Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė kelia klausimą: jei grįžtama prie pareigas ėjusio ir ne be priežasčių pasitraukusio politiko, ar tikrai konservatoriai, kaip kad sako, turi daug tinkamų kandidatų. Tuo tarpu MRU docentas Virgis Valentinavičius cituoja partijos lyderių pareiškimus. Anot jo, veikiausiai Ž. Pavilionis atliko vadinamąsias rekolekcijas ir dar kartą įgijo premjerės Ingridos Šimonytės pasitikėjimą, mat, pažymi jis, be Vyriausybės pasitikėjimo pastarasis į pareigas negalėtų grįžti.
V. Valentinavičius: jei premjerė nebūtų užtikrinta, jog Ž. Pavilionis nebegrįš prie ankstesnio radikalizmo, paskyrimas įmanomas nebūtų
Seimo konservatoriai jau antradienį turėtų apsispręsti, ką deleguos į URK pirmininko postą. Pasak dabartinės URK pirmininkės Laimos Liucijos Andrikienės, jai išvykus į Europos Audito Rūmus, URK sudėtį papildys naujas narys iš konservatorių frakcijos. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje bei Seimo užkulisiuose svarstyta, kad vienas realiausių kandidatų užimti URK pirmininko postą – buvęs komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis.
MRU docentas V. Valentinavičius neabejoja – jei TS-LDK ir vėl vieno įtakingiausio komiteto pirmininku paskirs Ž. Pavilionį, premjerė ir partijos kolegos šįkart dėl politiko darbo etikos abejonių neturi. O tokių klausimų, panašu, Vyriausybės vadovei buvo kilę.
Labiausiai dėl dar URK vadovo pareigas ėjusio Ž. Pavilionio išsakytos kritikos Vyriausybei rezonansą sukėlusioje „Belaruskalij“ trąšų istorijoje. Pastabų tuo metu jis susilaukė ir dėl užimtos pozicijos prezidento vyriausiosios patarėjos užsienio politikos klausimais Astos Skaisgirytės atžvilgiu.
„Akivaizdu, kad Ingrida Šimonytė jau nusprendė, jog Žygimantas Pavilionis elgėsi pavyzdingai, už savo buvusį elgesį atgailavo ir, manau, jei premjerė nebūtų užtikrinta, jog Žygimantas Pavilionis jau nebegrįš prie ankstesnio radikalizmo ir drausmės trūkumo, tai toks paskyrimas nebūtų įmanomas“, – Eltai teigė V. Valentinavičius.
„Ir valdančiųjų, ir Prezidentūros santykius apsprendžia Vyriausybės ir prezidentūros santykiai arba Ingridos Šimonytės ir prezidento Gitano Nausėdos santykiai. O Žygimantas Pavilionis buvo išprašytas iš komiteto pirmininkų tuo metu, kai vyko tranzito peripetijos ir jis tiesiog dažnai kalbėjo per daug radikaliai užsienio politikoje, kurią formavo Vyriausybė, Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis, tai Pavilionis skambėdavo aštriau ir radikaliau ir kartais netgi atsisukdavo prieš Vyriausybę. Tai, manau, dabar veikiausiai sugrįžimas yra todėl, kad visi jau patikėjo, kad tokie dalykai daugiau nepasikartos“, – sakė jis.
R. Urbonaitė: istorijų, kai nėra išsiskiriama „iki galo“, konservatorių gretose yra nemažai
MRU politologė R. Urbonaitė svarsto, jei konservatoriai tikina turintys eilę kandidatų į postą, kodėl veikiausiai į pareigas sugrįš ne tik su Prezidentūra, bet ir su TS-LKD lyderiais įtampų nestokojęs Ž. Pavilionis. Politologės nuomone, jei įtakingo komiteto pareigas ir vėl užims tas pats asmuo, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderiai turėtų pateikti konkrečius paaiškinimus dėl vadinamųjų rekolekcijų atlikimo.
„Rekolekcijos rekolekcijomis, tačiau norėtųsi bent jau detalesnio paaiškinimo, kiek tos rekolekcijos turėtų trukti ir koks turėtų būti jų turinys. Nes jei mes prisiminsime tą situaciją, tai ji buvo tikrai gana kebli, gana kontroversiška, kas ir privertė Žygimantą Pavilionį trauktis“, – Eltai teigė politologė.
„Tai už ką tas rekolekcijas atlikti buvo, bet dabar klausimas, kodėl konservatoriai, kurie visada sakosi, kad turi labai daug ir labai gerų kandidatų, išmanančių užsienio politiką, pasirinko tą patį žmogų? Ar tikrai tų žmonių, turinčių gerą pasirengimą tokioms pareigoms, konservatorių frakcijoje yra pakankamai, kad po kiek laiko vėl imamasi skirti tą patį žmogų“, – svarstė ji. Vis tik, politologė teigia esą kvestionuoti Ž. Pavilionio diplomatinės patirties ir jo turimų ryšių nevertėtų, tačiau klausimų kelia politiko darbo etika.
Prieš pasitraukdamas iš URK pirmininko pareigų, Ž. Pavilionis sukonfliktavo ir su Prezidentūra. Vis tik, R. Urbonaitės teigimu, veikiausiai Ž. Pavilionio sugrįžimas į pareigas įtampos tarp valdančiųjų ir Prezidentūros šįkart nepaaštrintų.
„Aš manau, kad pats Žygimantas Pavilionis bus atsargesnis, nes tikrai ta patirtis yra karti, o, iš kitos pusės, per tą laikotarpį, kol Žygimantas Pavilionis neužėmė tokių oficialių pareigų, kurios verstų tiesiogiai bendradarbiauti su Prezidentūra, kiti partijos kolegos, beje, tarp jų ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, tikrai nevengė tam tikros konfrontacijos su Prezidentūra. Tai, manau, dabar Žygimanto Pavilionio atėjimas nepablogins, nes konfrontacijos nevengė ir kiti“, – pažymėjo R. Urbonaitė.
Be to, politologės nuomone, jei Ž. Pavilionis bus dar kartą paskirtas užimti URK pirmininko pareigas, tai konservatorių gretose jau nebus nauja istorija. R. Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad analogiška situacija kiek anksčiau buvo ir su dabartiniu užsienio reikalų viceministru Mantu Adomėnu.
„Tai tokių istorijų konservatorių gretose yra nemažai, kai nėra išsiskiriama iki galo. Mes jau esame matę ne vieną tą rekolekcijų praėjimą ir sugrįžimą prie partinių reikalų arba tam tikrų pareigų gavimą. Galime ir Mantą Adomėną prisiminti, kur iki šiol neturime paaiškinimo, kokio pobūdžio tos rekolekcijos buvo ir kas nutiko, kad jam galiausiai buvo pasiūlytos užsienio reikalų viceministro pareigos“, – teigė politologė.
ELTA primena, kad pirmadienį Europos Sąjungos Taryba Europos Audito Rūmų nare iš Lietuvos paskyrė Laimą Liuciją Andrikienę ir antradienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) spręs dėl Seimo narės įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais. L. L. Andrikienei palikus Seimą, atsilaisvins vieta Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko poste.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje bei Seimo užkulisiuose svarstyta, kad vienas realiausių kandidatų užimti URK pirmininko postą yra buvęs komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis. Politikas iš URK pirmininko pareigų pasitraukė po to, kai kilo konfliktas su partijos lyderiais dėl politiko viešojoje erdvėje reiškiamos kritikos Vyriausybei „Belaruskalij“ trąšų gabenimo klausimu. Pastarasis iš URK pirmininko pareigų pasitraukė savo noru po to, kai susilaukė kritikos ir dėl pozicijos Prezidentūros atžvilgiu.
