„Tos kalbos apie perkrovimą man jau skamba anekdotiškai – atrodo, kad opozicija tiesiog demonstruoja savo intelektinį skurdą.
Kai nuolat kalbi apie perkrovimą ir tai, kad kokį nors ministrą reikia „iškrapštyti“ ne dėl kokių nors jo klaidų, ne dėl kažkokių korupcinių skandalų, o tiesiog reikia, nes reikia, perkrovimas tuomet tampa tokiu savaiminiu tikslu“, – naujienų portalui lrytas.lt Briuselyje sakė A.Kubilius.
Apie tai, kad Vyriausybei praverstų „nuleisti garą“, pakeičiant daugiausiai kritikos ir nepasitikėjimo sulaukiančius jos ministrus, jau ne vieną mėnesį kalba tiek Seimo opozicija, tiek dalis ekspertų. Tačiau ekspremjeras tame didelės prasmės neįžvelgtų.
„Tai rodo, kad opozicijai nėra jokių kitų idėjų, už ką ir dėl ko kovoti. Dėl paties perkrovimo mane jau kartais apima svetimos gėdos jausmas, kai vis iš naujo girdžiu tą kalbą, kad „oi, čia reikia perkrauti“.
Politikoje visada būna ginčų, nesutarimų, kartais pykčio ir emocijų – tai yra natūralu. Aš visada tikiu sveiku protu ir tuo, jog galų gale vis tiek visuomet galima rasti sutarimą“, – pridūrė jis.
Kalbas apie Ministrų kabineto pokyčius dar labiau paskatino prieš kelias savaites itin garsiai nuskambėjęs konfliktas tarp buvusio Viešojo saugumo tarnybos (VST) vado Ričardo Pociaus bei vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės.
Generolas ministrę apkaltino ne tik vykdytu mobingu, bet ir nekompetencija valdant praėjusių metų rugpjūtį prie Seimo kilusias riaušes.
Visgi europarlamentaras pažymėjo, kad esminių klausimų šioje situacijoje kelia tikrai ne A.Bilotaitės veiksmai.
„Šiuo atveju, manau, ministrė yra teisi, ir ji labai racionaliai daugelį dalykų paaiškino, kas su šiuo generolu įvyko. Yra tokių norų grįžti atgal ir tyrinėti tas riaušes, aiškintis, ar policija gerai elgėsi, ar kažko ten trūko, bet aš labiau siūlyčiau nagrinėti, kas tas riaušes organizavo ir kodėl jos tuo metu kilo.
Riaušių nuraminimas arba malšinimas niekada nebūna labai gražus – čia galime grįžti į 2009 metų įvykius ir riaušes, kai dužo Seimo langai, ir tuomet vėl aiškintis, kas tada gerai tvarkėsi, o kas – blogai.
Bet šioje vietoje mane labiausiai neramina to paties generolo elgesys tuomet, kai jis jau paliko savo pareigas bendru sutarimu. Dėl to aš darau išvadą, jog klausimas yra tas, ar tikrai nėra problemos su tokių generolų susikuriamu įsivaizdavimu, kad jie gali būti nepaklusnūs civilinei valdžiai.
Toks jausmas, kad viena iš konflikto priežasčių galėjo būti požiūris, jog „aš generolas, aš turiu stiprias pajėgas, ir ką jūs čia man nurodinėsite“. Mano manymu, čia yra labai rimta dalykinė problema“, – svarstė A.Kubilius.
Paklaustas, ar tokiu požiūriu besivadovaujančių generolų gali būti ir daugiau, jis spėlioti nedrįso, tačiau pabrėžė, kad į šią galimą problemą politikai turėtų kreipti kur kas daugiau dėmesio.
„Nesiimu vertinti ir vardinti, bet manau, kad šitoje vietoje politikų tam tikras įsigilinimas į situaciją būtų tikrai reikšmingas, jog nesudarytume galimybių kažkokioms struktūroms, kurios turi ginklų, galios ir jėgos, pagalvoti, kad jos gali diktuoti sprendimus politikams“, – teigė buvęs premjeras.
