Pasak jo, ne Valstybės saugumo departamento funkcija yra tokius klausimus spręsti.
„Manau, kad problema yra politiniame lygmenyje. Čia nei žvalgyba, nei saugumas yra niekuo dėtas, ji yra viešas asmuo, visi apie ją viską žino. Problema yra ta, kad pas mus nėra politinių sprendimų, kaip elgtis su konkrečiais Rusijos Federacijos piliečiais. Kaip visi žinome istoriją, kaip įvairios valstybės ieškojo įvairių dingsčių, kad juos reikia įsileisti, tik Baltijos valstybės, Lenkija ir Suomija kažką bandė konkretaus daryti“, – Delfi TV teigė G. Grina.
„Tai, manau, kad čia problema yra iš šito konteksto. Ir kol strateginiame, aukščiausiame politiniame lygmenyje nebus to suvokta, tai ši problema taip ir tęsis“, – pridūrė jis.
Buvęs VSD vadovas akcentuoja, kad dėl tokių asmenų kaip K. Sobčiak neįleidimo į Lietuvą sprendimą turi priimti politikai.
„Tokio lygio asmenys ar kelia grėsmę, ar nekelia, sprendžia politikai, o ne Valstybės saugumo departamentas. Kaip ir minėjau, jie yra vieši asmenys. Žvalgybos tarnybos užsiima viešai nematomų dalykų aiškinimusi. O tokie veikėjai kaip K. Sobčiak, tai apie juos visi žino, kas tik domisi bent kiek politika. Tai čia tik belieka priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Tik tokia problema“, – pabrėžė G. Grina.
„Nereikia sakyti, kad Valstybės saugumo departamentas yra surištomis rankomis. Nes ne jo funkcija tokius sprendimus spręsti. Reiškiasi, jis negali būti surištomis rankomis, jie savo funkcijas vykdo“, – pažymėjo jis.
Savo ruožtu buvęs VSD vadas Mečys Laurinkus taip pat teigia, kad natūralu, jog reikiamus dokumentus pateikusi K. Sobčiak neužkliuvo Lietuvos pasieniečiams.
„Jeigu nėra tokio sąrašo, pasienietis tikrai savo nuožiūra nespręs jam patinka, nepatinka šitas asmuo. Jei yra viskas formaliai, tai jis ir įleis. Ant sienos gi nėra plakato „kelia pavojų tokie asmenys“, – Delfi TV sakė M. Laurinkus.
Jis pritaria G. Grinai, kad klausimų dėl grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui keliantys asmenys politikų sprendimu galėtų būti įtraukti į „juodąjį sąrašą“.
„Čia ir yra dabar tokio politinio sprendimo klausimas. Tai toks sąrašas, aš manau, susidarytų“, – teigė M. Laurinkus.
Remdamasis šaltiniais, trečiadienį naujienų portalas 15min.lt paskelbė, kad K. Sobčiak per Baltarusiją atvyko į Lietuvą, pareigūnams pateikusi Izraelio pasą.
Apie tai informavo ir Rusijos žiniasklaida. Valstybinė naujienų agentūra TASS ir valstybinis kanalas RT citavo teisėsaugos šaltinius, kuriuose teigiama, kad K. Sobčiak įtariama turto prievartavimu stambiu mastu, t. y. nusikaltimu, už kurį gresia iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
40 metų K. Sobčiak jau daug metų dalyvauja Rusijos politikos opozicijoje, nors tarp V. Putino kritikų ji tebėra prieštaringai vertinama figūra.
2018 metais ji kandidatavo į prezidento postą konkuruodama su V. Putinu, o Rusijos opozicijos politikai teigė, kad Kremlius ją išnaudojo demokratinių rinkimų iliuzijai sukurti.
Ketvirtadienį Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis patvirtino, kad K. Sobčiak yra Lietuvoje.
