„Mūsų tikslas – užtikrinti geriausius vaiko interesus“, – nuolat pabrėžia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai, nors jų veiksmai dažnai yra priešingi.
Su tuo susidūrė ir vilnietė Ana (vardas pakeistas dėl vaiko saugumo, redakcijai žinomas), kai jos aštuonmetę dukterį Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės paėmė iš mokyklos.
„Man niekas apie tai nepranešė. Iš pradžių aš netgi maniau, kad vaiką kas nors pagrobė, nes dukteriai niekaip negalėjau prisiskambinti. Apie tai pranešiau ir policijai“, – pasakojo moteris.
Kaip vėliau paaiškėjo, trečiokę vaiko teisių gynėjos neva perdavė seneliams iš tėvo pusės. Bet mergaitė buvo išvežta ir perduota adresu, kur gyvena jos tėvas. O šiam, kol vyksta ikiteisminis tyrimas dėl galimo dukters tvirkinimo, paskirta kardomoji priemonė su ja nebendrauti.
„Vakare galiausiai paskambinusi duktė pašnibždomis pasakė, kad yra tėčio namuose su seneliais. Kai atvažiavau, mergaitė pati išbėgo į kiemą, įsisodinau ją į automobilį ir išvažiavome“, – sakė Ana, kuri ir pati dabar negali nuolat būti su vaiku.
Girdėjo dukters cypimą
Anos šeimos drama prasidėjo prieš kelerius metus. Moteris jau turi du suaugusius sūnus iš pirmosios santuokos, o prieš gimstant pagrandukei vilnietė ištekėjo antrąkart.
Dukters buvo laukta ir iš pradžių šeimoje viskas tarsi ir buvo gerai, kol moteris ėmė pastebėti, kad jau ūgtelėjusią mergaitę vyras neįprastai glostinėja – per krūtinę, šlaunis, kaklą.
Ana klausdavo sutuoktinio, ką jis darantis, o šis aiškindavo, kad taip neva rodo švelnumą.
Prie moters vyras glostyti dukterį liovėsi, bet motina teigė nekart bėgusi į antrą namų aukštą išgirdusi su tėvu esančios mažosios cypimą.
Sutuoktinių poros santykiai galiausiai visiškai pašlijo, vyras išsikraustė iš namų, o moteris prieš dvejus metus pirmiausia kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Panašiu metu pateikė ir skyrybų dokumentus. Teismo sprendimu mergaitė liko gyventi su motina.
Neįžvelgia nieko bloga
Anai kėlė nerimą, kad tėvas kartais glostinėja dukterį, kartais ją prispaudžia kaip šunį neva auklėdamas, kartais ir pakelia balsą. Moteris pastebėjo, kad duktė turi psichologinių problemų, o susitikimai su tėvu mergaitei kelia įtampą.
Vilnietė net turi išsaugojusi vyro elektroninį laišką, kur jis pripažįsta, kad glosto dukterį, ir teigia, kad jo veiksmuose nėra nieko bloga.
Vaiko teisių apsaugos specialistai, kurių išvadų dažnai prašo teismas spręsdamas dėl tėvų bendravimo su vaiku tvarkos, moteriai irgi teigė, kad vyro veiksmuose nėra nieko bloga, tad mergaitė privalanti ir toliau bendrauti su tėvu.
Tačiau galiausiai vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, centro „Užuovėja“ psichologė surašė išvadą, kad mergaitės pasakojimai apie netinkamus tėvo prisilietimus, pasakojamą turinį lydinčios emocinės reakcijos leidžia kelti pagrįstą įtarimą apie patirtą seksualinį smurtą.
Po šios išvados Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pats parašė pareiškimą dėl galimo mergaitės tvirkinimo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas, tėvui pareikšti įtarimai.
Pretekstu tapo aktas
Anos teigimu, valdininkai ėmė ieškoti būdų apriboti dukters bendravimą su ja lyg tyčia tada, kai tėvui pareikšti įtarimai ir paskirta kardomoji priemonė nebendrauti su vaiku.
Iki tol, kaip teigia vilnietė, tokių problemų nebuvo – vaiko teisių apsaugos specialistės kaip tik padėdavo išspręsti bėdas su tėvu, pavyzdžiui, kai jis savavališkai pasiimdavo dukterį ir jos negrąžindavo.
Dar birželį buvo surašytas Valstybinės vaiko psichiatrijos tarnybos parengtas teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas civilinėje byloje apie mažametės būklę sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir (arba) bendravimo tvarkos pakeitimo.
Šis aktas vaiko teisių apsaugos specialistams iš pradžių nekliuvo, jis netgi aprašytas atvejo vadybos posėdyje, bet vėliau imta juo mojuoti kaip argumentu, kad motina neva daranti neigiamą įtaką mergaitei ir nuteikinėjanti ją prieš tėvą.
Aktą vaiko teisių specialistai neva gavo rugsėjo pradžioje, bet pretekstu paimti vaiką iš motinos jis tapo dar kone po dviejų savaičių.
Negana to, mergaitė nuvežta ir palikta adresu, kuriuo gyvena tvirkinimu įtariamas jos tėvas.
Seneliai, kuriems, anot tarnybos, perduotas vaikas, motinos teigimu, apskritai gyvena net ne Vilniuje, o už kelių šimtų kilometrų.
Temperatūra – ne stabdys
Pasak vilnietės, duktė su seneliais kone metus nebendravo ir nejaučianti su jais ryšio. Kai mergaitė nuo jų pabėgo ir įsėdo į motinos automobilį, kitą dieną į moters namus atvykę vaiko teisių apsaugos specialistai reikalavo atiduoti dukterį, nors mergaitė karščiavo.
„Nieko tokio, transportuosime ir su temperatūra“, – išgirdo vilnietė, bet pareikalavusi dokumentų, pagal kuriuos turėtų atiduoti vaiką, tokių negavo.
Galiausiai po kelių dienų šeimos atvejo vadybos posėdyje nuspręsta, kad mergaitė gali likti namuose – jai įprastoje aplinkoje, bet motina privalo išsikraustyti. Atsakingu už mažametės priežiūrą tapo jos dėdė – motinos brolis.
„O aš savo ranka turėjau parašyti sutikimą, kad su dukterimi bendrausiu vaiko teisių apsaugos specialistų nustatyta tvarka: darbo dienomis galiu išlydėti vaiką į mokyklą ir po to pasitikti, paguldyti miegoti, tik negaliu nakvoti.
Šeštadieniais man leidžiama namuose būti iki 15 val., o sekmadieniais – po 15 val. iki dukters miego.
Nesuprantu, kaip tokiu traumuojančiu bendravimu saugomas mano vaikas, kai kaskart plyšta širdis išsiskiriant“, – stebėjosi moteris.
Motinystės teisės jai nėra apribotos. Vaiko teisių specialistai, pasak jos, visuose savo aktuose pripažįsta, kad mergaitė prižiūrėta, viskuo aprūpinta, o šeimos materialinė padėtis yra gera.
Paklaususi, o kas bus, kai baigsis jos broliui nustatytas terminas prižiūrėti vaiką, Ana iš Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Danutės Rastenytės-Bebeninos išgirdo: „Pažiūrėsime, galbūt iki to laiko bus panaikinta kardomoji priemonė mergaitės tėčiui. Jei ne, dar yra seneliai.“
Parašė tai, ko nekalbėjo
Aną baugina ir kiti valdininkų darbo principai. Pavyzdžiui, moteris iš Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus gavo dokumentus, kuriuose ne jos šeimos, o visiškai nepažįstamų žmonių duomenys.
Be to, anot vilnietės, vaiko teisių prievaizdai dokumentuose į jos lūpas įdeda žodžius, kurių ji niekada nėra sakiusi.
„Kai rašau raštus, kad mano žodžiai buvo iškraipyti ir įrašyta tai, ko nesakiau ir net mano parašo nėra, niekas į tai nereaguoja“, – teigė moteris, kuri savo istorija pasidalijo po praėjusio šeštadienio „Lietuvos ryto“ straipsnio apie fizinį, psichologinį ir seksualinį smurtą patiriančių vaikų istorijas, kurios net nenukeliauja iki teismo.
Į klausimus neatsakė
Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai „Lietuvos rytas“ pateikė konkrečius klausimus.
Kokiu pagrindu nutrauktas laikinas aštuonmetės apgyvendinimas, nustatytas su motina vaiko situacijos vertinimo anketa, ir ar tas pagrindas buvo nurodytas, kai mažametė buvo paimta iš mokyklos?
Kaip tarnyba užtikrino, kad laikinai neva pas močiutę Vilniuje apgyvendintas vaikas nebendrautų su tvirkinimu įtariamu tėvu, kuriam skirta kardomoji priemonė nebendrauti su dukterimi ir kurio gyvenamosios vietos adresas yra tame pačiame bute? Ar tarnyba domėjosi, kokį gyvenamosios vietos adresą yra deklaravusi vaiko močiutė?
Tačiau šios tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėjos Alinos Žilinaitės atsakyme aprašomi tik bendrieji vaiko teisių gynimo principai.
„Vaiko teisių gynėjų tikslas – užtikrinti, kad vaikai augtų šeimose, kur būtų gerbiamos ir tinkamai įgyvendinamos jų teisės ir vaikai nepatirtų jokios rūšies smurto, todėl reaguojame visais atvejais, kai gauname pranešimą apie galimai pažeidžiamas vaiko teises.
Gavę tokį pranešimą vykstame į šeimą, kalbamės su vaiku ir išklausome jo nuomonę.
Tais atvejais, kai kyla pagrįstų įtarimų, kad vaikui gali būti nesaugu jo namuose, jis gali būti laikinai perkeliamas į saugią aplinką.
Siekiant užtikrinti vaikui saugią aplinką pirmiausia yra ieškoma artimųjų, kurie galėtų laikinai pasirūpinti vaiku.
Siekiame, kad vaikai augtų savo šeimose, tad tais atvejais, kai vaikui nesaugu jo namuose, tėvams yra siūloma pagalba ir stengiamasi padėti išspręsti kylančias problemas.
Kai pavyksta išspręsti šeimos problemas ir vaikui tampa saugu šeimoje, laikinoji globa nutraukiama ir jis grįžta į šeimą. Su jūsų minima šeima vaiko teisių gynėjai bei kiti specialistai taip pat dirba“, – dėstė A.Žilinaitė.
