius Laurinavičius pripažįsta, kad didesnį nerimą jam apskritai kelia dalis Lietuvoje esančios Rusijos opozicijos atstovų.
D.Radzevičius: nežinome visų detalių
Latvijos nacionalinės elektroninės žiniasklaidos taryba šią savaitę priėmė sprendimą anuliuoti nepriklausomo Rusijos televizijos kanalo „Dožd“ („Lietus“) transliavimo licenciją.
Pranešta, kad panaikinti transliavimo licenciją nuspręsta dėl grėsmės nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai.
Sprendimas priimtas įvertinus pastaruoju metu televizijos padarytus pažeidimus: tai, kad laidose nebuvo garso takelio valstybine kalba, Krymas žemėlapyje buvo pavaizduotas kaip Rusijos teritorijos dalis, o vienas televizijos laidos vedėjas Rusijos armiją pavadino „mūsų kariuomene“ ir galimai išreiškė jai paramą.
Sprendimas įsigalios naktį į gruodžio 8-ąją, ketvirtadienį, kai „Dožd“ privalės nustoti transliuoti Latvijos teritorijoje.
Komentuodamas „Dožd“ atvejį, LŽS pirmininkas D.Radzevičius ragino atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos ir Latvijos situacija apskritai yra skirtinga.
„Netgi mūsų grėsmės nacionaliniam saugumui garantuotai yra kitokios ir skirtingos. Tarkime, skiriasi politinė situacija, valdžia, gyventojų sudėtis, o ką jau kalbėti apie galimas Rusijos grėsmes su tais asmenimis, kurie greičiausiai Latvijoje turi kitokią įtaką, nei Lietuvoje.
Šį sprendimą vertinu taip, kad mes greičiausiai neturime visos informacijos, kurią turėjo ir kurią galėjo oficialiai paskelbti Latvijos žiniasklaidos reguliuotojas.
Priimant tokius sprendimus – tiek išduodant, tiek atimant licenciją, ir Lietuvos, ir daugelio šalių patirtis yra tokia, kad tokios reguliuotojų organizacijos kreipiasi ir į saugumo institucijas, galbūt gauna ir papildomos informacijos. Gali būti, kad mes žinome ne visas detales“, – vertino D.Radzevičius.
LŽS pirmininkas pažymėjo, kad pats palaiko daugelį Rusijos opozicinių ir nepriklausomų žurnalistų, tačiau pridūrė, jog „Dožd“ televizija net ir gavusi licenciją Latvijoje vis tiek buvo vertinama kaip Rusijos televizija. O šios valstybės piliečių vertybės ir pasaulėžiūra esą gali atrodyti labai savotiškai.
„Gali būti, kad Rusijos piliečių, dirbančių šioje žiniasklaidos priemonėje, supratimas yra opozicinis Rusijos režimui ir valdžiai, bet, kita vertus, jis gali būti visai kitaip traktuojamas pagal Latvijos įstatymus ar Latvijos etikos standartus. Pavyzdys: tai, kad Rusijos Federacijos kariai yra okupantai ir agresoriai, mes turime labai aiškų požiūrį.
Gali būti, kad Rusijos piliečiams nepatinka Rusijos režimas, bet jie turi žymiai švelnesnį požiūrį į Rusijos karius, kurie kariauja agresyvų karą, jie gali juos ir užjausti, gal net ir padėti, nes jie yra Rusijos piliečiai, jie vadovaujasi ir savo vertybėmis.
Karo kontekste šis konfliktas tarp Rusijos piliečio jausmų, supratimo apie žiniasklaidą, savo bendruomenę, ir mūsų, Europos Sąjungos šalių, supratimas gali skirtis taip radikaliai, kad gali būti net ir prieštaraujama įstatymams“, – aiškino D.Radzevičius.
Jis tai palygino ir su Lietuvoje matomomis diskusijomis dėl sovietų karių paminklų.
„Dabar mes irgi turime tam tikrą konfliktą dėl sovietinių karių – Lietuvos įstatymai numato, kad sovietinis režimas buvo okupacinis, ir sovietų kariai buvo okupantai. Bet Rusijos piliečiams gali atrodyti, kad tai buvo Rusijos didvyriai, kurie laimėjo karą ir galbūt net gynė Baltijos šalis. O mūsų įstatymai labai aiškiai sako, kad tai buvo sovietiniai agresoriai.
Tai bet kuriam Rusijos opoziciniam žurnalistui šiandien reikėtų įvertinti šią aplinkybę, ir, jeigu jis turi kitokį požiūrį, reikėtų vadovautis tos šalies įstatymais“, – teigė LŽS vadovas.
Politikos analitikas, apžvalgininkas M.Laurinavičius savo ruožtu aiškino, kad principas tokioje situacijoje turi būti labai paprastas – šalies įstatymų privaloma laikytis visiems.
„Galima įvairiai vertinti Rusijos opoziciją ir opozicinę žiniasklaidą, bet nuo to pats principas nesikeičia – „Dožd“ televizija leidžia sau nesilaikyti Latvijos įstatymų, o jie tai darė, pradedant nuo to, kad jie per pusę metų nepaleido subtitrų latvių kalba, nors buvo toks reikalavimas. Tai, ką jie dabar transliuoja, visiškai akivaizdžiai parodo, kad tai yra jų pozicija, kad jiems galima žymiai daugiau.
Jeigu opozicinė Rusijos žiniasklaida pažeidinėja Latvijos įstatymus, jie turi būti nubausti. Šiuo atveju tai yra licencijos atėmimas“, – vertino ekspertas.
Ragina neleisti kurti „rusiško pasaulio“
Kalbėdamas apie opozicinę Rusijos žiniasklaidą būtent Lietuvoje, LŽS pirmininkas D.Radzevičius priminė, jog reziduojantys žiniasklaidos atstovai čia atvyksta su skirtingu statusu. Pavyzdžiui, pati žurnalistų sąjunga nuolat rėmė į Lietuvą atvykusius kolegas iš leidinio „Novaja gazeta“.
„Yra kolegų, kurie pabėgo po vasario 24-osios, kai kurie – dar iki jos, tai Lietuvos valstybės institucijos vertina informaciją, kurią turi, dėl tų žmonių priėmimo ir galimybės čia dirbti ir veikti. Su tais, kurie čia legaliai reziduoja, mes paprastai stengiamės komunikuoti ir iš solidarumo jiems padėti“, – teigė jis.
Tiesa, anot D.Radzevičiaus, techniškai kiekvieno tokio žurnalisto veiklos patikrinti neįmanoma, tačiau tiek Lietuvos radijo ir televizijos komisija, tiek ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba turi tam tikrą stebėseną ir reaguoja į skundus, jei tokių atsiranda.
„Žurnalistams, kurie reziduoja Lietuvoje, sudėtinga būtų nuslėpti savo kokią nors antivalstybinę Lietuvos atžvilgiu veiklą, nes žurnalistų veikla apskritai yra vieša. „Dožd“ atveju, mes matome, kad klaidos, kurios buvo padarytos, buvo gana greitai pastebėtos, ir buvo sureaguota tikrai operatyviai“, – kalbėjo jis.
M.Laurinavičius taip pat teigė nematantis, kad Lietuvoje šiuo atžvilgiu šiandien būtų pažeidinėjami įstatymai. Tačiau didesnį nerimą politikos analitikui kelia ne žurnalistai.
„Man didesnių abejonių kelia kai kurie Rusijos opozicijos atstovai, kalbant jau ne apie žiniasklaidą. Turiu omenyje ir V.Milovo pasisakymą būtent „Dožd“ klausimu, bet ir daugiau būtų galima rasti įvairių situacijų. Jų pozicija man kelia klausimų.
Aš pakankamai skeptiškai ir įtariai į nemažą dalį jų žiūriu, bet manyčiau, kad principas turėtų būti tas pats – viskas gerai, jei jie laikosi įstatymų ir neįvedinėja savo tvarkos. Būtų neišmintinga, jei mes su tais, kurie yra persekiojami, kurie gali būti mūsų sąjungininkais kovoje su V.Putino režimu, vien dėl to, kad mūsų pozicijos kai kuriais klausimais nesutampa, visus santykius nutrauktume ir izoliuotumės nuo tos opozicijos.
Manyčiau, kad kiekvieną atvejį ir asmenį reikėtų vertinti atskirai“, – portalui lrytas.lt aiškino M.Laurinavičius.
Pasak jo, kalbantis su Rusijos opozicijos atstovais itin svarbu pabrėžti, kad čia nėra Rusija, jog čia galioja tam tikros taisyklės, ir tų taisyklių privaloma laikytis visiems.
„Mes neturime leisti jiems čia kurti rusiško pasaulio. Ne V.Putino rusiško pasaulio, nes tai yra skirtingi dalykai, bet vis tiek tai yra rusiškas pasaulis“, – kalbėjo M.Laurinavičius.
Savo poziciją portalui lrytas.lt pateikė ir Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovai. Pasak jų, vykdydamas jam iškeltus uždavinius, VSD nuolat stebi informacinę erdvę.
„Grėsmę nacionaliniam saugumui keliančios skleidžiamos informacijos atvejais informacija perduodama sprendimų priėmėjams ir Lietuvos valdžios institucijoms įstatymų nustatyta tvarka, Valstybės saugumo departamentas žvalgybos informacijos viešai nekomentuoja.
Atkreipiame dėmesį, kad sprendimus dėl radijo ir televizijos programų ir jų platinimo interneto svetainėse priima Lietuvos radijo ir televizijos komisija“, – rašoma departamento pateiktame atsakyme.
