Pasak specialisto, nemažai žmonių iki šiol yra linkę užsimerkti prieš dabartinio mero nuodėmes ir labiau koncentruojasi į per dvi kadencijas padarytus V.Matijošaičio komandos darbus.
Tiesa, A.Lašas pripažįsta, kad situaciją Lietuvoje apskritai galėtų pagerinti ir merų kadencijų ribojimas.
Ar bus alternatyvų?
Paklaustas, kokią rinkiminę kovą Kaune prognozuotų, A.Lašas svarstė, kad V.Matijošaitis, nors ir skęstantis skandaluose, kauniečių palaikymą vis tiek išlaikys.
„Aš manau, kad jo šansai laimėti vis dar išlieka pakankamai geri, nes jis, nežiūrint visų kontroversijų, vis tiek yra pakankamai populiarus. Tai iš dalies yra susiję ir su jo paties populiarumu, ir su alternatyvomis jam.
Tos alternatyvos yra, bet nepasakyčiau, kad jos yra tokios stiprios, kad galėtų lengvai pakonkuruoti su dviejų mero kadencijų įdirbiu“, – portalui lrytas.lt komentavo A.Lašas.
Nors tai, kad V.Matijošaičio valdoma „Vičiūnų“ bendrovė vis dar nepasitraukė iš karą sukėlusios Rusijos rinkos ir atims dalies jo rinkėjų balsus, nemažai daliai žmonių, anot pašnekovo, tai didelės įtakos neturi.
„Mes matome, kad skandalai tiek dėl jo verslo Rusijoje, tiek ir dėl kitų „Vičiūnų“ reikalų turi ir turės įtakos jo populiarumui, nes jis jau yra nukritęs. Bet tas pats klausimas – iš ko rinktis, kokia yra alternatyva? Jos yra po tam tikru klaustuku“, – svarstė KTU Socialinių humanitarinių ir menų fakulteto dekanas.
A.Lašas priminė, kad tradiciškai Kaune viena iš stipriausių politinių jėgų yra konservatoriai, tačiau vargu, ar jų kandidatas į merus Vytautas Juozapaitis galėtų nukonkuruoti dvi kadencijas Kaune šeimininkaujantį V.Matijošaitį.
„Dauguma konservatorių partijos „grietinėlės“ dabar yra Seime ar Vyriausybės postuose ir ne visi iš jų nori eiti į rinkimus Kaune. Dabartinis kandidatas gal ir yra puikus, bet, vertinant politinio svorio ir matomumo prasme, manau, kad jam bus sunku pakonkuruoti vien dėl savo paties profilio.
V.Juozapaitis nėra verslininkas, žmonės turbūt galvos, kad, va, čia menininkas, muzikantas, tai žiūrės truputį kitaip. O čia neva turime ūkišką žmogų, kuris prižiūri miestą, surenovavo, sutvarkė gatves, tai gal visgi prie jo ir pasilikime. Manau, nemaža dalis kauniečių būtent taip ir žvelgia“, – spėjo A.Lašas.
Pasak docento, Lietuvoje vis dar populiarus požiūris, kad „žmogus gal ir vagia, kažką daro ne taip, bet ir pasidalija“.
„Taip šnekėjo ir apie Artūrą Zuoką. Ši A.Zuoko paralelė yra ir čia. Kaip A.Zuokas tarsi vis dar imponuoja nemažai daliai vilniečių, taip ir V.Matijošaitis turi nemažus šansus laimėti ir imponuoja nemažai daliai kauniečių, neatsižvelgiant į visus jo skandalus“, – svarstė jis.
Kodėl pasirinko tokį paskelbimo būdą?
Apie tai, kad sieks trečios kadencijos, dabartinis Kauno vadovas pranešė išplatindamas pranešimą spaudai, tad su pačiais žiniasklaidos atstovais nesusidūrė. Pasak A.Lašo, tokios taktikos imtasi neatsitiktinai.
„Sprendimai yra apgalvoti. Jam nereikia kažkokios reklamos – jau vien tas įvykis savaime yra didelė reklama, ir jis žino, kad žiniasklaida skirs tam daug dėmesio. Užuot atsakinėjęs į klausimus apie jo verslą Rusijoje ar „Vičiūnų“ reikalus, jis tiesiog paskelbia žinią ir palieka kontroversiją nuošalyje.
Jam to iš esmės nereikia, jis nenori priminti rinkėjams dar kartą, nenori, kad prieš jį dar kartą būtų pastatytas mikrofonas.
Tai jam patogu, nes jis ir jo komanda žino, kad mero populiarumas vis dar yra, svoris yra, yra ir pasiekimai, su kuriais jis tapatinasi. Šiuo atveju, manau, jis bandys kuo mažiau lįsti į viešąją erdvę, viešuosius debatus, nes jam realiai jų nereikia.
Jis tiesiog gali parodyti dviejų kadencijų įdirbį ir pasakyti kitiems kandidatams „o ką jūs panašaus Kaune galite parodyti?“, ir tokiu būdu pabandyti nusverti rinkėjų simpatijas savo naudai“, – aiškino A.Lašas.
Įvertino merų kadencijų galimybę
Paklaustas, kaip apskritai vertina tai, kad kai kurių savivaldybių vadovai savo kėdėje išsėdi ir dar daugiau nei tris kadencijas, jis pažymėjo, kad, jeigu žmonės nori naujų vėjų, jie visada gali už tuos naujus vėjus balsuoti. Tačiau, A.Lašo manymu, kadencijų ribojimas tikrai turėtų ir tam tikros naudos.
„Iš principo sistema neuždraudžia žmonėms rinktis alternatyvų, naujų žmonių. Pats demokratijos principas tarsi ir sako, kad nauji žmonės, tam tikra idėjų, žmonių kaita yra naudingas procesas, nes per tai ateina naujos perspektyvos, nauji projektai.
Labai didelė kaita yra problema, bet kaitos nebuvimas irgi yra problema. Apie tai, kur uždėti brūkšnį, galima tik diskutuoti.
Galbūt trys kadencijos ir galėtų būti, nes taip pat turime ir dvi prezidento kadencijas. Mūsų visa politinė sistema turi kadencijų normą, manau, kad ji yra sveika. Tik klausimas, kur mes ją užbrauksime, nes kartu mes juk norime, kad žmonės rotuotųsi ir augtų, kad valdžioje nebūtų tie patys žmonės, kad ateitų nauja karta, užaugtų nauji politikos lyderiai.
Kitas dalykas, kaita susilpnina korupcinius ryšius, tarsi nutraukia kartais per kadencijas dirbtinai potencialius ryšius ar santykius, kurie per laiką užsimezga arba gali užsimegzti, pavyzdžiui, tarp valdžios ir verslo“, – tvirtino A.Lašas.
Sieks trečios kadencijos
V.Matijošaitis penktadienį paskelbė, kad varžysis dėl trečiosios kadencijos šiame poste.
„Esu principingas žmogus. Niekada nedarau lengvabūdiškų žingsnių, o šiuo atveju jaučiu didelę atsakomybę mažiausiai prieš trečdalį milijono gyventojų. Taigi nutariau paskutinį kartą atsiklausti savo darbdavių – kauniečių, ar galime dirbti toliau? Savo valią visus kviečiu išreikšti savivaldos rinkimuose kovo 5 dieną“, – sakė meras.
Kauno meras teigė, kad priimant šį sprendimą prisidėjo į jį asmeniškai nukreiptos „pastarojo meto oponentų provokacijos“.
„Turbūt tuo labiausiai ir skiriuosi nuo kai kurių politikos veikėjų: anie verčiau savo laiką, jėgas taškys apkalboms ir šmeižtui, negu idėjoms, naudingiems pasiūlymams, konkretiems darbams.
Savo adresu įvairaus purvo esu sulaukęs nemažai, ypač dabar, kai rinkimai jau visai ant nosies. Bet ne veltui esu pravardžiuojamas krabu – turiu kietą šarvą, moku atsitraukt nuo pigių intrigų ir koncentruotis į darbus“, – tikino Kauno meras.
Pastaruoju metu jis sulaukė kritikos dėl su užsitęsusio jam priklausančios „Vičiūnų grupės“ verslo Rusijoje pardavimo, tiek dėl tyrimo apie galbūt neskaidrų jo šeimos vykdytą sklypų Kaune įsigijimą.
