Antradienį Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT) išnagrinėjo jos bei jos advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinius skundus.
Dabar Nyderlanduose gyvenanti N.Venckienė į teismo posėdį atvykti nesiteikė, tad jos reikalavimus teismui perskaitė LAT teisėjas.
Kaip ir apeliacinio proceso metu, taip ir dabar, savo kasaciniame skunde, N.Venckienė prašo to paties - panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir Panevėžio apygardos teismo nuosprendį ir ją išteisinti arba nutraukti bylą suėjus senaties terminui.
Jos argumentai taip pat nesikeičia. Buvusi teisėja tvirtina, kad Panevėžio apygardos teismas jos atžvilgiu buvo šališkas, o apeliacinį skundą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas vadovavosi tik liudytojų parodymais ir nelygino jų su byloje esančia vaizdo medžiaga.
2012 metų gegužės 17 dieną Laimutės ir Vytauto Kedžių namų viduje policijos pareigūnų filmuotus įrašus, N.Venckienė ir toliau vadina savo nekaltumo įrodymu, nors juose ir puikiai matosi, kaip ji kelis kartus spiria dukrą iš jos bandančiai pasiimti Laimutei Stankūnaitei.
„Teismai vadovavosi prielaidomis, buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, policijos pareigūnai neturėjo teisės įeiti į jos namus be Seimo ar Prezidento leidimo, nes ji tuo metu buvo teisėja ir turėjo teisinę neliečiamybę“, - tokius teismo sprendimų vykdytojų ir teismų esą padarytus pažeidimus savo 45 lapų kasaciniame skunde įvardino N.Venckienė.
2013 metų balandį į JAV pabėgusi N.Venckienė taip pat tikina, kad ji nebuvo bėglė ir skundžiasi, kad esą teismas nepagrįstai ją nuteisė realia laisvės atėmimo bausme, nors tokia bausmė už nesunkius nusikaltimus ir pirmą kartą teisiamam asmeniui dažniausiai nėra skiriama.
„Tai yra diskriminacija dėl politinių priežasčių, siekiama mane diskriminuoti, kaip partijos „Drąsos kelias“ veidą“, - savo skunde teigė N.Venckienė ir prašė iš jos nepriteisti nei civilinių ieškinių, nei proceso išlaidų.
Jos advokato D.Svirinavičiaus LAT įteiktas skundas yra šiek tiek mažesnis, 34 puslapių, tačiau jo argumentai labai panašūs į jo ginamosios.
„Kaltinimas N.Venckienei yra neaiškus, kaltinamasis aktas surašytas neaiškiai, Panevėžio apygardos teismas buvo šališkas, nes beveik visi N.Venckienei pateikti kaltinimai buvo patvirtinti. Teiginiai, kad N.Venckienė buvo pasislėpusi nuo tardymo yra nepagrįsti, nes ji išvyko teisėtai, bijodama susidorojimo“, - priežastis, kodėl sprendimas N.Venckienės byloje turėtų būti pakeistas vardino D.Svirinavičius.
Tiesa, skirtingai, nei jo ginamoji, advokatas mato ir daugiau šios bylos baigties būdų – jis mano, kad kad N.Venckienės byla galėtų būti grąžinta į pirmosios arba apeliacinės instancijos teismus ir ten nagrinėjama iš naujo.
Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikantis Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Darius Jakutis LAT sakė, kad išvis nesupranta, kodėl ši byla nagrinėjama kasacine tvarka, nes skunduose tiek N.Venckienė, tiek D.Svirinavičius rašo tą patį, kas jau buvo išnagrinėta Panevėžio ir Vilniaus teismuose.
V.Jakutis N.Venckienės ir jos gynėjo kasaciniuose skunduose įžvelgė tik vienintelį naują argumentą, N.Venckienės priekaištus dėl jai skirtos realios laisvės atėmimo bausmės.
„Aš ir Panevėžio apygardos teisme prašiau jai skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Dėl jos ciniškumo, piktnaudžiavimo darant spaudimą institucijų darbui, visuomenei, žiniasklaidai, dėl raginimų nusikalsti. Be to, ji pabėgo į kitą pasaulio pusę ir taip trukdė tyrimui. Ir tai, kad jai buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė, jokio įstatymo pažeidimo nėra“, - sakė D.Jakutis.
Ar LAT tenkins N.Venckienės ir jos advokato skundus, paaiškės po mėnesio.
Apkaltinamąjį nuosprendį N.Venckienė išgirdo pernai liepos 8 dieną.
Panevėžio apygardos teismas ją pripažino kalta dėl trijų nusikaltimų - pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstolei atlikti savo pareigas bei nežymaus sveikatos sutrikdymo ir nuteisė 1 metų 9 mėnesių ir 6 dienų laisvės atėmimo bausme.
Šią bausmę N.Venckienė jau atliko, kai laukė deportacijos JAV kalėjime, todėl keliauti už grotų jai nereikėjo.
Buvusi teisėja buvo priversta tik susimokėti nukentėjusiems – L.Stankūnaitei, antstolei Sonatai Vaicekauskienei, policijos pareigūnui Mindaugui Gušauskui. Taip pat ji turėjo atlyginti ir savo pargabenimą iš JAV. Policijos departamentas šią savo paslaugą buvo įvertinęs 6849 eurais ir 29 centais.
Šį nuosprendį N.Venckienė apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau šis jos skundą atmetė. Netrukus po šio pralaimėjimo, N.Venckienė atlygino nukentėjusiems turtinę ir neturtinę žalą ir savanoriškai jiems pervedė daugiau kaip 18 tūkst. eurų.
