„Šitas siūlymas yra perteklinis ir tikrai atidarys daugybę kitų šalutinių klausimų. Atidarius tą Pandoros skrynią, atsiras vėl siūlymai grįžti prie kompensacijų, restitucijų, nors tie klausimai jau išspręsti mūsų šalyje. Manau, kad tai nėra geras precedentas“, – BNS antradienį sakė opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas S. Skvernelis.
Demokratų vadovas laikosi pozicijos, kad kompensacijų žydams klausimas yra išspręstas, Lietuvai pagal Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą įsipareigojus žydų religinėms bendruomenėms iki 2023-iųjų kovo išmokėti 37 mln. eurų kompensacijų.
„Buvo bandymai paspausti Vyriausybę, Vyriausybė laikėsi pozicijos, kuri buvo priimta mūsų valstybėje, kad įsipareigojimai įvykdyti, įvykdžius Geros valios fondo misiją, viskas, klausimas išspręstas ir prie klausimo negrįžtame. Tokios pozicijos mūsų Vyriausybė laikėsi, tai buvo valstybės pozicija ir nežinau, kokių argumentų atrado dabar, kad reikia keisti tai, kas buvo sutarta“, – kalbėjo buvusiai Vyriausybei vadovavęs S. Skvernelis.
Panašiai situaciją vertina dar ankstesnis premjeras, Vyriausybei 2012–2016 metais vadovavęs demokratų frakcijos atstovas A. Butkevičius.
„Geros valios fondas buvo sukurtas man būnant premjeru, tuomet tikrai buvo nemažai ginčų dėl to, kad kai kurių žydų bendruomenių nariai norėjo, kad vos ne Vyriausybė tuos pinigus paskirstytų. Bet manau, buvo priimtas labai geras sprendimas, kad jie patys turi tą funkciją atlikti. (…) Manau, kad tuo metu mes jau buvome užbaigę tą klausimą“, – BNS sakė ekspremjeras A. Butkevičius.
Anot jo, tuo metu taip pat buvo ir „žodinis sutarimas“, kad esant finansinėms galimybėms Geros valios fondui būtų galima skirti daugiau lėšų, jei leis ekonominė situacija, tačiau teigė nemanantis, kad dabar tam palankus metas.
„Tai būtų tik lašas jūroje, nes žinome, kad žydai turto Lietuvoje turėjo labai daug. Manau, kad šitos Pandoros skrynios atidarymas tikrai būtų neišmintingas šiuo metu“, – kalbėjo ekspremjeras.
Frakcijų pozicijos skiriasi
Opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas BNS sakė, kad „vėl iš naujo atidaryti tą klausimą atrodo galbūt keistas variantas“, tačiau kartu teigė, kad reikia įvertinti detales, kaip kompensavimo mechanizmas veiktų konkrečiai.
Su projektu nesusipažinusios ir jo nekomentuosiančios sakė opozicinių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė ir Socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.
Tuo tarpu valdančiosios Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas BNS sakė pritariantis iniciatyvai. „Aš manau, kad tą klausimą tikrai reikia garbingai išspręsti ir labai gerai, kad tai numatyta“, – pabrėžė V. Mitalas.
Naują 37 mln. eurų vertės restitucijos etapą siūlanti premjerė I. Šimonytė sako, kad kompensacijos už praėjusio amžiaus viduryje nusavintą privatų žydų turtą yra moralinė skola, kurią būtina išspręsti.
Ji taip pat patvirtino, kad problemą dėl nusavinto privataus turto Lietuvos ir tarptautinės žydų bendruomenės kėlė ir ankstesnėms vyriausybėms, tačiau klausimas „liko pakibęs ore“.
Pagal dabar galiojantį Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą, religinėms bendruomenėms iki 2023-iųjų kovo numatyta išmokėti 37 mln. eurų kompensacijų.
Naujos redakcijos įstatyme premjerė siūlo numatyti papildomus 37 mln. eurų ir už privatų nusavintą turtą. Kompensacijos būtų mokamos nuo 2024-ųjų liepos ir baigtos išmokėti per šešerius metus – iki 2030-ųjų liepos.
Projektui dar turės pritarti Vyriausybė, vėliau jis keliaus priėmimui į Seimą.
Per nacistinės Vokietijos okupaciją 1941–1944 metais išžudyta apie 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.
Lietuvos žydai ir Lietuvos žydų religinės bendruomenės patyrė kelias nekilnojamojo turto nacionalizacijas.
Ji prasidėjo pirmosios sovietų okupacijos metais 1940 metais. Vokietija, užėmusi Lietuvos teritoriją nacionalizacijos neatšaukė, o po to sekusi antroji sovietų okupacija galutinai atėmė Holokausto aukų turtą.