„Jeigu jūs norite pratestuoti NATO, darykite rimtesnį testą, pasižiūrėsime tada, kokia bus NATO reakcija“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Oponentai“ pareiškė buvęs kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas.
Atmeta provokacijos versiją
Lenkijoje, netoli sienos su Ukraina, antradienio vakarą nukritus raketai žuvo du vietos gyventojai.
Vašingtonas ir Varšuva mano, kad raketą paleido prieš Kremliaus atakas besiginančios ukrainiečių pajėgos, tačiau Kijevas šią versiją neigia ir stebisi, kodėl ukrainiečių ekspertai iki pat penktadienio nebuvo įleisti į įvykio vietą.
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas J.V.Žukas neabejoja, kad viešai pateikiama Lenkijos ir JAV vadovų įvykių versija yra teisinga. Jo teigimu, NATO turi priemonių, kurios kaipmat padeda išsiaiškinti, kas yra atsakingas už tokius incidentus.
„Oficialus tyrimas nėra baigtas, šiuo metu jis vyksta, bet, be abejonės, prielaidos yra daromos ir yra net keletas aukščiausio lygio politikų pareiškimų. Jie – aptakūs, bet paprastai tokie išankstiniai pasakymai pasitvirtina, kai jau būna galutinės tyrimo išvados.
Jau praktiškai aišku, kad ten buvo žvalgybinis lėktuvas, buvo informacija, iš kur ta raketa skrido, ji buvo stebima“, – tvirtino J.V.Žukas.
Jis svarstė, kad patiems tyrėjams greičiausiai jau viskas yra aišku ir įvykių paveikslas – jau sudėliotas, tačiau jų paviešinimas užtruks.
„Yra tam tikros procedūros, kurias reikia įvykdyti iki galo. Yra tyrimo komisija, kuri konstatuoja techninius parametrus ir t.t., ištiria skeveldras, kurias randa, kada pagaminta raketa, jos numerį, serijas ir pan. Tada pateikiamas oficialus raportas“, – aiškino buvęs kariuomenės vadas.
V.Zelenskio reakcijai jis taip pat turi paaiškinimą – tai arba emocijos, arba savų tikslų siekimas.
„Aš galvoju, kad čia gal tam tikros emocijos. Galbūt jis sako tai dėl to, kad tai nebuvo Ukrainos intencija paleisti raketą į Lenkiją arba galbūt jam politiškai buvo naudingiau teigti, jog tai buvo konkrečiai Rusijos raketa, kuri buvo paleista į Lenkiją“, – svarstė J.V.Žukas.
Buvęs kariuomenės vadas nemano, kad Rusija tokiu būdu testuotų NATO kantrybės ribas. Anot jo, tokiu atveju Kremliaus režimas veiktų kiek kitaip.
„Aš nelabai norėčiau sutikti su interpretacija, kad čia buvo kažkoks testas. Žymiai geresnė proga buvo pratestuoti NATO reakcijas apšaudžius kokį nors grūdų laivą, kuris plaukia iš Odesos, suorganizavus kokį nors incidentą Juodojoje jūroje.
Nemanau, kad tai yra tas atvejis, kur Rusija galėtų patikrinti Vakarų reakcijas“, – pabrėžė pašnekovas.
Su juo sutiko ir atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis. Jis pastebėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau kurį laiką dingęs iš viešosios erdvės. Tai gali byloti apie Rusijos pasimetimą po fiasko Chersone, todėl dabar imtis provokacijų esą tikrai nebūtų laikas.
„Neužmirškime, kad V.Putinas jau kokią savaitę yra dingęs iš akiračio. Yra tokių nuomonių, kad jo žmonės, pavaldiniai, kariškiai, propagandistai yra pasimetę. Jie nebeturi aiškios krypties, kas vyksta, kaip ką reikia interpretuoti“, – dėstė V.Malinionis.
Jei būtų norėję pulti NATO, tai būtų darę anksčiau?
Ekspertai taip pat nemano, kad Rusija apskritai dabar ryžtųsi klibinti NATO, nes, patirdama pralaimėjimą mūšio lauke Ukrainoje, agresorė tikrai neturėtų pajėgumų pasipriešinti visam Aljansui.
„Reikėjo tai daryti anksčiau. Rusija šiuo metu yra visiškai nukraujavusi, praradusi tūkstančius vienetų kovinės technikos, išnaudojusi savo sparnuotąsias raketas (manau, daugiau nei 70 proc.). Visi desperatiški žingsniai, kurie dabar yra iš jų pusės, yra daugiau noras pratęsti prasidėjusią agoniją.
Aš nė kiek neabejoju, kad visi Kremliaus veikėjai ir V.Putinas supranta, jog karas yra pralaimėtas, tik stengiasi bet kokiomis sąlygomis išsiderėti sau palankesnes sąlygas ir išsaugoti teritorijas, kurios jau yra užimtos“, – įsitikinęs J.V.Žukas.
Be to, anot jo, svarbų vaidmenį vaidina ir Kinijos niuksas Rusijai, perspėjus, kad nei branduolinio ginklo panaudojimas, nei gąsdinimai jį panaudoti nebus toleruojami.
„Aš galbūt sutikčiau, kad trečiasis pasaulinis karas jau dabar vyksta, tik jis vyksta Ukrainos žemėje. Visi kažkodėl galvoja, kad trečiasis pasaulinis karas bus branduolinis. Branduolinio karo, manau, Rusija tikrai nenori, o konvencinio jie tikrai nebandys daryti.
Jeigu jie būtų tikri, kad gali konvencinėmis priemonėmis pastatyti savo pajėgas ir laimėti prieš NATO, jiems visiškai nebūtų reikėję gąsdinti NATO branduoliniais ginklais, ką jie nuolatos darė.
Dabartinis bendras Kinijos ir JAV prezidento pareiškimas, kad tu ne tik nesvarstyk, neplanuok naudoti, bet net ir negąsdink, nešnekėk apie tai, yra labai svarbus“, – pritarė V.Malinionis.
„Įsivelti į dar vieną konvencinį karą su Vakarais jiems tikrai jokios motyvacijos nėra“, – konstatavo jis.
