„Lietuva yra tarp tų, kurie atkakliai kovoja, kad patriarchas Kirilas būtų įtrauktas į sankcijų sąrašą Europos lygiu. Turime keletą kolegų, kurie, deja, padeda jam išvengti šio sąrašo, tačiau darome viską, kad šis klausimas būtų sušvelnintas. Šis asmuo nusipelnė būti įtrauktu į tą sankcijų sąrašą", – interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ teigė I. Šimonytė.
Politikė pažymėjo, kad Lietuvai Maskvos patriarchato įtaka yra nedidelė ir marginali, nes esame katalikiška šalimi, o rusų stačiatikių mažuma nedidelė.
„Antra pagal dydį mažuma yra lenkų, kurie taip pat yra katalikai. Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra Maskvos patriarchato dalis. Prasidėjus karui surengiau susitikimą su religiniais lyderiais, įskaitant ortodoksus, kad aptarčiau paramą, kurią religinės bendruomenės galėtų teikti, įskaitant pabėgėlius ir plačiau – Ukrainai. Tuo metu stačiatikių bažnyčia paskelbė labai pagrįstą pareiškimą apie tai, kaip jie jaučiasi. Deja, per labai trumpą laiką jie persigalvojo“, – sakė ministrė pirmininkė.
I. Šimonytė aiškina, kad tie, kurie nesutiko su Maskvos patriarchato pozicija, turėjo palikti bažnyčią ir tai yra problema tiems, kurie iš tikėjimo yra stačiatikiai, palaiko Ukrainą ir netiki tuo, ką Rusija sako apie „šventą karą“. Taip pat, anot jos, tai problemų kelia tiems, kurie žino, kad patriarchas Kirilas yra veikiau politinė ir karinė figūra, o ne bažnyčios lyderis.
„Jie tiesiog neturi bažnyčios, į kurią eiti. Tai yra problema ir stačiatikiams ukrainiečiams, kurie lieka Lietuvoje. Yra tikėjimo praktikuojančių žmonių iniciatyva, kaip tiesiogiai valdyti Konstantinopolį, bet tai yra bažnyčios reikalai, kur niekas lengvai nepraeina. Maskvos patriarchatas dabar bando paklusti Kremliaus pagrindinėms linijoms, tačiau tai turi ribotą poveikį Lietuvoje. Tie, kuriems tai atrodė nepriimtina, tiesiog paliko bažnyčią“, – tvirtino Vyriausybės vadovė.
ELTA primena, kad Vidaus reikalų ministerija (VRM) yra uždraudusi į Lietuvą atvykti Rusijos pradėtą karą Ukrainoje palaikančiam Maskvos stačiatikių patriarchui Kirilui. Kaip tvirtina VRM, Rusijos dvasininkas, Užsienio reikalų ministerijos siūlymu, į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtrauktas dar birželio 23 dieną.
Tokį sprendimą, VRM teigimu, lėmė tai, kad Kirilas savo pasisakymais neigė Ukrainos teritorinį integralumą ir parėmė agresyvius Rusijos veiksmus.
Užsienio reikalų ministerijos pateiktoje informacijoje pažymima, kad patriarchas Kirilas, artimas Vladimiro Putino bendražygis, yra vienas aktyviausių karo prieš Ukrainą palaikytojų, ne kartą viešai teigiamai pasisakiusių apie vykdomą Rusijos agresiją.
Lietuvos stačiatikių bažnyčios vadovybė teigia, kad yra pateikusi prašymą suteikti jai savivaldos Bažnyčios statusą. Rusijos Stačiatikių Bažnyčios Šventojo Sinodo sudaryta komisija šį Vilniaus– Lietuvos vyskupijos prašymą pradėjo nagrinėti.
Trakų vyskupas Amvrosijus liepą lankėsi Maskvoje, kur susitiko patriarchu Kirilu. Antradienį stačiatikių bažnyčios vyskupas Amvrosijus teigė, kad susitikimo metu paaiškinęs, kodėl Lietuvos stačiatikių bažnyčiai yra reikalinga didesnė nepriklausomybė.
Vyskupo teigimu, patriarcho Kirilo reakcija į Lietuvos stačiatikių bažnyčios prašymą buvo pozityvi.
