Pasak vienos iš projekto autorių Seimo narės Dalios Asanavičiūtės, didelių naujovių projekte nenumatyta, jis pritaikytas šio laiko realijoms.
„Manau, kad svarbu tiesiog bendrines nuostatas dėl kalbos vartojimo apibrėžti ir tą padaryti nauju konstituciniu įstatymu“, – BNS sakė parlamentarė.
Anot jos, reikia pagaliau Valstybinės kalbos įstatymą padaryti konstituciniu, juoba, kad toks įstatymas numatytas konstitucinių įstatymų sąraše.
„Nuo 1995 metų šis įstatymas mažai keitėsi, 2013 metais buvo parengtas projektas, kurio pagrindu padarytas ir dabartinis variantas“, – teigė Seimo narė.
„Naujovių atsiranda nedaug, nes iš principo siekiama reguliuoti tik pagrindines kalbos vartojimo sritis. Visiškai nereguliuojamas neoficialios kalbos vartojimas, tautinių, religinių bendruomenių kalbos vartojimas, bet pabrėžiama, kad valstybė saugo ir stiprina gestų kalbą, ko nėra buvę, taip pat remia mokslinius darbus lietuvių kalba ir skaitmeninių technologijų kūrimą lietuvių kalba“, – tvirtino ji.
Braukia asmenvardžių rašybą
Projekte siūloma iš Valstybinės kalbos įstatymo siūlomą išimti asmenvardžių rašybą.
Dabar galiojančiame teisės akte numatyta, kad „Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys“.
„Asmenvardžių įstatyme nebelieka, nes jau priėmėme dėl to atskirą įstatymą“, – sakė D. Asanavičiūtė.
Seimas yra priėmęs atskirą įstatymą dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose. Jame įteisintas tautinių mažumų ir už užsieniečių ištekėjusių Lietuvos piliečių vardų ir pavardžių rašymas lotyniškos abėcėlės rašmenimis.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys valstietis Eugenijus Jovaiša stebėjosi, kad iš konstitucinio įstatymo norima išimti tokį svarbų dalyką.
„Dabar gudručiai išmes asmenvardžių rašymą, vadinasi, yra kastruoti dalykai, neišspręsti. Valstybinės kalbos vienas elementas yra išmetamas lauk. Ir jis bus konstituciniu įstatymu neapgintas“, – BNS sakė Seimo narys.
Jo teigimu, nauja asmenvardžių rašymo tvarka jaukia kalbos sistemą.
„Įprastai mums užrašomus garsus dabar užrašinėsime įvairiausiais būdais, kas kaip nori. Ir pasakykite jūs man, kas galės tai skaityti, kodėl būtinai turiu skaityti lenkiškai arba daniškai, arba prancūziškai, arba vokiškai?“, – kalbėjo E. Jovaiša.
Pasak jo, be to, pradėjus vardus ir pavardes rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis, nebebus aiškus asmens santykis su valstybe.
„Koks santykis, pasižiūrėjus į tokią pavardę, su valstybe? O pavardė ir jos užrašymas nurodo santykį su valstybe. Ką galiu galvoti apie pavardę „Beata Pietkiewicz“, užrašytą lenkiškais rašmenimis? Ji Lietuvos pilietė? Na atsiprašau“, – sakė E. Jovaiša.
Liberalizuojami reikalavimai įmonių pavadinimams
Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projekte taip pat numatoma leisti liberaliau sudaryti juridinių asmenų pavadinimus.
Anot projekto, Lietuvoje įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai galėtų būti sudaromi lietuvių kalba arba ne lietuvių kalba lotyniškais rašmenimis arba skaitmenimis.
Panašios Civilinio kodekso pataisos Seime svarstytos ne vieną kadenciją, tačiau nesulaukdavo reikiamo palaikymo. Pernai tokias pataisas vėl pateikė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, po pateikimo joms pritarta.
Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektas numato, kad visas bendravimas, viešieji užrašai, dokumentai, vartotojų informavimas turi vykti lietuvių kalba.
Išimtis būtų daroma tarptautiniams renginiams, turizmo ir tautinių mažumų reikmėms skiriamai informacijai. Numatyta, kad tokiais atvejais prie viešojo užrašo lietuvių kalba galėtų būti to užrašo vertimas į užsienio kalbą (kalbas).
„Užrašas lietuvių kalba turi būti ne mažesnis už užrašą užsienio kalba“, – rašoma projekte.
Ugdymas lietuvių kalba
Taip pat kiekvienam piliečiui ir užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje, būtų užtikrinta galimybė mokytis lietuvių kalba ir lietuvių kalbos.
Be to, siūloma nustatyti, jog valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų mokinių mokymosi pasiekimai, išskyrus užsienio kalbų, būtų vertinami lietuvių kalba.
Pasak D. Asanavičiūtės, ši norma reiškia, kad visi egzaminai, svarbūs atsiskaitymai vyktų lietuviškai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovų teigimu, brandos egzaminai ir dabar laikomi lietuvių kalba, nepaisant to, kokią mokyklą baigia abiturientas.
„Nuo šių mokslo metų 10 klasėje visi mokiniai pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) laikys lietuvių kalba. Tai naudinga mokiniams, jiems padės geriau pasirengti valstybiniams brandos egzaminams, kurie vyksta valstybine kalba“, – BNS sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas.
„Manome, kad ir 4 bei 8 klasėje mokinių patikrinimai galėtų vykti valstybine kalba, taip skatinant ir padedant visų tautybių mokiniams kuo anksčiau išmokti valstybinę kalbą, kuri bus labai svarbi jų ateičiai, rengiantis egzaminams“, – pridūrė jis.
Be to, naujame įstatymo variante siūloma nenurodyti konkrečios įstaigos, kuri rūpintųsi lietuvių kalbos priežiūra ir apsauga. Siūloma, jog tai darys įgaliota valstybės institucija.
Dabar galiojantis įstatymas nurodo, kad jo vykdymą kontroliuoja Valstybinė kalbos inspekcija, o Valstybinė lietuvių kalbos komisija nustato kalbos globos kryptis ir uždavinius, aprobuoja kalbos normas.
E. Jovaiša tvirtino, kad tai reiškia, jog „Valstybinę lietuvių kalbos komisiją panaikins ir panaikins Lietuvių kalbos inspekciją“.
