Kreiptis į Generalinę prokuratūrą ir prokurorui G.Norkūnui iškelti bylą dėl piktnaudžiavimo tarnyba Panevėžio apygardos teismo paprašė už prekybą poveikiu teisiamas advokatas Gintaras Ruseckas.
„Manau, kad prokuroras G.Norkūnas turėjo savanaudiškų tikslų dėl karjeros ir savo artimų žmonių, galbūt ir dėl savo tuomečio vadovo Evaldo Pašilio karjeros perspektyvų“, – sakydamas baigiamąją kalbą Panevėžio teisme tvirtino vilnietis advokatas 58 metų G.Ruseckas.
Garsiosios teismų korupcijos bylos tyrimui nuo pradžių vadovavęs ir visuomenei ją pristatęs G.Norkūnas praėjusių metų birželį buvo paskirtas Europos deleguotoju prokuroru, nors šio paskyrimo aplinkybes iki šiol aiškinasi teismai.
Skambiai pristatyta byla sugriovė ne vieno teisėjo karjerą.
Tik G.Norkūno sesuo Vitalija Norkūnaitė – vienintelė iš šioje byloje minimų teisėjų – sugebėjo padaryti šuolį aukštyn – iš Vilniaus apygardos teismo (VAT) perėjo dirbti į Apeliacinį teismą.
Tame pačiame teisme atsidūrė ir tuometis G.Norkūno vadovas, buvęs generalinis prokuroras E.Pašilis.
„Jis padarė svaiginamą karjerą – iš Ukmergės apylinkės teismo teisėjų, peršokdamas apygardos teismą, tapo Apeliacinio teismo teisėju“, – priminė G.Ruseckas.
Neliko vienos pavardės
Tyrimo pradžioje teisėja V.Norkūnaitė, kaip ir nemažai jos kolegų, buvo apklausta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų, tačiau vėliau jos pavardės neliko nė viename bylos dokumente.
Tyrėjų dėmesį atkreipusias bylas nagrinėjo ir teisėja V.Norkūnaitė, o prokuroro G.Norkūno pasirašytuose nutarimuose, prašymuose bei kituose dokumentuose abstrakčiai nurodoma: „teisėjų kolegija“.
Tuo stebėjosi ir anksčiau „Lietuvos ryto“ kalbinti teisėjai, ir Panevėžyje teisiamas advokatas G.Ruseckas.
Sužalojo ar nužudė?
Advokatas teismui priminė Vilniuje nagrinėtą bylą, kurioje jis gynė nukentėjusiąja pripažintą savo kolegos žmoną Moniką Kvietkienę.
Jos nepilnametį sūnų itin sunkiai sužalojusiam kikboksininkui Danieliui Gulinui Vilniaus miesto apylinkės teismas buvo skyręs 4 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant 3 metams.
Advokatą G.Rusecką pasisamdžiusi ir VAT skundą pateikusi M.Kvietkienė prašė, kad D.Gulinas būtų teisiamas ne už sunkų kūno sužalojimą, o už nužudymą, nes sumuštas vaikinas jau pustrečių metų buvo komos būsenos.
Dėl nusikaltimo kvalifikavimo tuomet kilo nemažai diskusijų.
Jei VAT būtų nusprendęs nagrinėti bylą dėl nužudymo, teismai būtų turėję pripažinti padarę procesinį pažeidimą – tokią bylą turėjo nagrinėti ne apylinkės, o apygardos teismas.
Šią situaciją G.Ruseckas aptarė su kolega Drąsučiu Zagrecku ir užsiminė jam, kad dėl to ruošiasi pasikalbėti su teisėju Audriumi Cininu, kuris, jo nuomone, yra žinomas, teisininkų bendruomenėje gerbiamas asmuo, nebijantis reikšti savo nuomonės ir atsparus visokiems poveikiams.
„Šis teisėjas nebijo priimti sprendimų, kurie yra teisingi ir teisėti“, – kalbėjo G.Ruseckas.
Paskambino pati teisėja
Tačiau G.Ruseckui eiti pas A.Cininą nebereikėjo. Advokato teigimu, po kurio laiko jam paskambino pati teisėja V.Norkūnaitė. Jie nutarė, kad teismas vis dėlto nagrinės bylą dėl sunkaus kūno sužalojimo. Ją išnagrinėjęs VAT D.Gulinui paskyrė realią pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę.
Šia istorija domėjosi korupcijos teismuose ieškoję teisėjai, o advokatas G.Ruseckas pastebėjo, kad dokumentuose liko tik teisėjo A.Cinino pavardė.
G.Ruseckas iš pradžių manė, kad tai tik atsitiktinumas, bet vėliau, kai garsioji korupcijos byla smarkiai išsiplėtė, teisininkas pamatė, jog prokuroro sesers V.Norkūnaitės pavardė nutylėta ir kituose epizoduose, nors juose išvardytos visų net nieko bendra su nusikalstama veikla neturinčių teisėjų pavardės.
Siekė išlaisvinti bičiulį
Kaip anksčiau skelbė „Lietuvos rytas“, vienas pirmųjų teismo sprendimą sužinojo kaunietis Giedrius Rimkus, pravarde Ilgas, kuris siekė, kad į laisvę būtų išleistas nusikaltėlių pasaulio atstovo Deimanto Bugavičiaus nužudymu įtariamas Ričardas Baika.
Šiaulių apygardos teismo dar 2019 metais išnagrinėtoje byloje teigiama, jog G.Rimkus tuomečiam advokatui D.Zagreckui pažadėjo duoti 30 tūkst. eurų, kad jis paveiktų VAT teisėjus, nagrinėjusius R.Baikos skundą dėl suėmimo.
Pastarojo skundus VAT nagrinėjo du kartus, abu kartus – skirtingos teisėjų kolegijos.
Bylos duomenimis, G.Rimkus su D.Zagrecku svarstė galimybę papirkti tiek vieną, tiek kitą teisėjų kolegiją. Iš byloje esančių D.Zagrecko kontoroje slapta darytų įrašų paaiškėjo, kad 2018 metais šiam advokatui nepavyko susitarti su R.Baikos skundą svarsčiusiais teisėjais, todėl nuspręsta laukti, kol skundas bus svarstomas antrą kartą.
Nutylėjimų virtinė
Kolegijoje, kurią planuota papirkti 2019 metų sausį, buvo ir G.Norkūno sesuo V.Norkūnaitė, tuomet dar dirbusi VAT.
Parodymus davęs D.Zagreckas neigė, kad dėl R.Baikos paleidimo į laisvę būtų kalbėjęs su V.Norkūnaite ar kitais teisėjais, bet kaip liudytoja apklausta teisėja G.Norkūno sesuo prisiminė, jog baigus nagrinėti šio kauniečio skundą ir einant priimti sprendimo teismo koridoriuje ją užkalbino advokatas D.Zagreckas.
Teisėja teigė nieko jam neatsakiusi.
Šioje byloje esantys dokumentai rodo, kad tiek 2018 metų rugsėjį, tiek 2019 metų sausį, kai G.Rimkus su D.Zagrecku svarstė, kaip papirkti VAT teisėjus, ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir sprendimus dėl slaptų veiksmų atlikdavo būtent prokuroras G.Norkūnas.
Dar daugiau klausimų kelia Šiaulių apygardos teismo sprendimas – 34 650 eurų bauda G.Rimkui paskirta už tai, kad jis siekė papirkti teisėjus, kurie R.Baikos skundą nagrinėjo 2018 metų rugsėjį, tačiau net neužsiminta apie antrąjį nusikaltimą – bandymą papirkti kitą teisėjų kolegiją, kurioje buvo ir V.Norkūnaitė.
Prokuroras nenusišalino
Nors nagrinėjant bylą jau buvo aišku, kad D.Zagreckas svarstė ir apie V.Norkūnaitės papirkimą, G.Norkūnas nenusišalino ir toliau vadovavo ikiteisminiam tyrimui.
„G.Norkūno nušalinimas arba pasitraukimas iš šios bylos būtų reiškęs jo karjeros perspektyvų sustabdymą“, – Panevėžio teisme kalbėjo G.Ruseckas.
V.Norkūnaitės pavardė nebuvo minima ir byloje, kurią išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas Erikui Grudinskiui skyrė aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Už bendradarbiavimą su teisėsauga nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas D.Zagreckas pareigūnams yra prisipažinęs, kad 2018 metų rudenį už 5 tūkst. eurų jis siekė paveikti visą už išprievartavimą nuteisto E.Grudinskio skundą nagrinėjusią teisėjų kolegiją. Joje taip pat buvo prokuroro G.Norkūno sesuo.
Tęsiant tyrimą buvusio advokato parodymai apie šią istoriją tapo nebe tokie išsamūs, o protokoluose liko įrašyta tik tai, kad savo kliento perduotus 5 tūkst. eurų jis turėjo sumokėti teisėjui A.Cininui, bet jų neperdavė.
Pradėjus aiškėti tyrimo detalėms Generalinė prokuratūra ėmė tvirtinti, kad G.Norkūnas neorganizavo ir net nekontroliavo žvalgybos veiksmų.
Tačiau bylose esantys dokumentai dėl neviešų priemonių taikymo yra arba adresuoti šiam prokurorui, arba jo pasirašyti.
Išvijo iš kabineto?
G.Ruseckui kilo abejonių, ar savo sesers pavardės į bylos dokumentus neįrašęs G.Norkūnas negalėjo jos iš anksto informuoti ir apie kai kuriuos pareigūnų veiksmus.
Kai G.Ruseckas tapo teisiamuoju, kolegos jam priminė vieną Viliaus Karaliaus ir kitų kontrabandininkų bylos posėdį, vykusį 2019 metų sausio pabaigoje.
Į šios bylos posėdžius susirinkdavo kelios dešimtys advokatų.
Prieš posėdžio pradžią į VAT salę, kaip jam įprasta, pro teisėjams skirtas duris, įėjo advokatas D.Zagreckas ir ėmė garsiai piktintis, kad teisėja V.Norkūnaitė galimai išprotėjo ir išvijo jį iš kabineto.
Nors tyrimas dėl korupcijos teismuose tuo metu oficialiai dar nebuvo pradėtas, G.Ruseckas neatmetė, kad jau tuomet ši teisėja galėjo turėti informacijos, dėl kurios ir vengė bendrauti su D.Zagrecku.
„Toks neįprastas D.Zagrecko pasipiktinimas rodo, kad ir anksčiau tarp jų galėjo būti kažkas daugiau negu tik pasisveikinimas, užėjimas ir pasikalbėjimas“, – svarstė G.Ruseckas.
Įtariamasis tapo liudytoju
Teisiamuoju tapęs advokatas neatmetė, kad šios bylos tyrimui nuo pat pradžių vadovavęs prokuroras G.Norkūnas „savo artimiems šeimos nariams galėjo atskleisti dalį įslaptintos informacijos, o bylos eigą pakreipti viena ar kita linkme, kad kai kurie asmenys įgytų privilegijų, o kiti kaip įmanoma labiau būtų įsukti į tyrimą, kuris jiems kainavo karjerą“.
G.Rusecko nuomone, vienas iš privilegiją įgijusių asmenų – buvęs advokatas D.Zagreckas, kuris iš pagrindinio įtariamojo virto pagrindiniu liudytoju.
Nors garsiąją korupcijos bylą tyrė trys prokurorai, 2019-ųjų kovą, po keturių apklausų, D.Zagrecko rašytas prisipažinimas buvo adresuotas G.Norkūnui.
„Tai rodo jų artimą ryšį ir tai, kad D.Zagreckas nuo pat pradžių buvo sudaręs sandorį su pareigūnais ir buvo ruošiamas pagrindinio liudytojo vaidmeniui“, – kalbėjo G.Ruseckas.
Teisiamo advokato tvirtinimu, D.Zagreckas, buvęs teisėjas, advokatas, profesionalus teisininkas, puikiai suprato, kad bendradarbiavimas su pagrindiniu prokuroru G.Norkūnu jiems abiem naudingas.
Jo nuomone, D.Zagreckas tiko pagrindinio liudytojo vaidmeniui, nes tuo metu turėjo jauną žmoną, ką tik gimusį vaiką, todėl jam reikėjo rinktis.
„Jei D.Zagreckas šitoje byloje būtų likęs įtariamuoju, jis galėjo duoti visai kitokius parodymus ir apie advokatus, ir apie teisėjus, tuomet šis procesas būtų buvęs nenuspėjamas“, – kalbėjo G.Ruseckas.
Teisininkai stebėjosi
Ne vienam teisininkui buvo kilę įtarimų, kad savo parodymus vis patikslindavęs D.Zagreckas tai darė pagal pareigūnų iš anksto paruoštą šabloną.
Vienoje bylų užfiksuota, kad kalbėdamas apie savo prisipažinimą D.Zagreckas nurodė tai padaręs po to, kai susipažino su byla.
Teisininkus nustebino tai, kad pagrindinis įtariamasis, kuris dar nebuvo davęs parodymų, gavo galimybę skaityti didžiulę bylą, kurioje minima daug teisėjų.
G.Rusecko nuomone, tai buvo daroma neteisėtu būdu, nes tarp dokumentų nėra nei įtariamojo prašymo susipažinti su byla, nei prokuroro leidimo tai padaryti: „Taip buvo patogiau, nes kiekvienas prašymas ir nutarimas yra registruojamas ir byloje palieka savo pėdsaką.“
Įrašinėjo dvejus metus
Kada D.Zagreckas pradėjo bendradarbiauti su teisėsauga, iki galo dar neaišku. G.Rusecko žiniomis, pareigūnai jį kontroliavo nuo 2017 metų lapkričio, kai Klaipėdos apygardos teismas išdavė leidimą jį sekti.
Tai tęsėsi iki jo sulaikymo 2019-ųjų vasarį.
„Sklando legendos, kad jis buvo gerai aprūpintas klausymosi technika, nežinia, ar su jo žinia, ar be jos.
Ji buvo paslėpta ir jo lagamine, ir rūbuose, ir automobilyje, galbūt ir namuose“, – sakė G.Ruseckas.
Advokatas stebėjosi, jog per tiek laiko pareigūnai neužfiksavo nė vieno karto, kad D.Zagreckas būtų ėjęs pas Apeliacinio teismo teisėją Kęstutį Jucį.
G.Ruseckas teisiamas už tai, jog, bylos duomenimis, 2018 metais susitarė duoti 22 tūkst. eurų kyšį advokatui D.Zagreckui, kad šis paveiktų Apeliacinio teismo teisėją K.Jucį.
Iš Apeliacinio teismo, kuriame dirbo 15 metų, K.Jucys pasitraukė 2019 metų rugsėjį. Jis mirė 2020 metų sausį.
