„Aš puikiai suprantu, kad sklandus komiteto darbas priklauso nuo santykių su valdančiąja dauguma, darbo su Vyriausybe, pasitikėjimo. Šis balsavimas ir valdančiosios daugumos laikysena rodo, kad pasitikėjimo aš neturiu ir manęs komiteto pareigose matyti nenori.
Įvertinęs visas šias aplinkybes, priėmiau sprendimą pasitraukti pats“, – pranešė M.Majauskas.
Ateitis frakcijoje ir komitete – neaiški
Po šio pareiškimo konservatorius Jurgis Razma teigė negalintis atsakyti, ar gerą valią parodęs ir savanoriškai iš BFK pirmininko pareigų atsistatydinęs M.Majauskas bus paliktas dirbti frakcijoje ir komitete.
„Jeigu M.Majauskas nelieka (konservatorių – aut.past.) frakcijos nariu, tai negali užimti ir frakcijos kvotos komitete. Vienareikšmiškai. Jeigu teoriškai, kas yra įmanoma, jis liktų frakcijos nariu, tai galbūt gali likti ir (komiteto nariu – aut.past.)“, – teigė J.Razma.
„Nelengvai įsivaizduoju, kad šiandieninis paskutinis gestas dėl atsistatydinimo taip lengvai atsvers flirtą su opozicija, visas kalbas, kurias girdėjome“, – pridūrė jis.
Tuo metu Liberalų sąjūdžio narys Eugenijus Gentvilas teigė šį M.Majausko žingsnį vertinantis blogai, kadangi jis – pavėluotas, visgi, išsprendžiantis daug klausimų valdančiajai koalicijai.
„Žmogus protingas, galėjo kitų protingų žmonių paklausyti ir iš anksto tai padaryti. Jam tai pasiūliau padaryti dar iki balsavimo. Tai ne, įsivėlė į šią procedūrą, vaidino šioje A.Širinskienės tragikomedijoje. Politikui nesolidu dalyvauti opozicijos surengtose tragikomedijose pagrindiniame vaidmenyje“, – tikino liberalas.
„Jei žmogus norėjo pabūti dėmesio centre du mėnesius, tai pabuvo. Tačiau kokia to kaina?“ – klausė jis.
Nepasitikėjimo procedūra žlugo
Opozicija gelbėjimosi ratą M.Majauskui bandė mesti kiek neįprastu būdu – skelbiant nepasitikėjimo politiku procedūrą. Taip buvo tikimasi atvirkštinio rezultato, kad slapto balsavimo metu nepavyks surinkti reikiamo skaičiaus valdančiųjų balsų ir bus įrodoma, jog M.Majausku yra pasitikima.
Į opozicijos inicijuotą slaptą balsavimą atvyko per pusšimtis parlamentarų. Jame nepasirodė nė vienas konservatorių, liberalų ir Laisvės frakcijos atstovas.
„Už“ M.Majausko atleidimą balsavo devyni Seimo nariai, „prieš“ buvo 44, penki susilaikė, vienas biuletenis buvo sugadintas. Norint atleisti politiką iš pareigų dėl nepasitikėjimo, už tai turėjo balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
Valdantieji kaltina opoziciją manipuliuojant procedūromis, kad išlaikytų M.Majauską komiteto pirmininko kėdėje, todėl dar prieš slaptą balsavimą pranešė jame neketinantys dalyvauti.
Savo poziciją valdančiosios koalicijos atstovai išraiškingai parodė ir Seimo posėdžių salėje. Prasidėjus klausimui dėl nepasitikėjimo M.Majausku, beveik visi jie pakilo iš savo kėdžių ir paliko salę. Pačios opozicijos inicijuota procedūra nesudomino ir visų jos atstovų, nes opozicijos gretose taip pat buvo matyti daugybė tuščių kėdžių.
Valdantieji konservatoriai deklaravo, kad sieks M.Majauską atleisti iš BFK pirmininko pareigų, nes šis nepakluso partinei drausmei ir teikė su Vyriausybe nesuderintas iniciatyvas, susijusias su kitų metų biudžetu.
Procedūra prasidėjo nuo klausimų
Dar prieš slaptą balsavimą Seimo posėdžių salėje M.Majausko nepasitikėjimo procedūrai buvo skirta pusantros valandos. Per šį laiką politikas turėjo galimybę atsakyti į Seimo narių jam užduotus klausimus.
Tiesa, daug klausiančiųjų nebuvo, tad viskas užtruko iki valandos.
Nepasitikėjimo procedūrą inicijavusios Regionų frakcijos narės Agnės Širinskienės teigimu, susidaro didžiulis kontrastas stebint konservatorių frakcijos ir BFK komiteto narių požiūrį į M.Majauską.
„Turime beveik 30 proc. – trečdalio Seimo narių – nepasitikėjimą, kuris išreikštas jų partijos lūpomis. Tačiau negali nepamatyti to, kad M.Majausku pasitiki jo vadovavimo komiteto nariai. Yra didžiulis kontrastas tarp partijos išreikšto nepasitikėjimo ir vaizdo, kuris susidaro stebint M.Majausko darbą“, – teigė ji.
Prieš klausimus pasisakyti progą turėjo ir pats BFK pirmininkas. Jis tvirtino, kad komitete darbas dvejus metus vyko sklandžiai, komitetas per tą laiką apsvarstė maždaug 500 teisės aktų, beveik visi sprendimai būdavo priimami bendru sutarimu.
„Esu giliai įsitikinęs, kad sklandžiam BFK darbui svarbus ne tik Seimo palaikymas, bet ir sklandus darbas su Vyriausybe.
Tikiuosi, kad būtent valdančiosios daugumos atstovai pateiks dalykinius argumentus, kas yra negerai su BFK, kas negerai su jo sudėtimi, priimtais sprendimais“, – prašymą išsakė M.Majauskas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Dainius Kepenis teiravosi M.Majausko, kaip šis jaučiasi, kai visi konservatoriai, išskyrus J.Razmą, prasidėjus nepasitikėjimo procedūrai paliko Seimo salę.
„Jums, kaip BFK pirmininkui, nėra jokių pastabų. Tačiau jūsų kolegos, iš kurių liko tik vienas – visi kiti išėjo, paliko jus ant ledo, išmetė jus iš partijos ir patys išėjo. Paliko jus čia vieną taršyti opozicijai, kuri visai teigiamai į jus dabar žiūri.
Kaip dabar jaučiatės? Ar negalvojate, kad atėjo laikas gintis konstituciniu būdu? Jus persekioja grynai antikonstituciškai“, – kalbėjo D.Kepenis.
Savo ruožtu M.Majauskas išliko diplomatiškas – patikino, kad, nors nebėra konservatorių partijos narys, partijos kolegos jam išliks bendražygiais.
„Čia stovėdamas tikrai nesijaučiu vienas. Džiaugiuosi, kad salėje yra ir J.Razma, jis man yra didelis autoritetas. Jo buvimas man jau leidžia jaustis šiek tiek ramiau“, – kalbėjo M.Majauskas.
Jo atsakymas buvo palydėtas opozicijos plojimais.
„Darbietis“ Artūras Skardžius pastebėjo, kad M.Majauskas ne kartą kreipėsi į Seimą su aktualiomis visuomenei iniciatyvomis, kurias palaikė didžioji dalis opozicijos, nors jos esą „dažnai peržengdavo jūsų partijos vidinės disciplinos ribas“.
„Todėl greičiausiai iš sulaukėte tokio pasiūlymo iš kolegų trauktis. Aš norėčiau jūsų paklausti, kokia pagrindinė priežastis? Galbūt artėjantys partijos pirmininko rinkimai?“, – klausė A.Skardžius.
M.Majauskas atsakė tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti ir viešojoje erdvėje.
„Kalbant apie priežastis, tai yra partijos sprendimas. Partijos Priežiūros komitetas priėmė sprendimą pašalinti mane iš partijos, argumentuodamas tuo, kad nepaklusau prezidiumo sprendimui neteikti su Vyriausybe nesuderintų pasiūlymų.
Tačiau atkreipsiu dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 str. Seimas tvirtina valstybinius mokesčius, o pagal Seimo statutą, būtent BFK rengia išvadą ir teikia Seimui“, – aiškino jis.
„Dalyvaujate opozicijos spektaklyje kaip pagrindinis jo aktorius“
Vienintelis iš valdančiųjų klausimą M.Majauskui uždavęs liberalas Eugenijus Gentvilas pabrėžė Seimo nario įsipareigojimus savo politinėms bendruomenėms.
„Sutinku su daug kuo, ką girdžiu – kad gerai dirbo komitetas, kad yra laisvas Seimo nario mandatas, kad jūs balsavote už biudžetą. Tai yra argumentai, į kuriuos mūsų frakcijos nariai įsiklauso.
Tačiau dauguma Seimo narių vis tik yra politinių bendruomenių nariai – vienas kitas yra laisvas, vienmandatėje išrinktas, o visi kiti turime ir įsipareigojimų savo politinėms bendruomenėms. Esu jums sąžiningai pasakęs, kad nenorėčiau turėti partijoje tokio žmogaus, kuris taip ryžtingai eitų į konfliktą su frakcija.
O šiandien jūs dalyvaujate opozicijos spektaklyje kaip pagrindinis jo aktorius. Ar jūs tikrai norite tęsti tokį vaidmenį, nevertindamas savo santykio su partija, iš kurios jūs jau išmestas?“ – teiravosi E.Gentvilas.
Tuo metu M.Majauskas tikino, kad atėjo laikas žmonėms, nebijantiems prisiimti asameninės atsakomybės.
„Priklausymas partijai nėra privalomas, norint atstovauti visuomenei, piliečių interesams.
Nors man skaudu būti pašalintam iš partijos, kuriai skyriau daugiau nei dešimt metų, dirbdamas, augdamas, mokydamasis iš jos, rūpindamasis jos nariais, šiandien esu tvirtai įsitikinęs, kad galiu dirbti ir veikti kaip nepriklausomas žmonių atstovas“, – įsitikinęs M.Majauskas.
E.Gentvilas teigė, kad M.Majauskas, vedinas savo slaptų politinių tikslų, įkaitu laiko visą Seimą.
„Aš paties vietoje, netekęs partijos pasitikėjimo ir palaikomas opozicijos pagiriamaisiais balsais, visaip palaikomas per procedūrinius sprendimus, atsistatydinčiau. Netapčiau įkaitu šiame žaidime.
Žinoma, tai yra paties valia, ypač, jei yra koks tolesnis planas, kurio niekas nežino ir niekas nesupranta“, – kalbėjo E.Gentvilas.
„Šiandien Seimas yra įkaitas galimai tamstos užsibrėžtų tolimų politinių tikslų kelyje. Nenoriu būti niekieno įkaitas, nenoriu būti ir gerbiamo M.Majausko slapta puoselėjimų tolimų politinių tikslų įkaitu“, – pridūrė jis.
Primename, kad M.Majauskas praėjusią savaitę buvo pašalintas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos, nes palaikė su Vyriausybe nederintą siūlymą visiems 2023-iesiems pratęsti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo sektoriui.
Partijos prezidiumas taip pat yra pasiūlęs frakcijai deleguoti kitą BFK vadovą.
