Brangiausias Lietuvos pirkinys
JAV ketvirtadienį pranešė Lietuvai parduodanti aštuonias raketinės artilerijos HIMARS sistemas su raketomis už numanomą 495 mln. dolerių (apie 493 mln. eurų) sumą.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nurodė, kad ši suma – JAV pasiūlymo lubos, tad reali kol kas brangiausio Lietuvos kariuomenės pirkinio kaina dar gali kisti.
Ministro teigimu, Lietuva kasmet skirs dalį HIMARS įsigijimui numatytų lėšų, o mokėjimus baigs 2025–2026 metais, kada šios sistemos ir turėtų galutinai pasiekti Lietuvą. Anot jo, Lietuva perka keturių tipų, trijų atstumų – nuo 15 iki 92, iki 150 ir iki 300 kilometrų nuotolį pasiekiančias raketas.
JAV administracijai apie savo sprendimą oficialiai pranešus Kongresui, dabar įstatymų leidėjas turi 30 dienų apsvarstyti galimą sandorį su Lietuva. A.Anušauskas svarstė, kad sandoris galėtų būti pasirašytas gruodį.
Lūžis Lietuvos kariuomenėje
Gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis portalui lrytas.lt teigė, kad Lietuvos kariuomenė jau seniai identifikavo salvinių raketinių sistemų poreikį.
„Tai yra tokia ginklų sistema, kuri gali didesniu negu artilerija atstumu, galingesniais sprogmenimis – raketomis, naikinti priešo taikinius, kovinę techniką, objektus, gyvąją jėgą.
Tačiau dėl finansinių sumetimų tokios ginkluotės įsigijimas buvo matomas tik pakankamai tolimoje ateityje. Karas Ukrainoje pakoregavo daugelį įsigijimo ir mūsų kovinio pasirengimo planų, todėl šių metų pradžioje pradėtas salvinių raketinių sistemų įsigijimas iš JAV“, – nurodė A.Matonis.
Dabar, praėjęs amerikiečių biurokratinių mechanizmų laiptus, šis procesas pajudėjo – gautas oficialus JAV valdžios leidimas tokias sistemas Lietuvai parduoti, o artimiausiu metu bus pasirašyta ir įsigijimo sutartis.
„Lietuva ketina įsigyti aštuonis paleidiklius – tai sunkvežimiai, ant kurių sumontuotos daugiasalvės sistemos. Kiekvienas toks paleidiklis vienu metu gali paleisti šešias raketas.
Taip pat planuojama įsigyti, kas yra nepaprastai svarbu, ir įvairių tipų, įvairios paskirties raketų. Tai yra lūžis Lietuvos kariuomenėje, nes dažnai pirkdavome ginklus su minimaliu kiekiu amunicijos, manydami, kad vėliau dar nusipirksime. O amunicijos nuolat reikia daug ir įvairios, tos sąnaudos yra didelės“, – pasakojo ekspertas.
Šiuo atveju, anot jo, įsigyjamas amunicijos kiekis leis ne tik užtikrinti kovinį parengimą tų karių, kurie mokysis dirbti su šiomis raketinėmis sistemos, bet ir turėti atsargą kritiniam atvejui, jeigu tektų organizuoti gynybą ir kovą.
A.Matonis pastebėjo, kad leidime numatyta galimybė įsigyti ypač didelio nuotolio raketų, siekiančių iki 300 km.
„Tai yra didelis pasiekimas. Nors Ukrainai yra tiekiamos tokios raketinės sistemos, matome, kad tolimojo nuotolio amunicijos Ukrainai įsigyti JAV neleido iki šiol. Mes tokią galimybę turėsime“, – pabrėžė jis.
Tuo metu numatoma HIMARS sistemų kaina, anot A.Matonio, neturėtų stebinti.
„Šis skaičius, artėjantis prie pusės milijardo eurų, neturi nustebinti, nes perkama kartu su amunicija. Salvinė raketinė artilerija yra brangi ne savo paleidikliais, bet pirmiausiai savo amunicija.
Kiekvienas paleidiklis galėtų kainuoti daugiausiai po kelis milijonus eurų, tačiau visą tą sandorio kainą sudaro amunicija – raketos, nes tai yra aukštųjų technologijų ginkluotė“, – paaiškino jis.
Vienas iš svarbiausių žingsnių
Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys taip pat įsitikinęs, kad šis žingsnis šalies saugumo prasme yra vienas iš svarbiausių Lietuvos istorijoje.
„Saugumo ir gynybos srityje tai turbūt penktas pagal reikšmingumą įvykis mūsų valstybėje po įstojimo į NATO, Europos Sąjungą (ES), po euro įvedimo ir JAV pajėgų rotacinio bataliono dislokavimo Lietuvoje“, – įvertino A.Navys.
Eksperto teigimu, HIMARS įsigijimas iš esmės keičia Lietuvos kovines galimybes. Pirmiausia – priešo atgrasymo prasme: „HIMARS raketos labai tiksliai pasiekia 300 kilometrų atstumu. Suprantama, kad taip priešą rytuose galime atgrasinti“.
Tuo metu strategine prasme HIMARS privers Lietuvą peržiūrėti gynybos planus ir atitinkamai juos pakoreguoti, kilstelti į aukštesnį lygį.
„Turėsime pasižiūrėti, kaip vystysime kitus labai svarbius savo pajėgumus, skirtus HIMARS apsaugoti. Turime suprasti, kad artilerijos sistemos nėra pavienės – tai yra visa gynybos sistema.
Galvojant apie tai, kaip tas sistemas panaudosime, turime iš karto galvoti apie tai, kaip jas išsaugosime – tiek žvalgyba, tiek specialiųjų operacijų, oro gynybos pajėgos ir visi kita“, – pabrėžė jis.
Kalbos apie diviziją
Karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis pritaria – įsigijusi HIMARS, Lietuvos kariuomenė pasieks dar aukštesnį lygį.
„Iki šiol Lietuvos kariuomenė galėjo naikinti taikinius iki 40 kilometrų nuotoliu su savaeigėmis haubicomis „Pzh2000“. Turint sistemas HIMARS, Lietuvos kariuomenė galės naikinti taikinius esančius iki 300 kilometrų nuotoliu nuo priešakinių linijų“, – portalui lrytas.lt sakė atsargos majoras.
Eksperto teigimu, įsigijus HIMARS, Lietuvos kariuomenė turės palipti dar vienu laipteliu aukštyn ir galvoti apie diviziją.
„Dabar jau turime galvoti ne apie dvi ar tris brigadas, kurias turime, bet apie divizijos lygio junginį. Tai yra toks didelis junginys, kuris gali bendrai vykdyti operacijas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje“, – kalbėjo D.Antanaitis.
Atgrasymo elementas
A.Matonis pabrėžė, kad iki šiol neturėtas Lietuvos pajėgumas galėtų priversti priešiškų valstybių pajėgas pergalvoti savo agresyvius planus.
„Priešas turės dvigubai ar trigubai gerai pagalvoti prieš žengdamas į mūsų teritoriją, nes tokių sistemų poveikis yra visiškai stulbinantis savo naikinamuoju poveikiu“, – teigė A.Matonis.
Anot jo, negana to, kad HIMARS sistemų griaunamoji jėga yra didžiulė, bet ir veikimo tikslumas yra nepaprastai didelis – raketos krenta ten, kur yra taikinys, o ne aplink jį.
„Šių sistemų efektyvumas yra keleriopai didesnis negu tai, ką turi savo ginkluotėje mūsų potencialus priešas – Rusija ir Baltarusija. Jų raketinės sistemos yra nukreiptos į didelį paleidžiamos amunicijos kiekį.
Žinoma, jos griaunamoji galia yra didelė, tačiau tai yra morališkai pasenęs ir netikslus, technologiškai atsilikęs ginklas, kuris viską sprogdina, bet tai daro pakankamai netiksliai“, – palygino A.Matonis.
Ar galima tikėtis greičiau?
Tiesa, A.Navys vylėsi, kad HIMARS sistemos Lietuvoje galėtų atsirasti anksčiau negu šiuo metu planuoja Krašto apsaugos ministerija.
„Galėčiau tik paraginti diplomatus ir Krašto apsaugos ministeriją, jeigu yra galimybės, įgyti greičiau, ir paprašyti, kad tos sistemos atsirastų jau rytoj.
Nes ukrainiečiams, broliams ir sesėms, kurie kaunasi už mūsų saugumą, labai reikia visų įmanomų ginklų, ir mes galėtume savo turimas haubicas „Pzh2000“ atiduoti ukrainiečiams, kuriems jos yra labai reikalingos.
Mes patys kol kas negalime jų atiduoti, kol neturime čia pakaitinių sistemų, šiuo atveju HIMARS. Kuo greičiau jas gausime iš amerikiečių, tuo greičiau galbūt galėsime atiduoti turimas haubicas Ukrainos gynėjams. Svarbu, kad jos atsirastų kuo greičiau – 2026 metai yra labai toli“, – kalbėjo A.Navys.
Tuo metu D.Antanaitis JAV gamintojo „Lockheed Martin“ galimybes HIMARS pagaminti greičiau, negu šiuo metu planuojama, vertina rezervuotai.
„Galima įsivaizduoti, kad Rusijos karas prieš Ukrainą labai stipriai sumažina resursus kitų valstybių sandėliuose, taip pat „Lockheed Martin“ gavo papildomų užsakymų. Todėl tikėtis, kad gamykla padarys greičiau negu gali padaryti – žiūriu į tai rezervuotai. Jeigu buvo išsakyti 2026 metai, manau, tai realus gamybinis pajėgumas JAV gamintojams“, – įvertino D.Antanaitis.
A.Matonis svarstė, kad trejų metų laikotarpis nuo sutarties pasirašymo 2022 metų pabaigoje yra pakankamai realus, per kurį HIMARS galėtų atsirasti Lietuvoje.
„Tokios ginkluotės nėra parduotuvėse, ji turi būti pagaminta konkrečiu užsakymu. Šiuo atveju tai bus užsakymas iš trijų Baltijos šalių.
Žinome, kad Latvija ir Estija perka po šešias tokias paleidimo sistemas, tikriausiai panašios sąlygos amunicijai, kaip ir mūsų, tik mes perkame šiek tiek daugiau, nes mūsų ir kariuomenė, ir šalis, ir poreikiai didesni“, – paaiškino A.Matonis.
