Pasak politologo Tomo Janeliūno, tokio pobūdžio provokacijas iš Rusijos stebėjome jau ne kartą.
Tiesa, Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys įspėja, kad nereikėtų pamiršti ir apie intensyviai vykdomą informacinį karą, mat visai realus scenarijus, kad lietuviai jau netrukus į savo mobiliuosius telefonus galėtų gauti melagingas žinutes apie avariją Astravo AE.
Priežasties panikuoti nemato
Ukrainos gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad Rusija planuoja provokacijas Baltarusijoje, kurios palies ir Astravo atominę elektrinę.
„Tapo žinoma, kad netrukus Baltarusijos teritorijoje planuojami keli teroristiniai išpuoliai – tai bus dirbtinai išprovokuotos žmogaus sukeltos nelaimės ypatingos svarbos infrastruktūros objektuose. Galimų „incidentų“ vietos yra teritorijos, supančios Europos Sąjungos sienas.
Vienas pagrindinių taikinių yra Astravo atominė elektrinė Baltarusijoje“, – pranešė Ukrainos ministerija.
Remiantis žvalgybos duomenimis, Rusija, kaip įprasta, planuoja įvardinti NATO šalių ir Ukrainos piliečius atsakingais už teroristinius išpuolius.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius T.Janeliūnas svarstė, jog pastaruoju metu žinučių apie galimas Rusijos diversijas bei provokacijas gaunama pakankamai daug, tačiau jas reikia vertinti šaltu protu.
„Sakyčiau, galbūt nereikėtų sureikšminti ir šitos, nors suprantama, kad su tokiomis statistinėmis nuorodomis į Astravo atominę elektrinę mums tai gali būti labai jautru. Bet nereikėtų panikuoti arba iš karto to priimti kaip kažkokio neišvengiamo dalyko. Pirmiausia svarbu pakankamai ramiai žiūrėti į tokius pranešimus“, – portalui lrytas.lt komentavo T.Janeliūnas.
Politologas atkreipė dėmesį, kad tokio pobūdžio provokacijomis Rusija iš esmės siektų Baltarusiją dar aktyviau įtraukti į savo sukeltą karą Ukrainoje.
„Tokių galimų provokacijų ir noro suteikti pretekstą Baltarusijai aktyviau įsitraukti į karą, aš manau, irgi jau būta ne vienas, ir A.Lukašenka vis periodiškai randa progų pasakyti, kad jaučia grėsmę iš Vakarų, jog reikia padidinti saugumo priemones, kad reikia mobilizuoti savo karines pajėgas.
Tai būtų tiesiog tąsa tų pačių Kremliaus pastangų kiek įmanoma labiau Baltarusiją įtraukti į tiesioginius karo veiksmus Ukrainoje. Be abejo, tai Rusijai palengvintų situaciją pietiniame-rytiniame Ukrainos fronte. Turbūt toks pagrindinis tikslas“, – aiškino T.Janeliūnas.
Visgi, pasak profesoriaus, net jei Rusija ir planuotų sukelti teroristinį išpuolį Astravo atominėje elektrinėje, vargu, ar jis būtų skirtas tam, kad sukeltų didelių branduolinių incidentų, visų pirma, ir pačioje Baltarusijoje.
„Viena vertus, A.Lukašenka niekaip neturėtų sutikti su tokiais scenarijais ir su tokiomis diversijomis, nebent laikomės prielaidos, kad patys rusai neteikia informacijos ir tai darytų be A.Lukašenkos žinios. Bet tai būtų sunkiai suprantama.
Net jei toks incidentas būtų planuojamas, greičiausiai jo pasekmės būtų ne tiek materialios, kiek labiau gąsdinančios ir simbolinės, ne nutaikytos į branduolinį incidentą, bet kaip pretekstas, kad kažkokie priešininkai bando naudotis mūsų kritine infrastruktūra, sukelti didžiules pasekmes, dėl to reikia imtis kažkokių veiksmų“, – pažymėjo T.Janeliūnas.
Kalbėdamas apie Lietuvos pasiruošimą galimiems incidentams Astravo AE, pašnekovas priminė, jog visi Lietuvos planai dėl galimų avarijų jau seniai turėtų būti paruošti. Tačiau, pasak jo, šiuo metu institucijos turi skleisti labai aiškias žinias ir nesudaryti prielaidų gandams bei panikai.
„Buvo keletas pratybų, buvo išdalintos jodo tabletės, bet, žinoma, kol kas tai yra labiau ant popieriaus išguldyti pasiruošimo planai, nei tam realiai yra pasiruošta.
Suprantama, kad, kai turime tokį grėsmingą objektą, avarijų, incidentų, galiausiai net ir tokių diversinių išpuolių tikimybės visiškai atmesti negalime.
Šiuo atveju manyčiau, kad pirmasis tikslas iš mūsų valstybės institucijų pusės būtų suteikti kiek įmanoma daugiau informacijos, kad neprisidėtume prie panikos kėlimo ir gandų skleidimo, nes kartais tai padaro didesnę žalą, nei kažkoks realus incidentas.
Ir, žinoma, svarbu priminti, kur galima surasti pagrindinę informaciją – yra ir specialūs puslapiai, tokie, kaip lt72.lt. Svarbu priminti, kur kreiptis ir ką daryti, jei, neduok Dieve, kažkoks incidentas galėtų įvykti“, – tvirtino T.Janeliūnas.
Įspėja apie informacines atakas
Savo ruožtu Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas A.Navys pažymėjo, kad mes nežinome ir negalime sakyti, kad tai yra Rusijos planai, tačiau reikia suvokti, kad Astravo atominė elektrinė buvo pastatyta kaip ginklas.
„Mes turime suvokti, kad tai yra grėsmė, jog taip gali būti, ir kad Astravo atominė elektrinė ir buvo statyta kaip ginklas. Tai yra priemonė ir šantažui, ir ginklas, tai vienareikšmiškai reikia suprasti“, – portalui lrytas.lt kalbėjo A.Navys.
Tačiau, pasak jo, šiuo atveju reikia kalbėti apie kitą problemą – kad Rusija gali imtis ir rimtų informacinių ir psichologinių atakų.
„Daugiau reikia žiūrėti ir galvoti ne apie tai, kad iš tikrųjų ten bus kažkas susprogdinta, bet galvoti apie tai, jog tokia informacija, kuri pasirodo, yra dalis informacinių operacijų, dalis branduolinio šantažo, kurį Rusija naudoja jau ilgą laiką.
Reikia būti pasiruošus ir tokiam variantui, kai į mūsų socialinius tinklus, gal net ir į mobiliuosius telefonus ateis informacija, kad, pavyzdžiui, Astravo AE yra nuotėkis, arba ji sprogo. Tai yra informacinė ataka, kur tikrai galima numatyti, kad jos gali imtis.
Šiuo atveju mūsų piliečius reikia labai stipriai šviesti, kad jie nebėgtų stačia galva ir nepultų tokios informacijos platinti ir gerti jodo tablečių, o visų pirma įsijungtų LRT ir pasižiūrėtų, ar tikrai tai atsitiko.
Ne bėgti slėptis, o įsitikinti, ar tai tikrai tiesa. Jei tiesa, tos kelios minutės ar sekundės, kol patikrinsime, nieko nepakeis“, – aiškino A.Navys.
Pasak specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininko, tam, kad būtų ryžtamasi panaudoti atominę elektrinę kaip ginklą, turėtų būti susiklosčiusios jau visai kitokios sąlygos.
„Mes turbūt kalbėtume apie žymiai sudėtingesnę situaciją pasaulyje ir apie tiesioginį Rusijos ir NATO šalių konfliktą. Bet kaip šantažas – taip, mes matome, kas yra ir Zaporožėje – nuolat yra naudojama šantažo korta, tai tas vienareikšmiškai yra ir bus daroma.
Vienas iš tikslų, kodėl ta elektrinė atsirado, ir buvo šantažuoti“, – pažymėjo pašnekovas.
Ar sureaguos Lietuva?
Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys pirmadienį teigė, kad Vilnius neturi informacijos apie galimas Rusijos provokacijas netoli Lietuvos sienos esančioje Baltarusijos atominėje elektrinėje.
„Lietuva šiuo metu neturi informacijos apie Baltarusijos teritorijoje kažkurios pusės (...) rengiamas provokacijas. Mes tokios informacijos neturime“, – po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio sakė šalies vadovo atstovas.
Vis dėlto K.Budrys pabrėžė, kad šie ir panašūs pranešimai informaciniame lauke vertinami „pakankamai rimtai“.
Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) atstovai portalui lrytas.lt pateiktame komentare teigė, kad, jeigu ir įvyktų galima provokacija Baltarusijos teritorijoje, ji greičiausiai apsiribotų Baltarusijos AE fizinės saugos sistemos lygio incidentu – pavyzdžiui, tai galėtų būti atominės elektrinės apsaugos darbuotojų užpuolimo imitacija.
„Jei dėl to įvyktų rimtesnis radiologinis incidentas, apie tai atsakingos Baltarusijos institucijos turėtų informuoti Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA) ir Valstybinę atominės energetikos saugos inspekciją (VATESI) pagal Ankstyvojo pranešimo konvenciją ir turimą dvišalį susitarimą.
Taip pat Lietuvoje veikia radiologinio monitoringo sistema, kuri realios avarijos atveju fiksuotų padidėjusį radiacinį foną. Tokiems atvejams Lietuvos atsakingos institucijos turi pasirengusios avarinės parengties planus, kurie prireikus būtų nedelsiant pradedami įgyvendinti“, – rašoma VATESI atsakyme.
Radiacinės saugos centre (RSC) laikinai direktoriaus funkcijas vykdanti Ramunė Marija Stasiūnaitienė tvirtino, kad situacija stebima nuolat, tad Lietuva apie gresiantį pavojų tikrai žinotų.
„Iš mūsų pusės yra ankstyvojo perspėjimo stotys, kurias stebime nuolat. Dėl branduolinės saugos kažko pasakyti aš negaliu, bet mes nuolat stebime stotis, tą darome 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę“, – pabrėžė laikinoji RSC vadovė.
Ji pridūrė, kad Lietuvos radiacinis fonas šiuo metu nepakitęs.
„Kaip jau ne kartą esame sakę, apie bet kokius pokyčius gyventojai iš karto būtų informuoti“, – teigė R.M.Stasiūnaitienė.
Lietuvoje jau nuo 2020 metų 16-kos šalies savivaldybių gyventojams, esantiems 100 kilometrų spinduliu nuo Astravo AE, buvo dalijamos kalio jodido tabletės. Tiesa, kaip skelbė LNK žinios, nemokamai naujų tablečių gauti jau nebepavyks, nes Vilnius jas nustojo dalinti praėjusią savaitę.
Sostinės savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Viktorija Turauskytė LNK žinioms teigė, kad šiuo metu ieškoma būdų, kaip galima būtų paskatinti gyventojų atsiėmimą ir pratęsti elektroninius receptus. Visgi, pasak jos, tablečių vilniečiai gali įsigyti ir savarankiškai, nes jų jau yra vaistinėse.
