Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti Seimo nariai ir partijų lyderiai sako, kad savo deleguotų europarlamentarų požiūriu į karą Ukrainoje neabejoja.
„Už“ tai, kad Rusija būtų pripažinta teroristine valstybe, balsavo 494 EP nariai. Dar 44 politikai susilaikė, o 58 rezoliucijai nepritarė. Visi kiti Lietuvos europarlamentarai balsavo „už“.
V.Uspaskicho pozicija – miglota
Buvęs Darbo partijos pirmininkas, europarlamentaras V.Uspaskichas šiame balsavime nedalyvavo. LRT trečiadienį susisiekus su europarlamentaru, jis tai patvirtino, bet jokių komentarų daugiau nepateikė.
„Kodėl aš jums turiu aiškintis? Ką, aš kalėjime sėdžiu?“ – LRT sakė V.Uspaskichas.
Komentuodamas tokį buvusio partijos pirmininko poelgį, dabartinis Darbo partijos vadovas Andrius Mazuronis svarstė, kad V.Uspaskichas pats yra atsakingas už savo veiksmus. Tiesa, jis pažymėjo, kad su partija tokia pozicija derinta tikrai nebuvo.
„Jis pats už savo balsavimus ir savo veiksmus turbūt geriausiai galėtų atsakyti – tikiu, kad tai ir padarys. O mūsų partijos frakcija Seime jau balsavo dėl panašios rezoliucijos, visi vieningai balsavo "už" šią rezoliuciją, dalyvavo balsavime ir aiškiai išreiškė partijos bei Seimo frakcijos politinę poziciją“, – portalui lrytas.lt sakė A.Mazuronis.
„Jeigu klausiate, ar ši pozicija buvo derinta su kažkuo iš partijos, matyt, kad derinta nebuvo“, – pridūrė Darbo partijos pirmininkas.
Kita darbietė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė savo ruožtu pabrėžė, kad V.Uspaskicho pozicija Rusijos sukelto karo Ukrainoje atžvilgiu kolegoms niekada nekėlė abejonių.
„Aš nežinau, dėl kokių priežasčių jis nedalyvavo. Šiaip jo pozicija Ukrainos karo atžvilgiu yra labai aiški – jis vienareikšmiškai nuo pat pradžių smerkė Rusijos veiksmus. Kodėl jis nebalsavo, man sunku pasakyti.
Galbūt tikrai suveikė sentimentai, nes tai vis dėlto yra jo tėvynė. Galbūt buvo ir kažkokie techniniai trukdžiai, kad jis neprabalsavo“, – svarstė parlamentarė.
Pačiai I.Kačinskaitei-Urbonienei su EP dirbančiu kolega kalbėti dar neteko.
„Man neteko su juo kalbėtis, bet, man atrodo, kad visiems aišku, jog teroristinius veiksmus Rusija atlieka ir šiandien. Bent mūsų diskusijose jo pozicija visada buvo nuosekli.
Nuo pat vasario 24 dienos man dėl jo nekilo jokių abejonių“, – pabrėžė darbietė.
S.Jakeliūnas nepanoro sugretinti valdžios ir žmonių
LVŽS deleguotas, tačiau partijai nepriklausantis europarlamentaras Stasys Jakeliūnas balsavime dalyvavo, tačiau balsavimo metu susilaikė. Tiesa, politikas vėliau suskubo teisintis ir pareiškė, kad V.Putinas ir Kremliaus valdžia yra „teroristai ir karo nusikaltėliai“, ir dėl to jis neturintis jokių abejonių.
S.Jakeliūnas pridūrė, kad tiesiog negali tapatinti valdžios su toje valstybėje gyvenančiais žmonėmis.
„Gimiau tremtyje ir žinau, kad žmonės ne savo valia gali tapti tironų aukomis ir įkaitais. Kažkada Rusijos ir kitų šalių piliečius terorizavo, žudė ir kalino Stalino režimas. Tarp jų buvo ir mano tėvai. Todėl negaliu besąlygiškai tapatinti valdžios su valstybe ir jos žmonėmis.
V.Putino agresija ir teroristiniai veiksmai nukreipti ne tik prieš Ukrainos, bet ir prieš Rusijos piliečius. Susilaikiau balsuodamas dėl rezoliucijos, kurioje visa Rusijos valstybė, įskaitant ir tuos jos piliečius, kurie kovoja prieš Kremliaus režimą, pripažįstami remiantys terorizmą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė europarlamentaras.
S.Jakeliūną į EP delegavusios LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tokį politiko poelgį nulėmė itin reikšmingi jo biografijos faktai.
„Jeigu nesigilintume į situaciją, galima būtų sakyti, kad čia kažkas atsitiko. Bet Stasys yra tremtinys, jis yra vienintelis EP esantis tremtinys, kuris pats gimė tremtyje.
Šnekėti apie tai, kad jis nėra Lietuvos patriotas ar palaiko Rusijos valdžią, būtų juokinga, nes, žinant jo istoriją, iš karto suprantu, kad motyvas yra ne remti Rusiją, o motyvas yra visai kitas“, – lrytas.lt aiškino R.Karbauskis.
LVŽS pirmininkas teigė trečiadienį pats kalbėjęs su europarlamentaru.
„Jis sako: Ramūnai, Į Rusiją buvo ištremta daug lietuvių, latvių, estų, į Rusiją dabar ištremta nemažai ukrainiečių. Kaip galima paimti ir valstybę sumaišyti su valdžia? Jeigu būtų pasiūlyta teroristine pripažinti valdžią, aš 100 procentų net nedvejodamas sutikčiau, nes ši Rusijos valdžia yra žudikai.
Bet, kai šnekame apie valstybę, mes turime suprasti, kad joje gyvena ir opozicija, kuri nori, kad ta valdžia pasikeistų, ir buvę tremtiniai, ir tie ukrainiečiai, kurie yra į Rusiją ištremti“, – S.Jakeliūną citavo valstiečių vedlys.
R.Karbauskis teigė visiškai palaikantis tokią S.Jakeliūno poziciją.
„Šitoje vietoje suprantu, kad dabar žmonės rašo visokius komentarus, bando žeminti, bet tie, kurie jį žemina, ignoruoja vieną faktą – jo biografiją. Kai žinai, kad jis yra tremtinys, iš karto supranti, jog priežastis tikrai nėra kažkoks teigiamas požiūris į Rusiją“, – pabrėžė LVŽS vadovas.
Paragino Europos valstybes sekti EP pavyzdžiu
Ukraina EP jau nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną ragino pripažinti faktą, kad Kremlius remia terorizmą. Vėliau savo raginimus ukrainiečiai grindė ir Rusijos vykdomais karo nusikaltimais prieš civilius ar naudojant draudžiamą amuniciją. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau pasveikino tokį EP sprendimą.
EP sprendimas yra simbolinis politinis žingsnis be jokių teisinių pasekmių, tačiau europarlamentarai paragino 27 Europos Sąjungos valstybes nares pasekti šiuo pavyzdžiu.
„Rusijos Federacijos vykdomi tyčiniai išpuoliai ir žiaurūs veiksmai prieš Ukrainos civilius gyventojus, civilinės infrastruktūros naikinimas ir kiti šiurkštūs tarptautinės ir humanitarinės teisės pažeidimai prilygsta terorizmui ir karo nusikaltimams“, – sakoma EP patvirtintoje rezoliucijoje.
Vašingtonas kol kas neįtraukė Rusijos į tokių valstybių sąrašą. Jei toks žingsnis būtų žengtas, jis reikštų papildomas sankcijas ir Maskvos pareigūnų neliečiamybės panaikinimą.
Lietuvos Seimas Rusiją teroristine valstybe paskelbė šių metų gegužės 10-ąją. Už tokią rezoliuciją parlamentarai balsavo vienbalsiai – 128 „už“.
