Tuo metu, kai Europos Komisija ragino apsaugoti žurnalistus nuo persekiojimo už kritiką, mūsų šalyje viskas vyko atvirkščiai.
Visuomenės informavimo etikos asociacijai (VIEA) jau prieš dvejus teismas davė rimtą pamoką – pripažino, kad neteisėtai baudė dirbančius žurnalistus, darė tai remdamasi neįteisintu kodeksu.
Procesas, per kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas buvo sudaręs Išplėstinę teisėjų kolegiją, tada vyko dėl itin skandalingo etikos prievaizdų sprendimo.
Jį jie buvo priėmę dėl „Lietuvos ryto“ tyrimo apie valstiečių vedlio Ramūno Karbauskio rezidencijos prie Kauno marių statybos užkulisius ir iš Seimo priverstą pasitraukti jo globotinę Gretą Kildišienę.
Nors etikos prievaizdų veikla buvo pripažinta neteisėta, jie ne tik neatsiprašė žurnalistų, kuriuos buvo nubaudę, bet ir toliau savavaliavo.
Šį kartą Vilniaus apygardos administracinis teismas asociacijai priminė teisinės valstybės principus, o metodus, kuriais prievaizdai baudžia žurnalistus, pripažino neteisėtais.
Asociacija, kurios veikla jau kurį laiką kelia abejonių dėl skaidrumo, neva užsiima žiniasklaidos savitvarka.
Tik kažkodėl ji, kitaip nei kitos panašios organizacijos, yra išlaikoma mokesčių mokėtojų.
Tokią malonę jai suteikė politikai, kuriems, matyt, patogu turėti įrankį prieš jų veiklą kritikuojančius žurnalistus.
Iš gaunamų solidžių lėšų etikos prievaizdai ne tik papildo savo kišenes, bet ir naudoja jas kovai prieš žurnalistus, samdo brangiai apmokamus advokatus.
Spjovė į griežtą nurodymą
2201 euras – tiek VIEA atseikėjo advokatams pastarajame procese.
Vilniaus apygardos administracinis teismas dar 2021 metų rugsėjo 14 dieną panaikino etikos prievaizdų sprendimą, kurį jie buvo priėmę dėl „Lietuvos ryto“ tyrimo apie mirusio verslininko Raimondo Karpavičiaus dramatišką likimą ir užvirusią kovą dėl jo šimtamilijoninio palikimo.
Nors sprendimas buvo panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, asociacija savo interneto svetainėje jį su žurnalistės pavarde ir toliau viešino.
Asociacijos atstovai nepaisė prašymo pašalinti neteisėtą sprendimą. Jie spjovė ir į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nurodymą laikytis Europos Sąjungoje galiojančių teisės aktų.
Etikos prievaizdai, pasitelkę „Wint“ kontorą, pateikė teismui skundą ir bandė įrodinėti, kad pagrįstai juodino žurnalistinį tyrimą ir jo autorę. Tačiau jų keršto akcija ir vėl žlugo.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, išklausiusi ir išanalizavusi šalių argumentus, lapkričio 7-ąją priėmė sprendimą atmesti VIEA skundą kaip visiškai nepagrįstą.
Teismas konstatavo, kad asociacija, interneto svetainėje viešindama savo sprendimą su žurnalistės duomenimis, veikė neteisėtai.
Poveikio priemonė – neteisėta
Trijų teisėjų – Dianos Butrimienės, Arūno Kaminsko ir Jolantos Vėgelienės – priimtas sprendimas yra svarbus ir kitiems žurnalistams, kuriuos gavę politikų ar kitų kerštingų veikėjų skundus baudė prievaizdai.
Teismas pabrėžė, kad „duomenų tvarkymas turi būti būtinas teisėtam interesui pasiekti ir turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp duomenų valdytojo teisėto intereso ir duomenų subjekto pagrindinių teisių ir laisvių“.
VIEA atstovai teisme aiškino, kad sprendimus dėl pažeidimų su žurnalistų pavardėmis esą skelbia kaip poveikio priemonę.
Tačiau toks duomenų tvarkymo (skelbimo) tikslas nėra numatytas Visuomenės informavimo įstatyme, kaip ir nėra numatyta pareiga sprendimus su žurnalistų duomenimis viešinti asociacijos interneto svetainėje.
Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyvos nurodo, kad prievolė turi būti nustatyta tiktai įstatymu.
„Įstatymas turi atitikti visas reikiamas sąlygas, kad prievolė būtų galiojanti ir privaloma, ir duomenų teisės normas, be kita ko, reikalavimą dėl duomenų tvarkymo būtinumo, proporcingumo ir tikslų apribojimo (...).
Duomenų valdytojas neturėtų turėti nepagrįstai daug laisvės vykdyti tą teisinę prievolę savo nuožiūra“, – pabrėžė teisėjų kolegija.
Apraizgė interesų voratinklis
Etikos prievaizdai, procesui prieš laisvą žodį pasitelkę kontorą „Wint“, galbūt įsivėlė į interesų konfliktą.
„Wint“ figūruoja ir kovoje dėl R.Karpavičiaus testamento, kurį pirmoji milijonieriaus šeima užginčijo. Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje ši kontora atstovauja mirusio milijonieriaus broliui Henrikui Karpavičiui iš Šiaulių.
H.Karpavičių Klaipėdos apygardos teismas neseniai nušalino nuo palikto turto laikinojo administratoriaus pareigų, nes jis įsivėlė į interesų konfliktą.
„Wint“ atstovas Andrius Iškauskas talkino buvusiam ilgamečiam politikui Valdemarui Anužiui iš Klaipėdos.
Nors A.Iškauskas kratėsi sąsajų su V.Anužiu, „Lietuvos rytas“ gavo įrodymų, kad bandydamas ginti buvusio politiko reputaciją advokatas siuntė raštus Klaipėdos savivaldybės tarybai ir administracijai, menkino dienraščio tyrimus.
V.Anužis atliko reikšmingą vaidmenį R.Karpavičiaus šimtamilijoninio palikimo istorijoje.
Būtent jis lemtingą 2018 metų lapkričio 14-osios vakarą įkalbėjo milijonierių palikti namus Palangoje ir vykti į ligoninę.
Sunkia liga sirgęs 61 metų verslininkas po to buvo atskirtas nuo artimųjų, su juo prieš mirtį negalėjo atsisveikinti net anūkai.
„Lietuvos rytui“ paviešinus V.Anužio vaidmenį palikimo dramoje jis surengė ataką – teikė melagingus skundus VIEA, prokuratūrai, teismui.
VIEA atstovė Vaiva Žukienė, kuri registravosi ir kaip lobistė, buvo itin dėmesinga buvusiam politikui, siūlė jam pateikti skundą prieš „Lietuvos rytą“ dar ir žurnalistų etikos inspektorei.
Kai V.Anužis to nepadarė, V.Žukienė pati persiuntė jo skundą ir savo neargumentuoto sprendimo pavyzdį. Tada jos pažįstama inspektorė Gražina Ramanauskaitė priėmė analogišką sprendimą, kurį teismas vėliau taip pat panaikino.
Skųstis bandė ir H.Karpavičius.
Jį buvo supykdęs „Lietuvos ryto“ straipsnis, kuriame kaip galimas R.Karpavičiaus testamento bylos liudytojas buvo pakalbintas politikos patriarchas Vytautas Landsbergis. Teismas skundą atmetė kaip visiškai nepagrįstą.
Kratėsi įtartinų ryšių
Buvęs politikas V.Anužis ilgą laiką nesiteikė atsakyti į „Lietuvos ryto“ klausimus.
Tik kai teismas paskelbė jam ir žurnalistų prievaizdams nepalankų sprendimą, netikėtai redakcijai atsiuntė atsakymus.
Klaipėdietis tikino, esą pats mokėjo advokatams už paslaugas.
V.Anužis kratėsi ryšių su praeityje nekart teistu tauragiškiu Arūnu Pukeliu, kurio pavardę yra įvardijęs ne vienas asmuo, liudijęs baudžiamojoje byloje dėl galimo R.Karpavičiaus turto užvaldymo.
„Su šiuo asmeniu esu kartą dalyvavęs renginyje 2017 metais Marijampolėje R.Karpavičiaus kvietimu“, – apie A.Pukelį aiškino buvęs Klaipėdos politikas.
O štai A.Pukelis, paklaustas apie jo vaidmenį R.Karpavičiaus milijonų detektyve, iš pradžių sąsajų kratėsi, o po to uždraudė žurnalistei jam skambinti šaukdamas: „Čiuožk!“
Sužibėjo ir buvęs prokuroras
„Wint“ vienas steigėjų – buvęs Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroras Giedrius Danėlius – taip pat sužibėjo kovoje dėl milijonieriaus palikimo.
Jis kartu su dviem tuomečiais Kauno policijos vadais Dariumi Žukausku ir Giedriumi Skladu buvo nuvykęs į Tenerifę perimti R.Karpavičiaus įmonės vilos, kuri verta 4 milijonų eurų. Buvusio prokuroro ir komisarų žygį išsamiai aprašė „Lietuvos rytas“.
Netekę aukštų pareigų G.Skladas ir D.Žukauskas dar bandė bylinėtis teismuose, bet nesėkmingai. Teismai patvirtino, kad įsivėlę į kovą dėl turto jie pažemino pareigūno vardą.
Kaip rodo vieši duomenys, „Wint“ jau yra likviduojama, o puolimą prieš žiniasklaidą padėję rengti veikėjai migravo į kitą kontorą.
Už skundų – siekis varžyti žodžio laisvę
Karolis Rugys
Advokatas
„Tai dar vienas svarbus pergalingas žingsnis saviraiškos laisvės, žmogaus teisių, žiniasklaidos laisvės, asmens duomenų naudojimo srityje.
Vilniaus apygardos administraciniam teismui panaikinus sprendimą, kurį 2021 m. balandžio 13 d. buvo priėmusi VIEA dėl „Lietuvos ryto“ tyrimo „Turtuolio R.Karpavičiaus palikimo detektyve – dingę ligos įrašai ir šarlatanų šešėlis“, jis ir toliau su asmens duomenimis buvo skelbiamas asociacijos interneto puslapyje.
Nors buvo paprašyta to nebeskelbti, o Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija dar ir įpareigojo VIEA panaikinti asmens duomenis, pastaroji, užuot tai padariusi, tokį įpareigojimą apskundė.
Ar taip prievaizdai nesiekė daryti spaudimo, persekioti tų, kurie viešina negeroves, kelia tokius klausimus, kurie kai kam nepatogūs?
Teismas atmetė VIEA skundą. Kai įsiteisės pirmosios instancijos teismo sprendimas, gal tai paskatins ir kitus žurnalistus aktyviau ginti savo teises nuo neteisėtų asociacijos veiksmų?
VIEA elgesys, manau, vertintinas kaip galimas piktnaudžiavimas teise, sukeliantis žalą.
Viešindama sprendimus asociacija turėtų vadovautis įstatymais.
Visoje šioje istorijoje matyti galimas siekis suvaržyti žodžio laisvę, žiniasklaidos teisę: buvo teikiamas ne vienas nepagrįstas skundas, priimtas ne vienas nepagrįstas sprendimas, kuriuos panaikino teismai.
Išvadas, kam tai buvo naudinga, gali pasidaryti visi, kurie seka šį ir panašius žurnalistinius tyrimus.“
