Laisvės alėjoje pirmoji sena sovietinė grindinio plokštė buvo nukelta dar 2015-aisiais, tačiau šios išskirtinės pėsčiųjų erdvės atnaujinimas lig šiol neužbaigtas, o meistrams vis tenka sugrįžti taisyti broko.
Nepaaiškinamas prakeiksmas kelininkus lydi nuo tos akimirkos, kai jie pasirodė Laisvės alėjoje ir pažadėjo pirmąjį etapą užbaigti per dvejus metus.
Tąkart skaičiuota, kad dirbant tokiais tempais visa Laisvės alėja bus suremontuota maždaug per dešimtmetį. Perplanavus darbus tokios lemties pavyko išvengti ir pagrindinės Laisvės alėjos dalies rekonstrukcija užbaigta pernai.
Kauniečiai daugybę kartų skundėsi dėl kylančių nepatogumų, tačiau tokiu atveju galima prisiminti įžvalgą, kad remontas ir gaisras turi daugybę panašumų.
Dėl Laisvės alėjoje suklotų granito plytelių jau tuomet kauniečių nuomonės pasiskirstė į dvi dalis. Kelio dangų žinovai perspėjo, kad rombo formos plytelių kraštai trupės ir skilinės. Sumanymo šalininkai tikino, kad pasirinktas patrauklesnis akiai sprendimas, o grožis reikalauja aukų.
Prognozė pasitvirtino – dėl Laisvės alėja važinėjančių sunkiasvorių transporto priemonių, taip pat orų pokyčių plytelės pradėjo skilinėti.
Kol kas galioja darbams suteikta garantija, todėl plyteles savo sąskaita keičia rangovas. Pirmojo etapo metu suremontuotam ruožui garantija baigsis jau kitais metais, todėl tuomet dangos priežiūra teks rūpintis Kauno savivaldybei.
Plytelių atnaujinimas galbūt netaps nepakeliama našta miesto biudžetui, tačiau gali kilti sunkumų jų įsigyti. Granitas buvo gabenamas iš Kinijos, todėl dėl įtemptų santykių su Lietuvos valdžia šios Azijos šalies atstovai išvis gali atsisakyti tiekti granitą.
Ar nereikės panašios spalvos akmenų ieškoti pakaunės laukuose?
Kai iš pirmosios suremontuotos Laisvės alėjos atkarpos kelininkai pasitraukė, miesto puošyba užsiimantys savivaldybės specialistai sumanė po liepomis pasodinti neįprastų augalų – baltų begonijų, kaulenių ir meškyčių.
Manyta, kad baltai žydinčios begonijos, žalios aukštesnės meškytės smulkiais lapais ir kaip žalias kilimas išsiplečiantys kauleniai atrodys elegantiškai, tačiau sumanymas nepavyko – vasarą augalai atrodė suvargę ir sunykę.
Botanikos žinovai svarstė, kad augalams pakenkė šalčiai bei šaltas ir užsitęsęs pavasaris, todėl esą patikimiau sodinti vienmečius augalus.
Nepavyko pirmu bandymu tinkamai paruošti ir naujų suolų Nepriklausomybės aikštėje, mat per metus jie gerokai apsilaupė. Medžio darbų ekspertai įsitikinę, kad apvalūs suolai buvo nulakuoti netinkamai.
Jiems buvo panaudota tokia alyva ar lakas, kurie neleido medienos paviršiui kvėpuoti, todėl suolai apsilaupė, vietomis pajuodo. Suolų paviršių teko nušveisti ir iš naujo alyvuoti bespalve alyva.
Galima pamanyti, kad nesklandumai Laisvės alėjoje persidavė ir Šv.Arkangelo Mykolo bažnyčią (Soborą) remontavusiems specialistams.
Kauno simboliu vadinamas pastatas keitėsi tiesiog akyse, tačiau 2020-ųjų rudenį restauratoriams teko daryti pertrauką dėl darbams nepalankių sąlygų.
Pavasarį jie žadėjo sugrįžti, tačiau darbai nebuvo atnaujinti nei vasarą, nei rudenį. Galiausiai statybininkų ir užsakovo ginčas persikėlė į teismą.
Prieš porą mėnesių paaiškėjo, kad naują darbų konkursą laimėjo ta pati bendrovė. Sužibo viltis, kad 2023-iųjų vasarą darbai bus užbaigti, nes jų liko tikrai nedaug.
Nuo Soboro einant Laisvės alėja link Trakų gatvės – dar liūdniau. Asfalto dangoje matyti senokai atsivėrusios duobės, kurios visiškai nedera su Kauno įvaizdžiu, šaligatvio plytelės išsiklaipiusios.
Vietos gyventojai manė, kad miesto valdžia šią Laisvės alėjos atkarpą išvis užmiršo. Tačiau ji pranešė, kad neužmiršo, ir net pažadėjo darbus pradėti iki šių metų pabaigos.
Sunku patikėti, kad artėjant žiemai jie prasidės. Kauniečiai apsidžiaugtų, jeigu kelininkus išvystų bent pavasarį. Tuomet gerokai sustiprėtų viltis, kad visos Laisvės alėjos atnaujinimas pagaliau bus baigtas. Gal tam net dešimtmečio neprireiks.
