Apie tai, kad šios Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė neva leidžia sau daugiau, nei kiti premjerai, o postuose laiko net ir į didžiausius skandalus įsivėlusius ministrus, pastaruoju metu nevengia kalbėti ir dalis politikų.
„Jeigu standartai, kuriuos mes sau taikėme praeitoje kadencijoje, būtų taikomi dabar, praktiškai pusės Vyriausybės jau nebebūtų.
Kaip suprasti ministrą, kuris turi akcijų vienoje iš pagrindinių Lietuvos monopolisčių energetikos srityje? Ir kai dar žmogus pasako, kad nežinojo, jog turi akcijų – tai yra nesuvokiama“, – neseniai interviu portalui lrytas.lt sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė pažymėjo, kad, nors dalį Vyriausybės narių ir būtų galima pakeisti, iki šiol korupcinių ar kitų rimtesnių teisinių skandalų mes nematėme.
Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Kęstutis Girnius svarstė, kad savo elgesiu premjerė bando padaryti taip, jog tai būtų pirmoji Vyriausybė, per kurios kadenciją nei vienas ministras nebūtų priverstas atsistatydinti.
Dėl D.Kreivio – ne vienas klaustukas
MRU politologė R.Urbonaitė svarstė, kad ministrų „saugojimo“ prasme ši Vyriausybė kol kas per daug neišsiskiria. Pasak jos, tai puikiai iliustruoja ir keli ankstesnių Vyriausybių atvejai.
„Aš to labai išskirtiniu dalyku nepavadinčiau vien dėl to, kad mes galime prisiminti S.Skvernelio Vyriausybę ir J.Narkevičiaus atvejį. Taip saugoto ministro turbūt dar reikėtų paieškoti, nes nesvarbi buvo nei prezidento nuomonė ir pozicija, nei paties ministro pasisakymai, kurie tikrai kėlė labai daug klausimų.
Pasakyti, kad dabar ministrai yra kažkaip išskirtinai saugomi, aš turbūt negalėčiau. Mes turėjome ir vieną švietimo ministrę, kuri ne tik, kad neaišku, kaip galėjo laikytis savo poste, bet neaišku, kaip ji galėjo tame poste atsirasti.
Žinoma, kai tiek laiko Vyriausybė laikosi be jokių sudėties pakitimų, tikrai yra jau yra tam tikras išskirtinumas, bet klausimas toks – ar mes turėjome labai rimtų korupcinių skandalų, ar turėjome akivaizdaus teisės aktų nesilaikymo?
Aš prisimenu praeitoje Vyriausybėje buvusį žemės ūkio ministrą, kuris akivaizdžiai nesilaikė teisės aktų – jis aiškino, kaip yra normalu nuomoti žemę neturint jokios nuomos sutarties, nors dėl to buvo paties ministro įsakymai.
Dabar klausimas, ar nėra panašu su D.Kreivio atveju“, – kalbėjo R.Urbonaitė.
Kalbėdama apie šiandieninį energetikos ministrą, politologė pridūrė, kad pati D.Kreivio situacija ir jo komunikacija dėl nedeklaruotų ryšių su įmonių grupe „Ignitis“ kelia ypač didelių klausimų ir kenkia tik jam pačiam.
„Reikės pažiūrėti ir palaukti, ar ir kaip dėl to pasisakys VTEK. Jei būtų labai griežta išvada, tada vėl prie to galėtume grįžti. Paties D.Kreivio pozicija tikrai stebina – jis nemato reikalo nei komunikuoti, nei pasakyti, kad jau geriau galbūt aš padarysiu perteklinę deklaraciją, bet užtikrinsiu maksimalų skaidrumą.
Jeigu žiūrėsime ne per teisinę kategoriją, sakyčiau, kad ministras padarė labai grubias klaidas, ir aš nesuprantu tų klaidų prigimties. Jeigu jis nori įrodyti, kad teisiškai nieko nepažeidė, reikia nepamiršti, kad dar yra etikos ir moralės kategorijos. Šitomis kategorijomis, panašu, ministras nebuvo linkęs vadovautis.
Kai tu esi energetikos ministras, turi tokią situaciją energetikos sektoriuje, net menkiausios sąsajos, kurios galbūt net neturi jokios realios įtakos, turi būti paviešintos ir deklaruotos, nes pirmiausia tu apsaugai save ir rodai, kad vadovaujiesi aukščiausiais kriterijais, net jei to teisės aktai nereikalauja“, – lrytas.lt komentavo specialistė.
Savo ruožtu VU TSPMI politologas, docentas K.Girnius priminė, kad į panašius skandalus dabartinis energetikos ministerijos vadovas buvo įsivėlęs jau ne kartą.
„D.Kreivys ir A.Kubiliaus kadencijoje turėjo bėdų dėl savo turtų ir akcijų, ir prezidentė atkakliai išreikalavo, kad jis atsistatydintų. Jau ne pirmą kartą jis įklimpsta, ir jo paaiškinimas šiuo atveju nėra labai geras. Sako, kad čia lyg smulkmena, ir ji neturi būti deklaruota. Faktiškai yra reikalavimas, kad turi tai deklaruoti – čia ne jam spręsti, smulkmena tai, ar ne.
Nustebino tai, kad I.Šimonytė jį palaikė, ir čia yra jos politikos dalis – ji palaiko visus ministrus beveik neatsižvelgdama į kaltinimus jiems, ir atrodo, kad ji beveik norėtų, jog čia būtų pirmoji Vyriausybė, per kurios kadenciją nei vienas ministras nebūtų priverstas atsistatydinti“, – svarstė K.Girnius.
Tas noras, politologo manymu, galbūt ir yra kilnus, tačiau reikia atsižvelgti į ministrų darbą, ir pripažinti, kad kai kurie iš jų tikrai nėra labai kompetentingi.
„Pavyzdžiui, ir pati I.Šimonytė, kai pritarė E.Dobrowolskos kandidatūrai, su ja net nepakalbėjo – ji priėmė Laisvės partijos pasiūlymą aklai, o tai irgi yra neįprasta praktika.
Aš manau, kad E.Dobrowolska yra silpna, A.Bilotaitė yra silpna, yra kitų ministrų, kuriuos tikrai galima būtų pakeisti“, – portalui lrytas.lt sakė K.Girnius.
I.Šimonytė žaidžia „nulinės sumos žaidimą“
Pasak R.Urbonaitės, nors ir stebina tai, kad visi ministrai vis dar sėdi savo kėdėse, tokių stiprių skandalų, dėl kurių jie galėtų jų netekti, kol kas dar nematėme.
„Kad ministrai galėtų ramiai dirbti įsivaizduodami, kad jie yra nepajudinami nepaisant to, kas beįvyktų, aš šiek tiek abejočiau. Dar yra tik kadencijos vidurys, o kitas dalykas – tokio lygio skandalų, dėl kurių anksčiau atsistatydindavo ministrai, mes kol kas nelabai turime.
Tai nereiškia, kad jų nebus. Kol kas jie dar laviruoja, nors kai kurie ministrai, kaip D.Kreivys, jau vaikšto labai plonu ledu. Klausimas, ar į jį nebus įlūžta“, – svarstė politologė.
Jos vertinimu, jau tapo įprasta, kad ministrai dažniausiai atsistatydina ne dėl kompetencijos stokos, o dėl skandalų, o tai esą – gana liūdna tendencija.
„Deja, dėl to tenka apgailestauti, nes kartais net norėtųsi pamatyti atvejį, kai ministrai netenka savo postų dėl to, kad nesugeba tinkamai eiti pareigų. Kol kas Lietuvoje mes tokios praktikos nelabai turime. Net ne visada jie pagal kompeteciją dar yra ir paskiriami.
Ši Vyriausybė keistai žaidžia nulinės sumos žaidimą, kad, arba nejuda nei vienas ministras, arba vos ne visa Vyriausybė griūna. Bet tikrai dar gali būti pačių įvairiausių situacijų, ir, tikėtina, jų sulauksime“, – spėjo R.Urbonaitė.
Kalbėdama apie kitus Vyriausybės narius ji išskyrė M.Skuodį ir A.Bilotaitę, su kuriais susijusias skandalingas istorijas iki šiol temdo tamsūs debesys.
„Vis dar yra neaiški situacija dėl M.Skuodžio ir jo vaidmens kalio trąšų tranzito klausimu. Vis dėlto čia buvo rimta Lietuvos geležinkelių situacija, kai jie neinformavo apie tam tikrus sutarties pakeitimus. Kažkaip mes M.Skuodžio šitoje istorijoje nematėme, nors geležinkeliai iš dalies yra po Susisiekimo ministerijos stogu. Klausimas, kur čia buvo ministras.
Galiausiai, mes nematėme netgi labai rimtų jam viešai išreikštų pretenzijų, nors klaustukų ten buvo daug. Tuo labiau, priminsiu, kad iš esmės I.Šimonytė parodė nepasitikėjimą, prisiimdama visą atsakomybę ant savęs ir pasakydama, kad pati imsis šį klausimą kuruoti.
Man atrodo, tai realiai yra parodymas, kad tu ministru nebepasitiki ir netiki, kad jis gali tinkamai sutvarkyti šią istoriją.
A.Bilotaitės situacija taip pat įdomi, nes tai nėra vieno atvejo klausimas. Tai yra ir tvarkymasis su migrantų krize, ir gebėjimas tai daryti, o dabar yra ir ta pati R.Pociaus istorija. R.Pocių atleisti iš esmės reikėjo, ir tai, kad jis neturėjo užimti šių pareigų, labiausiai įrodo jo elgesys po pasitraukimo iš jų.
Tačiau ar sugebėjo A.Bilotaitė šiaip jau gerą sprendimą iškomunikuoti ir padaryti taip, kad nekilų tokių pasekmių – akivaizdu, kad ne“, – vertino R.Urbonaitė.
MRU politologės manymu, šiuo metu sunku būtų pasakyti, kad su šia Vyriausybe „yra viskas gerai“, tačiau vertinant ją tik pagal pastarųjų skandalų kriterijų, esą „galima dar gana ramiai pagyventi“.
Pasigedo paaiškinimo ir dėl M.Majausko
VU TSPMI politologas K.Girnius savo ruožtu taip pat išskyrė A.Bilotaitės ir R.Pociaus konfliktą. Ministrė yra viešai apkaltinusi generolą ir tuo, jog šis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nors įrodymų tam pagrįsti neturėjo.
Pasak K.Girniaus, tokia aštri Vyriausybės narės komunikacija rodo tam tikrą neatsargumą bei kompetencijos stoką.
Jis taip pat abejoja ir tam tikrais VRM vadovės veiksmais dėl migrantų krizės valdymo.
„Aš manau, kad Lietuva turėtų labai rimtai pergalvoti mūsų apgręžimo politiką, kuri pakeičia visas tarptautines normas ir dėl ko mes esame sulaukę nemažai kritikos. O A.Bilotaitė toliau kalba apie hibridines atakas, nors nėra nuorodų, kad tai būtų, o Vyriausybė tyli.
Ir tai sunkiai suderinama su dažnai skelbiamu teiginiu, kad Lietuva vykdo vertybinę politiką. Kokia gali būti vertybinė politika, kai yra pažeidžiami tarptautiniai susitarimai dėl migrantų ir prieglobsčio?“ – klausė pašnekovas.
Politologas taip pat teigė suprantantis, kodėl savo posto iki šiol nepaliko užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Su G.Landsbergiu yra toks ypatingas atvejis – vis dėlto jis netiesiogine prasme yra I.Šimonytės bosas, jis yra vadovaujančios partijos pirmininkas, kuris iškėlė jos kandidatūrą, tai jai būtų labai sunku jį pašalinti.
Manau, dėl tranzito buvo neaiškumų, bet, yra kokie du ar trys ministrai, kurie turėtų būti atstatydinti vien dėl to, jog parodytų, kad dabartinė Vyriausybė atsižvelgia į visuomenės nuotaikas, ir tai būtų priminimas kitiems ministrams, jog, jeigu jūs nevykusiai veikiate, jūs galite nukentėti.
Jei pažiūrėsime, dabartinių ministrų populiarumas yra menkesnis nei turbūt bet kokios Vyriausybės, o tai irgi reiškia, kad žmonės yra nepatenkinti šia Vyriausybe“, – tvirtino docentas.
Pačiam K.Girniui abejonių sukėlė ir konservatoriaus Mykolo Majausko pašalinimas iš TS-LKD partijos, dėl kurio esą tikrai pritrūko išsamesnio paaiškinimo.
„Net ir dabar, po konflikto su M.Majausku, irgi manau, kad tokiu atveju reikėtų gerokai aiškiau paaiškinti, kodėl partija reikalavo, kad jis derintų visus savo pasiūlymus su Vyriausybe.
Manytum, kad demokratijoje, ypač Seime, turėtų būti kuo plačiau svarstomi klausimai. O dabar visiškai nepaaiškinta, koks yra pagrindas to nutarimo, kodėl taip nutarta ir kodėl taip griežtai įvykdyta.
Negali nieko kritikuoti, o jei balsuoji prieš, esi net ir iš partijos pašalintas, nors esi ištikimas partijos narys daugiau nei 10 metų. Tokius dalykus reikėtų paaiškinti, kad neatrodytų, jog tai yra asmeniškas kerštas“, – svarstė jis.
