„Išaušo diena, kai Europa pagaliau turi pripažinti nusikaltimus, siejamus su abiem pagrindinėmis totalitarinėmis ideologijomis – nacizmu ir komunizmu“, – sakė šalies vadovas, apgailestaudamas, kad žinios apie Sovietų Sąjungos režimo nusikaltimus ir jų aukų atminimas iki šiol nerado sau deramos vietos Europos istorinėje sąmonėje.
Prezidentas atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį, kad Rusija pamina pamatines tarptautinio sambūvio taisykles, vykdydama imperinę užkariavimų politiką ir paremdama ją genocidine retorika. Tai veda prie karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Šalies vadovas tai susiejo su istorinėmis pamokomis, kurios nebuvo išmoktos po Antrojo pasaulinio karo, kai tarptautinė bendruomenė pasirinko ignoruoti agresyvų Sovietų Sąjungos elgesį sąjungoje su nacistine Vokietija. „Mes visi gyvename pasaulyje, kuris buvo sukurtas ant Antrojo pasaulinio karo pelenų. Tačiau tas pats pražūtingas konfliktas tebevyksta – jei ne tikrovėje, tai žmonių sąmonėje. Jis vis dar vyksta kaip Rusijos hibridinio karo prieš demokratinius Vakarus dalis“, – teigė Prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžė, kad, kitaip nei Vakarų Europoje, kur Antrasis pasaulinis karas baigėsi 1945 m., Vidurio ir Rytų Europoje, taip pat ir Lietuvoje, okupantų pajėgos pasitraukė tik XX amžiaus pabaigoje, Rusijoje Antrojo pasaulinio karo atmintis iki šiol instrumentiškai naudojama pateisinti stalinistinio režimo nusikaltimams, kaip ir naujoms šių dienų represijoms, rašoma pranešime.
„Skelbdamas, kad didis tikslas pateisina net ir žiauriausias priemones, dabartinis režimas taip atleidžia save nuo atsakomybės“, – sakė Prezidentas, pridūręs, kad dabartinis Rusijos režimas seka sovietų diktatoriaus Josifo Stalino pėdomis, perrašinėdamas istoriją, kad įgytų daugiau galios ir plėstų Rusijos nacionalinę galią kaimyninių valstybių sąskaita.
„Pastaruoju metu matome, kaip atkakliai puolamos pastangos atskleisti tiesą apie sovietinio totalitarinio režimo nusikaltimus. Ir tam turime pasipriešinti“, – sakė Prezidentas, pabrėžęs būtinybę kovoti su organizuotu melu ir geriau pažinti totalitarinę praeitį. Pasak šalies vadovo, visoje Europoje turi būti plėtojamos istorinių tyrimų ir švietimo programos, o tikslus komunistinės praeities vertinimas ir supratimas – įsitvirtinti politinėse diskusijose, teigiama pranešime žiniasklaidai. Prezidentas atkreipė dėmesį, kad Prahoje įsikūrusi Europos atminties ir sąžinės platforma gali atlikti didžiulį darbą, vykdydama mokslinius tyrimus, atskleisdama totalitarizmo nusikaltimus, plėsdama šviečiamąją veiklą ir ugdydama Europos visuomenių sąmoningumą. Tam jai reikalinga politinė ir finansinė parama, dėl kurios Lietuvos Prezidentas kartu su Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Rumunijos vadovais kreipėsi į ES pirmininkaujančios Čekijos Ministrą Pirmininką Petrą Fialą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkus.
Prieš konferencijos pradžią Prezidentas kartu su Čekijos Ministru Pirmininku Petru Fiala prie Lichtenšteino rūmų atidarė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro parodą „Po svetimu dangum: Lietuvos gyventojai sovietų lageriuose ir tremtyje 1940–1958 m.“, pristatančią skaudžią daugiau nei 280 tūkst. Lietuvos piliečių patirtį sovietiniuose lageriuose ir Sibiro tremtyje. Šalies vadovas pabrėžė, kad dešimtys tūkstančių politinių kalinių ir tremtinių jiems tekusių išbandymų neišgyveno, ir paragino niekada nepamiršti sovietinio režimo nusikaltimų.
Tarptautinę konferenciją „Rusijos hibridinis karas prieš demokratinį pasaulį: iššūkis Europos atminties politikai“ organizavo ES pirmininkaujančios Čekijos Vyriausybė, Totalitarinių režimų studijų institutas ir XX amžiaus memorialinis muziejus.
