„Manau, kad tai yra pakankamai svarbus naujas etapas šio karo eigoje, kadangi dėl agresyvių Rusijos veiksmų, karo prieš Ukrainą jau skrenda raketos į NATO teritoriją ir žūsta NATO valstybėse gyvenantys žmonės.
Tai yra naujas konflikto eskalavimo etapas, į kurį NATO valstybės, NATO, kaip visuma, privalo reaguoti adekvačiai“, – sakė G.Nausėda.
Gali pasikartoti?
Jo teigimu, Rusija sąmoningai renkasi eskalacijos kelią, todėl tokių incidentų ateityje gali būti ir daugiau.
„Nenoriu gąsdinti, bet tai pirmiausia yra pačios Rusijos išprovokuota grėsmė, į kurią mes privalome reaguoti tam, kad užtikrintume mūsų žmonių saugumą“, – atkreipė dėmesį šalies vadovas.
„Šiandien aš galiu labai aiškiai pasakyti, kad tikimybė, jog tokios raketos gali atskristi iki Lietuvos, tikrai yra labai nedidelė, tačiau mes turime atkreipti dėmesį į tai, kad kare dalyvauja ne tik Rusija. Skirtingu intensyvumu, tačiau šiame kare dalyvauja ir Baltarusija.
Štai kodėl tokie incidentai gali atsitikti ir kitose vietose“, – pridūrė prezidentas.
Nors šiuo metu dar vyksta tyrimas, pasak G.Nausėdos, priežastinį ryšį tarp Rusijos vykdomo intensyvaus civilinių objektų apšaudymo Ukrainoje ir įvykių Lenkijos pasienyje jau galima akivaizdžiai konstatuoti.
„Šią minutę tikrai vyksta tyrimas ir dar negalime tiksliai pasakyti priežasčių, kieno paleista raketa ir kodėl ji paleista, tačiau jau dabar galime akivaizdžiai konstatuoti priežastinį ryšį tarp labai smarkiai padidėjusio Rusijos karinių ir civilinių infrastruktūros objektų apšaudymo ir šio įvykio Lenkijos pasienyje.
Rusija sąmoningai renkasi eskalacijos kelią, sąmoningai siekia sužlugdyti Ukrainos civilinę infrastruktūrą, sukelti kančias žmonėms, kadangi prasideda šaltasis metų sezonas, todėl didelė dalis Ukrainos gyventojų šiandien neturi elektros. Tai yra daroma visiškai sąmoningai, tikslingai. (...)
Štai kodėl jau šiandien įvyksiantis NATO ambasadorių susitikimas pirmiausia turėtų pateikti labai aiškų situacijos vertinimą, aiškią reakciją į tai, kas įvyko ir imtis sprendimų pačiu artimiausiu metu“, – kalbėjo jis.
Lenkija kreipsis dėl NATO 4 straipsnio aktyvavimo
G.Nausėda tvirtino trečiadienio rytą telefonu kalbėjęsis su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Pokalbio metu jis išreiškė šimtaprocentinį solidarumą su artimiausiu mūsų sąjungininku.
„Lenkijos prezidentas man pateikė informaciją apie tai, kas vyko pastarąją naktį, apie savo pokalbius su kitų valstybių lyderiais, ir pasakė, kad šiandien Lenkija kreipsis dėl NATO 4 straipsnio aktyvavimo. Be jokios abejonės, Lietuva rems šitą poziciją“, – patikino prezidentas.
Be to, anot šalies vadovo, Lietuva aktyviai dalyvaus diskusijoje dėl oro gynybos sistemų dislokavimo Lenkijos pasienyje su Ukraina.
„Tačiau mes žvelgiame toliau, į visą rytinį NATO flangą. Priminsiu, kad Madrido viršūnių susitikime, kuris įvyko prieš keletą mėnesių, vienas iš išvadų teksto elementų buvo oro gynybos sistema NATO rytiniame flange.
Manau, kad šis įvykis, kurį mes dabar patyrėme, visu aktualumu verčia mus galvoti apie tai, kaip juo greičiau įgyvendinti šį principą, kurį mes įtvirtinome deklaracijoje“, – pabrėžė G.Nausėda.
Jis nurodė, kad pačios deklaracijos nieko apginti negali, jų nuostatos privalo būti įgyvendintos.
„Todėl labai tikiuosi, kad iki kitų metų NATO viršūnių susitikimo Vilniuje mes gebėsime pademonstruoti pažangą šioje srityje, kadangi situacija ir naujausios aktualijos akivaizdžiai patvirtina, jog tai buvo teisingas sprendimas ir jį reikia kuo greičiau įgyvendinti“, – ragino prezidentas.
Grėsmės lygis Lietuvoje nepakitęs
Šalies vadovas teigė, kad karinės grėsmės vertinimas šiuo metu yra nepakitęs, kitaip tariant, grėsmė yra padidėjusi, „bet ji padidėjo jau anksčiau“.
„Tiek karinės grėsmės, tiek kritinės infrastruktūros saugojimo veiksmai yra padaryti ir jie yra adekvatūs susiklosčiusiai situacijai. Kažkokių ypatingų naujų žingsnių (...) nebuvo padaryta, nes situacija yra pakankamai gerai kontroliuojama.
Tačiau mes sieksime visomis išgalėmis, kad NATO lygiu būtų priimti sprendimai ir atkreiptas padidintas dėmesys jau naujų aktualijų kontekste rytiniam NATO flangui ir bendram jo saugumui“, – pakartojo G.Nausėda.
Pasitarime dalyvavo Valstybės gynimo tarybai (VGT) priklausantys nariai, įtraukiant dar kelis ministrus.
Susitikimas rengimas po to, kai Rusijos pajėgos antradienį į Ukrainą paleido apie šimtą raketų, taikydamosis į energetikos infrastruktūrą. Per šias atakas daug kur šalyje buvo nutrauktas elektros tiekimas. Apie didelius elektros tiekimo sutrikimus dėl Rusijos smūgių pranešė ir Moldova.
Tuo metu Lenkija trečiadienį naktį patvirtino, kad viena rusų gamybos raketa nukrito jos teritorijoje. Incidentas pareikalavo dviejų žmonių gyvybių.
Varšuva taip pat nurodė didinanti karinės parengties lygį, tačiau daugiau detalių nepateikė.
