„Pastarieji Kremliaus režimo veiksmai raketų ir dronų atakomis naikinant civilinę gyvybiškai svarbią Ukrainos infrastruktūrą yra dar vienas sunkių karo nusikaltimų įrodymas. Turime tęsti karinę, politinę, humanitarinę paramą Ukrainai ir padėti jai atremti barbarišką Rusijos karinę agresiją. Turime tęsti sankcijų Rusijai ir Baltarusijai politiką, parengti naują tikslių ir veiksmingų sankcijų paketą. Savo ruožtu, turime stiprinti NATO rytinio flango gynybinius pajėgumus“, – teigė G. Nausėda.
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad dėl karo nusikaltimų atsakingi asmenys privalo būti patraukti atsakomybėn, o tam geriausiai pasitarnautų specialiojo tribunolo Rusijos agresijai prieš Ukrainą tirti įsteigimas.
Prezidentas su Premjeru taip pat aptarė dvišalius santykius, bendradarbiavimą NATO ir ES, paramą Ukrainai, ES išorės sienų apsaugą ir nelegalią migraciją, poreikį kaip galima greičiau ES mastu spręsti energetikos rinkos klausimus bei būtinybę stiprinti kovą su Rusijos mėginimais perrašyti istoriją ir vykstant karui prieš Ukrainą primesti totalitarinių režimų naratyvus, teigiama pranešime.
Taip pat G. Nausėda pasveikino Graikijos siekį tapti regioniniu energijos šaltinių transportavimo centru, kuris užtikrintų alternatyvius tiekimo maršrutus, prisidėtų prie visos Europos Sąjungos energetinio saugumo stiprinimo.