Dalis partijų dar nepaskelbė, ką mes į rinkimų ugnį Kaune, viešai savo sprendimo nepateikė ir dabartinis Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Tokį abejingumą galima sieti su šalį ir visą Europą užgriuvusiais sunkumais – neteisėtų pabėgėlių migracija, karu Ukrainoje ir energetikos krize.
Tokiame fone merų ir tarybos narių rinkimai atsiduria antrajame plane, nes savivaldybėse dirbantys žmonės neturi galių spręsti didžiųjų problemų.
Vis dėlto nuvertinti rinkimų nevertėtų, nes merai ir tarybų nariai priima sprendimus, susijusius su gyventojų kasdieniais rūpesčiais.
Buvęs Kauno meras Gediminas Budnikas mano, kad šiuo metu galiojanti rinkimų tvarka suteikia ramybės merui, tačiau tarybos reikšmė kiek sumenkusi.
G.Budnikas, kuriam dabar 78-eri, prieš du dešimtmečius mero poste išsilaikė tik kiek mažiau kaip keturis mėnesius. Tuo metu Kauno taryba buvo gerokai spalvingesnė, o merą rinko būtent tarybos nariai, kurie pasižymėjo norų ir užgaidų gausa.
– Ar sutinkate, kad tiesioginiai mero rinkimai – geresnis būdas gyventojams išreikšti savo valią, o posto siekiantiems politikams – labiau patikimas būdas jį išsaugoti? – „Laikinoji sostinė“ pasiteiravo G.Budniko.
– Nemanau, kad tai blogas žingsnis, tai pažangesnė rinkimų sistema.
Tiesioginiai rinkimai geriau atspindi žmogaus asmenybę. Tarkime, jis gerai išmano ūkinius ir kitus svarbiausius miesto reikalus, pasižymi pareigingumu, reiklumu, tačiau anksčiau negalėjo būti renkamas meru, jeigu nėra susaistytas su kuria nors partija.
Man labai nepatiko anksčiau gyvavusi praktika kandidatą į merus rinkti iš partijos branduolio. Nebūtinai jis būdavo tinkamiausias šioms pareigoms, o dar kandidatas turėjo patikti ir valdančiosios daugumos partneriams, nes kitaip pritrūkdavo balsų.
Meru dirbau labai neilgai. Pats įteikiau prašymą atleisti iš pareigų, nes neturėjau palaikymo komandos. Nors kai kurios politinės jėgos žadėjo padėti, puikiai žinojau, kad be komandos nieko negalėsiu nuveikti ir vieną dieną išgirsiu sakant: nieko asmeniško, tik politika.
Galima sakyti, kad dabar Kaune meras V.Matijošaitis valdo vienas kartu su jo įkurtu visuomeniniu judėjimu „Vieningas Kaunas“, kuris taryboje turi daugumą. Tačiau jie valdžios neužgrobė, kauniečiai demokratiniu būdu išsirinko tokią valdžią, o žmonių valia – šventas reikalas.
– Politologai kartais pasvarsto, kad tiesiogiai išrinkus merą gerokai sumenko tarybos reikšmė?
– Galbūt sumažėjo, ypač tais atvejais, kai taryboje susidaro nepajudinama dauguma. Tuomet telieka šonus kasytis ir nieko daugiau nesugalvosi.
Kita vertus, jeigu siūlomi geri sprendimai, kodėl reikėtų prieštarauti? Nematau jokios prasmės tai daryti.
– Kaip įvertintumėte tuos sprendimus, kurie pastaraisiais metais buvo priimami Kaune?
– „Vieningo Kauno“ atstovai prieš dešimtmetį puikiai įvertino svarbiausius to meto kauniečių poreikius – tai miesto tvarkymas, kuris vyksta labai neprastai. Miestas atnaujinamas, remontuojamos gatvės, tiesiami dviračių takai.
Visi šie pokyčiai tapo antireklama anksčiau miestą valdžiusiems konservatoriams.
Man labai svarbūs sporto reikalai, o jie taip pat nėra prastos būklės – savivaldybės administracija remia Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandą, sporto mokyklos išlieka gyvybingos.
Vis dėlto reikia daugiau dėmesio kultūrai, švietimui.
Būta ir sprendimų, kurie politikams nelabai suprantami, – tai noras atimti balsą iš kitaip manančiųjų, nes nuspręsta sutrumpinti klausimams ir kalboms skirtą laiką tarybos posėdžių metu.
Diskusija politikoje reikalinga. Galbūt tarybos nariai nėra aukščiausio rango politikai, visus klausimus reikia gerai išnagrinėti, atsižvelgti į seniūnijų atstovų, gyventojų nuomonę. Šitie dalykai buvo paminti, bet po tam tikro laiko tai turėtų pasikeisti.
– Ką galite pasakyti stebėdamas partijų pasiruošimą artėjant Kauno mero ir tarybos rinkimams?
– Ūkiniams reikalams Kaune spręsti labai tinkamas V.Matijošaitis. Kitas kraštutinumas – rinkti konservatorių atstovą Vytautą Juozapaitį.
Tai du skirtingi poliai. V.Matijošaitis neblogai sutvarkė miesto ūkį, tai galbūt dabar tiktų žmogus iš kultūros pasaulio – šiuo atveju V.Juozapaitis? Kaip žinoma, be kultūros valstybė išvis negali gyvuoti.
Iš paskelbtų kandidatų į Kauno mero postą nematau nė vieno charizmatiško žmogaus, kuris patrauktų paskui save kauniečius. O tie politikai, kurie galėtų gerai pasirodyti rinkimuose, nenori rizikuoti, nes laimėti turi mažai galimybių.
Nemanau, kad šių rinkimų metu atsiras politinių jėgų, galinčių sėkmingai įsiterpti į konservatorių ir „Vieningo Kauno“ kovą.
– Susidaro įspūdis, kad nematyti net partijų pastangų tai padaryti?
– Nematyti. Dar liko šiek tiek laiko, tačiau įdirbis jau anksčiau turėjo būti padarytas. Kita vertus, partijos nelabai turi ką priešpriešinti šioms dviem jėgoms. Rinkimų eigą gali pakeisti dideli pinigai, didelė įtaka, tačiau ne viską lemia ir pinigai.
