Kur judės toliau?
Chersonas buvo pirmasis didelis miestas, kuriame Rusijos kariuomenė patyrė krachą. Anot V.Zelenskio, šis įvykis žymi karo pabaigos pradžią. Kas laukia toliau?
Atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas sako, kad virsmas karo eigoje įvyko po sėkmingos ukrainiečių kontratakos Charkove, tačiau Chersono išlaisvinimas tik dar labiau sustiprina pozityvias nuotaikas. Pirmiausia, anot jo, tai – moralinė ir psichologinė ukrainiečių pergalė.
„Žinoma, ir kariškai, taktiškai vertinant tai yra labai svarbu. Artėjama prie likusių teritorijų, kurias dar reikės išlaisvinti. Bet karas tuo greitai nesibaigs“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo G.Bagdonas.
Ekspertas atmetė bet kokias spekuliacijas, kad rusų pasitraukimas galėtų reikšti kokį nors slaptą jų manevrą. Jo teigimu, nuotaikos Rusijoje atspindi, kad šis pasitraukimas jiems buvo skausmingas.
Prie Chersono, pasak atsargos pulkininko, buvo dislokuotos elitinės rusų karių pajėgos, tačiau galiausiai jos čia buvo užrakintos ir sukaustytos. Tiesa, nors ši rusų kariuomenės dalis dabar galės sustiprinti pajėgas kitose Ukrainos teritorijose, ta pati situacija – ir ukrainiečių pusėje.
„Kita vertus, didžiausia pergalė yra tai, kad ukrainiečiai išvaduoja savo teritoriją, savo žemę, ir taip pat atlaisvina gana dideles pajėgas. Čia galiu pasiremti tik prieinamais rusų blogeriais, kuriais ne visada galima patikėti, bet kalbama, kad nuo 70–90 tūkst. ukrainiečių pajėgų ten buvo.
Galbūt jie (rusai) padidina, sutirština (šį skaičių), kad atrodytų didesnė grėsmė, taip pasiteisina, bet, jeigu ir yra ten apie 70 tūkst. karių, tai yra apie 14 brigadų. Tai – didelė jėga, kurią ukrainiečiai lygiai taip pat galės permesti kur nors kitur, vykdyti tolesnį krašto išlaisvinimą“, – aiškino G.Bagdonas.
Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas svarstė, ar atsilaisvinusios Rusijos ir Ukrainos pajėgos gali būti permestos į Donecko sritį.
„Sunku pasakyti, todėl, kad Donecko fronto linija nuo pat karo pradžios dar prieš 2022 metų vasario 24 dienos invaziją buvo pati intensyviausia. Donecke mes matome santykinai mažai judėjimo, žemėlapio pokyčių, bet mūšiai ten yra bene patys intensyviausi iš visų fronto atkarpų.
Akivaizdu, kad tam tikros Rusijos karinės pajėgos atsilaisvino, kurios veikiausiai bus ten permestos, lygiai taip pat kaip ir Ukrainos pajėgos gali būti permestos ten“, – pastebėjo G.Česnakas.
Jis atkreipė dėmesį, kad iš ukrainiečių karių visuomet galima laukti ir įvairių staigmenų.
„Galime daryti prielaidas, kad galbūt, kadangi ukrainiečiai jau ne kartą šio karo metu nustebino Rusiją, jos karines pajėgas, gali suplanuoti kokią netikėtą operaciją, kur fronto linija yra lengviau pažeidžiama, ir padaryti kokį prasiveržimą.
Aišku, mes neturime tikėtis, kad kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę vyks tokie dideli išvadavimai ir karinės pergalės, nes toms pergalėms reikia intensyviai paruošti žemę, naikinti priešo infrastruktūrą, logistikos grandines, kad pakankamai susilpnėjus būtų galima atakuoti.
Čia reikia ir kantrybės“, – pastebėjo Lietuvos karo akademijos profesorius.
Įvardijo tris galimas kryptis
Savo ruožtu G.Bagdonas neatmetė, kad kovos Donecke gali suintensyvėti, nes pergalių ten norės Rusija, tačiau ukrainiečiai esą greičiausiai taikysis kitur.
„Mano vertinimu, būnant čia, Lietuvoje, ir galint skaityti tik prieinamą informaciją, manyčiau, kad yra dvi galimos tolesnės ukrainiečių gynybos pajėgų kontrpuolimo kryptys – Žaporožės arba Luhansko regione“, – aiškino atsargos pulkininkas.
Jo teigimu, Zaporožės regione pergalė būtų pati reikšmingiausia, nes, jei ukrainiečiai ten permestų savo atsilaisvinusias pajėgas ir įstengtų išvaduoti Melitopolį ar net Mariupolį, atkirstų rusams sausumos kelia į Krymą.
„Tai būtų milžiniškas Rusijos pralaimėjimas. Manau, kad tai stipriai sudrebintų Kremliaus valdovą“, – tvirtino G.Badgonas.
Luhanske, kaip pastebėjo jis, taip pat įmanoma ukrainiečių kontrpuolimo operacija, nes jų pajėgos jau priartėjo prie Svatovo miestelio.
„Jau vakar pasirodė pranešimų, kad piečiau nuo Svatovo, Kreminos, ukrainiečiams pavyko pasistūmėti prie plento, jungiančio du minėtus kelius. Čia irgi įmanoma artimiausia kontrpuolimo operacija link Starobelsko miesto, kuris yra apie 50 km į rytus nuo Svatovo“, – pažymėjo ekspertas.
„Trečia galimybė – visiškai nepatvirtinta ir labai spekuliatyvi – vakar pasirodė pranešimas apie vykstančius kovinius veiksmus kairiajame Dniepro krante. Bet aš manyčiau, kad ten buvo arba partizanai, arba diversinės grupės, ar specialiosios pajėgos“, – pridūrė atsargos pulkininkas.
Šią informaciją jis teigė vertinantis kaip ukrainiečių bandymą prikaustyti dalį rusų pajėgų kairiajame Dniepro krante.
„Supraskime, Dniepras yra plati upė – mažiausiai kilometro pločio. Ją ukrainiečiams forsuoti būtų nepaprastai sunku ir tikriausiai artimiausiu metu vargu ar jie tai darytų. Bet tokį įspūdį sudaryti rusams jie gali. Jeigu rusai atitrauktų maksimaliai daug pajėgų, kodėl gi ne?
O tada atsiveria grėsmė Krymui. Žinoma, čia jau būtų visiškas Rusijos pralošimas atverti Krymą“, – kalbėjo G.Bagdonas.
Priartėjus prie Krymo vėl išsitrauks branduolinį vėzdą?
Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ teigė, kad po Chersono ukrainiečiai tęs puolimą, o rusų pajėgoms atsilaikyti prie Dniepro bus vis sunkiau.
„Pasirinkta generolo S.Surovikino ir jo planuotojų taktika įsikasti ir gintis prie Dniepro, tai yra krante, iš vienos pusės yra šiek tiek atgyvenusi, iš kitos – sunkiai įgyvendinama. Gintis mieste yra žymiai paprasčiau, nes šitas karas yra artilerijos karas.
Įsirengus įtvirtinimus, pasidarius apkasų sistemą galima kažkiek atsilaikyti, visgi, puikiai suprantame, kad ukrainiečiai gauna vis daugiau artilerijos sistemų, ir jų tik daugės.
Tuo metu Rusijos pusėje įrangos mažėja. Jų pusėje stebime tikrai didelių problemų – ir logistinių, ir su amunicijos kiekiais, su priešraketinės gynybos sistemomis S-300, kurioms jau trūksta šaudmenų.
Šaudmenų jiems trūksta ir dėl to, kad Rusijos naudojama artilerinių apšaudymų strategija, jei ją taip galima įvardyti, yra kuo daugiau, nesvarbu kur. Tuo metu ukrainiečiai naudoja vakarietišką taktiką ir technologijas – pataikymai yra tikslūs, naikinima įranga, komandiniai, ryšių punktai“, – palygino A.Navys.
Karybos ekspertas svarstė, kad rusų kariuomenės likučius toliau turėtume matyti bandant gintis Melitopolio-Mariupolio ašyje ir Krymo pusiasalyje: „Matyt, jie ilgai neužsibus prie Dniepro ir turės atsitraukti“.
„Toliau matysime didelį spaudimą pietuose, gal bus kažkiek Rusijos bandymų judėti rytuose, link Bachmuto, bet ir ten Rusija turi didelių logistinių problemų. Rusijos pusė bus priversta derėtis, jeigu nenorės būti visiškai sutriuškinta“, – įvertino A.Navys.
Vis dėlto, anot A.Navio, žiūrint kario akimi, derybos Ukrainai šiuo metu tikrai nereikalingos.
„Karinė logika sako, kad reikia spausti toliau, naudotis momentu, nes Rusijos kariuomenei reikia operatyvinės pauzės, reikia kažkokiu būdu susitvarkyti tuos tragiškus nuostolius, kuriuos jie turėjo Chersono srityje, o tam reikia laiko. Derybos jiems suteiktų laiko“, – pastebėjo A.Navys.
Karybos eksperto teigimu, dar garsesnių bandymų derėtis iš Rusijos pusės galima sulaukti tada, kai ukrainiečiai priartės prie Krymo – tada vėl galimai išgirsime ir branduolinius V.Putino grasinimus.
„Galima tik numanyti, kad Krymo pusiasalis yra raudona linija, kur greičiausiai V.Putinas vėl išsitrauks branduolinį vėzdą. Tai bus ta raudona linija, kada bus grasinama susinaikinimu ar sunaikinimu. Nežinia, kiek tas grasinimas veiks.
Sprendžiant iš to, kas vyksta dabar – kad pagrindinis rėmėjas JAV taip neakivaizdžiai patarinėja Ukrainos prezidento administracijai galvoti apie derybas – greičiausiai šioje vietoje pamatytume kažkokių derybų užuomazgas, jeigu Ukrainos pusė bus linkusi į derybas“, – prognozavo A.Navys.
