Trisdešimt metų vykstanti sveikatos reforma nesibaigė ir, ko gero, niekada nesibaigs. Dabar ji pasiekė tokią stadiją, kad bet kuri sveikatos priežiūros įstaiga gali būti uždaryta, jeigu tik to panorėtų Valstybinė ligonių kasa (VLK) arba jos padaliniai – teritorinės ligonių kasos (TLK).
Seimas ėmė tąsyti Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, kuriose numatyta suteikti minėtoms valstybės institucijoms tokią jėgą, kad jos, gavusios skundą ar kitokį pretekstą, galėtų ir be tyrimo stabdyti „prasikaltusios“ įstaigos finansavimą, o tai neišvengiamai paralyžiuotų jos veiklą.
Dar blogiau, kad visa sprendimų galia įstatymo pataisomis suteikiama konkretiems žmonėms – ligonių kasų vadovams, o tai kelia ir korupcijos riziką.
Be to, anot politikų, apskritai tai yra perteklinis įstatymo projektas, nes sutarčių sudarymo bei jų nutraukimo sąlygos ir taip yra reglamentuotos.
Seime – nauja užmačia
Vienas žingsnis jau žengtas. Prieš mėnesį Seimo Sveikatos reikalų komitetas pritarė tam tikrų Sveikatos draudimo įstatymo straipsnių pataisoms ir jį dar papildė, o netrukus dėl šio teisės akto pakeitimų bus balsuojama Seime.
Sveikatos rinkos dalyviai – vaistinės, pacientų organizacijos, viešosios sveikatos priežiūros įstaigos, ypač veikiančios regionuose, taip pat ir privačios medicinos įstaigos pakraupo išvydusios įstatymo projektą. Juo siekiama įtvirtinti naują ir itin didelį poveikį pacientams bei verslui galinčią daryti teisę – taikyti įvairaus masto poveikio priemones.
Pataisos suteikia ligonių kasoms galią stabdyti arba visiškai nutraukti sutartis, sudarytas dėl paslaugų finansavimo ir su sveikatos priežiūros įstaigomis, ir su vaistinėmis. Numatyta ir tai, kad jos gali būti įpareigotos grąžinti už paslaugas ar vaistus gautas PSDF biudžeto lėšas.
Apskritai tokiu įstatymo projektu VLK ir TLK bandoma suteikti perteklines galias ir taip apeiti ginčų nagrinėjimus teismuose, sankcijas skiriant administraciniais aktais. Tai iš esmės apriboja asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei vaistinių galimybę ginčyti tokio akto teisėtumą.
Subjektyvumo – į valias
Sveikatos priežiūros įstaigos, medikai bei verslo atstovai praėjusią savaitę kreipėsi į Seimo narius prašydami balsuoti prieš įstatymo projektą, kuris numato vienpusišką valstybės institucijų galių išplėtimą.
Kreipimesi jie rašė, kad toks įstatymo projektas leidžia ligonių kasoms turėti subjektyvų požiūrį į sveikatos priežiūros įstaigas ir vaistines. Pavyzdžiui, pasirašant sutartis ir šiuo metu ligonių kasos išskiria „prioritetines“ įstaigas, kurioms skiria didesnes pinigų sumas paslaugoms kompensuoti.
Tokių „prioritetinių“ įstaigų oficialaus patvirtinto sąrašo nėra, tad šie sprendimai yra priimami tiesiog VLK arba TLK nuožiūra.
Be to, projekte nėra numatyta jokių kriterijų, kokiais atvejais ir kuri poveikio priemonė būtų taikoma. Nerimą kelia ir tai, kad projekte nenumatyta jokia išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Taigi ligonių kasų rankose atsirastų savarankiškas gydymo įstaigų bei vaistinių baudimo įrankis.
Privatininkams – pavojus
„Nebalsuosiu už įstatymo pakeitimus, nebalsuos ir visa mūsų frakcija. Man svarbu, kad nebūtų padaryta tai, kas sumanyta, – kad nebūtų didinama VLK galia“, – nukirto Seimo liberalų frakcijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas.
Pasak jo, pataisos dėl gresiančių sankcijų ypač didelį pavojų kelia būtent privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms. „Tai pavojingas projektas, kuris pajudėjo į Seimą ir kuriuo užsimota sukurti represinę instituciją“, – patikino E.Gentvilas.
Pasak Seimo Socialdemokratų frakcijos narės Orintos Leiputės, pastaruoju metu Sveikatos reikalų komitete būta itin daug diskusijų, susijusių su Sveikatos draudimo įstatymo pataisomis.
„Dar nežinau, kaip balsuosiu, dar gilinsiuosi, nes nenoriu padaryti klaidų. Sveikatos priežiūros rinkos dalyviai ypač bijo, kad gali būti baudžiami dėl smulkių pažeidimų. Daug klausimų man kyla dėl to, kad įstatymas nenumato, už kokius pažeidimus būtų net stabdoma įstaigų veikla.
Kas būtų, jei suklystų kuri nors iš tinklui priklausančių vaistinių? Juk dėl menko pažeidimo gali būti paralyžiuotas vaistų tiekimas žmonėms, kuriems jų būtinai reikia“, – svarstė O.Leiputė.
Ligoniams kelia grėsmę
Anot „darbietės“, Seimo narės Ievos Kačinskaitės-Urbonienės, konfliktinės situacijos, kylančios dėl pažeidimų tarp ligonių kasų bei asmens sveikatos priežiūros įstaigų arba vaistinių, turi būti sprendžiamos teismuose. Ypač svarbu, kad tol, kol jos nagrinėjamos, toliau būtų teikiamos paslaugos pacientams.
„Kas būtų, jeigu iš karto, nustačiusios pažeidimų, ligonių kasos nutrauktų mokėjimą už suteiktas paslaugas? Ligoniai jų nebegautų, o tai – sveikatos ar net gyvybės klausimas. Negalima taip žaisti žmonių likimais, o būtent tokią grėsmę regiu įstatymo pataisose. O gal ko nors svarbaus jose neįžvelgiu?“ – nerimu pasidalijo I.Kačinskaitė-Urbonienė.
Seimo Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė priminė, kad minėto įstatymo projektas buvo registruotas seniai, praėjusią Seimo kadenciją, ir nežinia, kokie keliai būtent dabar jį atvedė į Seimą.
„Ligonių kasos ir dabar turi didelę įtaką medicinos įstaigų veiklai. Būtent nuo jų priklauso, ar bus pratęstos paslaugų finansavimo sutartys, ar bus sudarytos naujos.
Jeigu ligonių kasos baus medicinos įstaigas ar vaistines už mažareikšmius pažeidimus, tarkim, laiku nepateiktus dokumentus ar ataskaitas, tai iškreips visą sveikatos priežiūros sistemą“, – teigė I.Pakarklytė.
Nušluos konkurentus?
Seimo Regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis kategoriškas. Jo nuomone, įstatymo pataisomis bandoma įteisinti „botago principą“ – ne motyvuoti sveikatos priežiūros įstaigas, bet bausti.
„Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys buvo vyriausiasis valstybės kontrolierius. Jis pats prieš trejus metus pateikė valstybės kontrolės išvadą, kad blogas yra gydymo įstaigų prieinamumas pacientams.
Užuot įveikus šią užduotį, dabar imta ir sugalvota apskritai sužlugdyti sveikatos priežiūros įstaigas. Pakaktų nedidelės dingsties, tarkim, sudubliuotų vienoje bei kitoje gydymo įstaigoje paciento tyrimų, ir vienai jų būtų skirta bauda už tai, kad švaisto PSDF biudžeto lėšas. Bet realiai dėl e. sveikatos ydų regionuose įstaigos vis dar negali apsikeisti tyrimų duomenimis“, – svarstė R.Žemaitaitis.
Pasak jo, blogai ir tai, kad įstatymo pataisos ligonių kasų vadovams suteiktų galią priimti vienašališkus sprendimus ir sudarytų prielaidas korupcijai. Nes įstaigos, kurioms kiltų baudų grėsmė, padarytų viską, kad jų išvengtų.
„Nederėtų atmesti ir prielaidos, kad atsirastų galimybė, užvertus kasas skundais, sunaikinti konkurentus. „Tai išskirtinai lobistinis projektas. Tik kam jis sukurtas ir kas turi ateiti į Lietuvą ir perimti įstaigas?“ – atsakymo į šį klausimą kol kas R.Žemaitaitis neaptiko.
Nusitaikė į regionus
Projektas kelia grėsmę ne tik privačioms, bet ir viešosioms gydymo įstaigoms. Pasak Lietuvos gydymo įstaigų vadovų sąjungos prezidento Kęstučio Štaro, pakaktų ir nedidelio incidento, kad būtų uždarytas kokios nors regione esančios ligoninės skyrius, o gal ir pati ligoninė.
„Ko gero, užmačia vienpusiškai padidinti VLK galias yra susijusi ne tiek su PSDF biudžetu, kiek su pačia sveikatos priežiūros reforma. Priėmus įstatymo pataisas VLK įgytų galimybę vos gavusi skundą stabdyti sutartį su gydymo įstaiga – nutrūktų finansavimas, atitinkamai nebeįmanoma būtų teikti ir sveikatos priežiūros paslaugų.
Kadangi regionuose trūksta gydytojų specialistų, tikėtina, kad dėmesys labiau ir kryptų į periferijoje dirbančias sveikatos priežiūros įstaigas, ir ne tik į viešąsias, bet ir privačias, kurios turi sutartis su ligonių kasomis.
Jeigu tik kas nors nutiktų, galėtų būti uždarytas arba koks nors skyrius ligoninėje, arba pati ligoninė“, – „be kaltės kaltų“ baudimo grėsmę įžvelgė K.Štaras.
O tam pretekstą būtent ir sudaro minėto įstatymo pataisos. Jose, anot K.Štaro, nekalbama apie tai, kad situacijos turėtų būti išsiaiškinamos ar atliekami tyrimai, bet suteikiama dingstis iš karto stabdyti paslaugų teikimą sveikatos priežiūros srityje, o to pasekmė – be jų liekantys pacientai.
„Medicinoje pasitaiko įvairių situacijų, labai sudėtingų, taip pat tokių, kurios nepriklauso nei nuo paties mediko, nei nuo įstaigos vadovo. Taip, žmonės padaro klaidų, bet yra protingumo kriterijus. Sprendimus reikia priimti viską išsiaiškinus“, – sakė K.Štaras.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką pacientų skundai dėl žalos sveikatai teikiami SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, o skundai, susiję su sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo klausimais, – TLK. Tuo metu skundai dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės atsiduria Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje.
Tiriant visus šiuos skundus gali būti atliekamas gydymo įstaigos auditas arba ministerija įpareigoja tos įstaigos steigėją, pavyzdžiui, savivaldybės administraciją, išsiaiškinti situaciją. Jei skundas pagrįstas, priimami atitinkami sprendimai.
Pacientai pakraupo
„Įstatymo pataisomis kuriamas absurdas. Juk žmonės moka valstybei mokesčius, moka ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, bet viskas krypsta į tai, kad jie negalėtų naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis įstaigose, kurias sumanys bausti ligonių kasos“, – nuostabos neslėpė Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos vadovė Vida Augustinienė.
Pasak jos, dėl taikomų bausmių pacientai ne tik negalėtų gauti kompensuojamųjų sveikatos priežiūros paslaugų jų pasirinktose gydymo įstaigose, bet ir vaistinės – kompensuojamųjų vaistų ar medicinos priemonių.
V.Augustinienė atkreipė dėmesį, kad sumažinus kompensuojamųjų sveikatos priežiūros paslaugų ar vaistų prieinamumą būtų pažeistos Konstitucijos bei kitų įstatymų nuostatos, aiškiai sakančios, kad turi būti užtikrintos Lietuvos pacientų teisės į kompensuojamą, garantuojamą sveikatos priežiūrą jų pasirinktose gydymo įstaigose.
Pakibo įstaigų diskriminacijos grėsmė
Dovilė Burgienė, Teisininkė
„Dabartinis teisinis reguliavimas jau dabar numato, kad VLK, kaip ir jos teritoriniai padaliniai, turi teisę atlikti įstaigų patikrinimus, o sutarties nevykdančioms sveikatos priežiūros įstaigoms taikyti poveikio priemones. Už esminius pažeidimus gali būti nutraukta sveikatos priežiūros paslaugų kompensavimo iš PSDF lėšų sutartis. Taigi reguliavimo ir šiuo metu pakanka, tokios sąlygos yra įstaigų su VLK ir TLK sudaromose sutartyse.
Tuo metu Sveikatos draudimo įstatymo pataisomis siūloma keisti reguliavimą, suteikiant ligonių kasų vadovams galią nutraukti sutartis dėl bet kokių, net ir smulkių, pažeidimų.
Sutartys – civilinės teisės sritis, reguliuojama Civilinio kodekso, kuriame yra nuostatų, numatančių, kad jos gali būti nutrauktos dėl tokių pažeidimų, kurie sudaro pagrindą nesitikėti, kad sutartis būtų vykdoma. Toks sutarties nutraukimo kriterijus taikomas bendrosios kompetencijos teismuose.
Tuo metu pakeitus minėtą įstatymą atsirastų galimybė ją nutraukti dėl bet kokių pažeidimų, ypač dėl pakartotinių, – siekiama numatyti, kad sutartis būtų nutraukiama, jei pažeidimas pakartojamas dvejų metų laikotarpiu. Ir tai ligonių kasos galės padaryti vienašališkai, surašydamos administracinį aktą, kurį ginčyti būtų įmanoma tik administraciniame teisme. Taip būtų apribota įstaigų teisė gintis, be to, administraciniai aktai, net jei jie ir ginčijami, vis tiek galioja.
Be to, tai jautri reguliavimo sritis, nes galutiniai naudos gavėjai yra pacientai, kurie moka sveikatos draudimo mokesčius ir turi teisę pasirinkti norimą įstaigą paslaugoms gauti. Vadinasi, jei ligonių kasos nutrauktų sutartį, tarkim, su ligonine, kurioje žmogus tuo metu gydomas, ką jam teks daryti, jei už paslaugas ligoninei nebus mokama?
Dabar reformos kontekste minimos trys pagrindinės universitetinės klinikos bei penkios regioninės ligoninės. Akivaizdu, kad su nė viena iš jų sutartys nebūtų nutraukiamos, nes jų „negalima liesti“, antraip prasidėtų pacientų protestai. Tad baudos būtų taikomos tik mažoms gydymo įstaigoms.
Pagal 2013-ųjų Konstitucinio teismo nutarimą, sutarčių sudarymo ir vykdymo taisyklės turi būti nediskriminacinės, aiškios, paremtos iš anksto žinomais nediskriminaciniais kriterijais, siekiant užtikrinti sutarties šalių teisinį tikrumą ir saugumą.
Šiuo atveju sudaroma dingstis diskriminacijai, nes taisyklės visoms įstaigoms nebūtų taikomos tolygiai.“
