Pirmąją straipsnio dalį skaitykite čia: Nuo grėsmės būti nužudytiems afganistaniečius išgelbėjo Lietuva.
Siekia atvykti į Lietuvą
Vilties ištrūkti stengiasi neprarasti ir žmogaus teisių aktyvisto 58 metų Mohammado (pavardė neatskleidžiama dėl šios šeimos saugumo) šeima. Ji pavėlavo kreiptis su prašymu gauti politinį prieglobstį kurioje nors NATO sąjungininkių šalyje, tad dabar Afganistane priversta slapstytis.
Islamiško šariato ir teisės bakalauro laipsnį Pakistane įgijęs Mohammadas tėvynėje dirbo Afganistano žmogaus teisių organizacijoje. Vėliau tapo teisėju. Jis išleido 3 knygas apie moterų ir žmogaus teises bei teismų sprendimų taikymo aktus.
Mohammado žmona buvo Kabulo universiteto dėstytoja, trys iš keturių vaikų pradėjo studijas universitetuose, o jauniausias sūnus labai gerais pažymiais neseniai baigė mokyklą, taip pat svajojo apie studijas aukštojoje mokykloje, bet kol kas tai ir lieka tik jo svajonėmis.
„Afganistane dirbau teisėju, gerai išmanau islamą, tad galiu dirbti universitete ar mokykloje, dėstydamas šią pasaulyje antrą pagal dydį religiją. Islamo taisyklėmis metų metus piktnaudžiaujama, tad, manau, galėčiau būti naudingas jas aiškindamas“, – „Lietuvos rytui“ rašė Mohammadas.
Šio buvusio Afganistano teisėjo, kurio šeimą keršydamas už kovą dėl žmogaus teisių ir teisingumo dabar medžioja Talibanas, paskutiniu vilties šiaudu tapo pažintis socialiniuose tinkluose su visuomenininku lietuviu A.Kelmeliu.
Norvegijoje gyvenantis vyras prieš kelerius metus aktyviai kovojo dėl į krizę nugrimzdusios Venesuelos lietuvių perkėlimo į Lietuvą.
Gimtosios šalies institucijas jis buvo užvertęs prašymais padėti Venesuelos lietuviams ir lietuvių kilmės asmenims persikelti į Lietuvą. Savarankiškai apklausęs Pietų Amerikos šalyje gyvenančius lietuvių palikuonius savo tyrimų rezultatais jis pasidalijo su Seimu, Vyriausybe ir Prezidentūra.
Kai kurie A.Kelmelio prašymai dėl venesueliečių buvo išgirsti.
Paskui buvęs vokiečių kalbos mokytojas aktyviai siekė, kad Kabulo vienuoliktukas iš Afganistano paimtų kuo daugiau politinių pabėgėlių. O dabar vėl beldžiasi į visas duris, kad būtų išgirstas Mohammado šeimos prašymas padėti jai ištrūkti iš Afganistano, kuriame visa šeima baiminasi būti išžudyta.
„Stengiuosi padėti visiems, kam reikia mano pagalbos. Mohammado šeima nėra susijusi su Lietuva, bet Mohammadas Afganistane buvo teisėjas, universiteto docentas, o tokie išsilavinę žmonės bet kurioje šalyje yra reikalingi“, – teigė A.Kelmelis.
Kol kas atsitrenkia į sieną
Tikėdamas, kad buvęs Afganistano teisėjas gali būti joms naudingas, A.Kelmelis kreipėsi ir į Lietuvos aukštąsias mokyklas.
„Susisiekiau su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu, Mykolo Romerio universitetu ir Vytauto Didžiojo universitetu. Tačiau šių mokymo įstaigų atsakymai yra maždaug panašūs – kaip viešosios įstaigos jos niekuo negali padėti.
Mano pasiūlymas buvo padiskutuoti apie šią problemą universitetuose, priimti sprendimus ir juos nusiųsti Vyriausybei bei Užsienio reikalų ministerijai, nes tik aukščiausios valdžios institucijos gali priimti sprendimus dėl naudingų Lietuvai užsienio piliečių perkėlimo į šalį“, – teigė A.Kelmelis.
Visuomenininkas gavo atsakymą ir iš Vyriausybės, kuriai siūlė suteikti prieglobstį Lietuvoje Islamo teisės mokslininkui, Afganistano žmogaus teisių gynėjui ir buvusiam teisėjui Mohammadui ir jo šeimai, tačiau Vyriausybė nurodė kreiptis į Migracijos departamentą.
„Kaip suprantu, Vyriausybė šio klausimo net neketina spręsti, nes siunčia kreiptis į Migracijos departamentą, o šis, kaip visada, pasakys, kad prieglobsčio prašytojai turi atvykti į Lietuvą ir pasiprašyti prieglobsčio.
Tačiau niekam neįdomu, kokiu būdu tie prieglobsčio prašytojai oficialiai atvyks į Lietuvą ir pasiprašys prieglobsčio, niekam neįdomu, kokiu būdu jie gaus vizas atvykti, niekam neįdomu, kaip jie nusipirks bilietus ir niekas nenori suteikti galimybių asmenims, kurie gali būti naudingi Lietuvai, tokiais tapti.
Kaip visada – Lietuvoje niekam nieko nereikia. Bet Vokietija susirinks visus tuos asmenis, kurie bus naudingi jai ir dėl to tik laimės“, – įsitikinęs A.Kelmelis.
Sulaukė grasinančių žinučių
Mohammadui, jo žmonai, sūnums ir dukterims išvykti iš Afganistano nebūtų paprasta – talibų režimo persekiojama šeima turėtų pati ieškoti būdų kaip nors kirsti šalies sieną.
Tačiau A.Kelmelis tikisi, kad šeimai jau atsidūrus užsienyje, gauti naujus dokumentus ir padėti atvykti į Lietuvą jai galėtų padėti artimiausia mūsų šalies diplomatinė atstovybė – ambasada Indijoje.
Bet visuomenininkas neabejoja, kad ši nieko nesiims, kol nebus priimtas sprendimas, kad buvusio Afganistano teisėjo šeima galėtų būti naudinga mūsų šaliai.
O kol kas Mohammado šeima Afganistane stengiasi išgyventi dar vieną dieną.
„Bijodamas Talibano 17 mėnesių negaliu išeiti iš savo namų. Talibai jau suėmė ir nužudė daugybę žmonių, kurie dirbo ankstesnei Afganistano vyriausybei, demokratijai ir žmonijai. Esu buvusių savo bendradarbių ir ankstesnių Vyriausybės armijos pareigūnų žudynių ir arešto liudininkas.
Talibanas pasiuntė mirtininkus susprogdinti Afganistano švietimo centrą. Prieš kelias savaites savižudis susisprogdino Kabulo mokymo centre ir žuvo 70 mokinių.
Kai šalyje pradėjo viešpatauti Talibanas, gavau žinučių iš nusikaltėlių, kurie buvo išlaisvinti iš kalėjimo. „Mohammadai, mes ieškome tavęs ir ketiname tave nubausti taip, kaip tu mus baudei. Atėjo laikas atkeršyti.“ Tad mes užsidengėme veidus ir pradėjome slapstytis“, – „Lietuvos rytui“ rašė Mohammadas.
Jo šeimos santaupos jau išseko, o varganų pinigų, kuriuos duoda giminaitė, gausiai šeimai nepakanka prasimaitinti, tad ji gyvena pusbadžiu.
Buvusio teisėjo šeima iš Afganistano bandė ištrūkti iš karto po to, kai į valdžią grįžo Talibanas, o NATO sąjungininkai iš šalies evakavo su jais dirbusius afganistaniečius.
„Bet norinčiųjų išvykti buvo tiek daug, kad mes net nepatekome į oro uostą. Pasibaigus evakuacijai, išsiuntėme savo dokumentus į daugelį šalių, tačiau negavome nė vieno teigiamo atsakymo. Lietuvos valdžia ir tauta yra paskutinė mūsų viltis išlikti. Išbandėme daugybę būdų, bet nė vienas nepasiteisino.
Dabar mes norime gyventi Lietuvoje, kad tarnautume lietuvių tautai. Jau gavome žinių apie lietuvių tautą, istoriją, kultūrą, žmones – tai keli maži žingsneliai siekiant įtikinti jūsų valdžią, kad galime būti naudingi“, – teigė Mohammadas.
Naujų operacijų neplanuoja
Asta Galdikaitė, Krašto apsaugos ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vedėja:
„Visos pargabenimo operacijos į Lietuvą iš Afganistano yra baigtos. Pernai sėkmingai įvykdžius su Lietuva dirbusių Afganistano piliečių evakuaciją iš Kabulo oro uosto, analogiškos operacijos nebuvo planuojamos ir vykdomos.
Visų pirma dėl to, kad visą Afganistano teritoriją šiuo metu kontroliuoja Talibano režimas ir tokios misijos fiziškai neįmanomos.
Kiek mums yra žinoma, visi to panorėję Afganistano piliečiai pasitraukė į kaimynines šalis, tam Talibanas netrukdė. Savo ruožtu, nesame gavę jokios informacijos apie galimą susidorojimą su Afganistano piliečiais, anksčiau bendradarbiavusiais su Lietuva.
Visi afganistaniečiai, kurie yra bendradarbiavę su Lietuva ir turi tokio bendradarbiavimo įrodymų, gali kreiptis į Lietuvos diplomatines atstovybes užsienyje (artimiausia – Indijos respublikoje) ir bendrąja tvarka gauti Lietuvos vizas.
Atvykę į Lietuvą jie turi galimybę kreiptis į mūsų šalies institucijas dėl pagalbos gavimo nustatyta tvarka.“
Tarp karių – ir viena civilė
Vadinamasis Kabulo vienuoliktukas pernai rugpjūtį padėjo į Lietuvą atskraidinti per misiją Afganistane lietuviams talkinusius vertėjus ir jų šeimos narius.
Į Afganistaną nusiųsta 10-ies Lietuvos karių komanda drauge su vienintele civile – Užsienio reikalų ministerijos atstove – Kabulo oro uoste subūrė prieglobsčio mūsų šalyje paprašiusius vertėjus ir jų šeimų narius, kuriems tėvynėje tapo nesaugu, kai į valdžią grįžo talibai.
Per dešimt dienų trukusią misiją vadinamojo Kabulo vienuoliktuko pagrindinė užduotis buvo rasti su Lietuva bendradarbiavusius vertėjus ir tada suorganizuoti jų skrydį iš Afganistano į kitas šalis.
Su mūsų šalies kariams talkinusiais vertėjais buvo stengiamasi palaikyti ryšį, šie žmonės buvo nukreipiami į du taškus netoli Kabulo oro uosto. Operaciją vykdę asmenys turėjo juos surasti, atpažinti ir nugabenti į saugesnę vietą.
Vadinamasis Kabulo vienuoliktukas Kabulo oro uostą paliko išvakarėse sprogimų, pareikalavusių per šimto aukų ir daugybės sužeistųjų.
Lietuvos kariai Afganistane tarnavo beveik du dešimtmečius – 2002–2021 metais. Ten tarnavo apie 5 tūkst. karių, jie dalyvavo JAV vadovaujamoje operacijoje „Tvirta taika“ bei vykdė dvi pagrindines NATO operacijas: Tarptautinės saugumo paramos pajėgos (2002–2014 m.) ir „Tvirta parama“ (2015–2021 m.).
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio dienraštyje „Lietuvos rytas“.
