Lietuvai skirta 2,2 balo daugiau nei pernai, tačiau tarp Europos Sąjungos valstybių liekame kuklioje 20-tojoje vietoje, iš viso sukaupę 60,6 balo iš 100 galimų. Ir tai – lygiai 8 balais mažiau nei yra ES vidurkis.
Sąrašo lyderės – Švedija, Danija, Nyderlandai, renkančios daugiau arba arti 80 balų.
„Jos yra gerokai priartėjusios prie to, ką mes galėtume vadinti lyčių lygybe. Lietuvoje mes istoriškai neturėjome tiek galimybių kalbėti apie lyčių lygybę, įgyvendinti politikos priemones, keisti savo mentalitetą, auginti vaikus kitaip, edukaciją, švietimą vykdyti kitokį – viskas sąžininga ir suprantama, kad negalime per naktį pavyti Švedijos.
Bet yra kitas aspektas, kad toje maždaug 20-toje vietoje mes sukamės visus tuos metus, kai yra skaičiuojamas lyčių lygybės indeksas ir kai Lietuva yra tame lyčių lygybės indekse. Ir čia jau tada darosi problema: tai jeigu mes nuo pat 2013-ųjų metų esame toje 20-toje vietoje – ar tai mus kaip valstybę tenkina?
Ar mums tai atrodo tvarkoje, kad šitoje srityje nesam paskutiniai paskutiniai, bet net netempiame Europos vidurkio. Ir man atrodo, kad mes į šitą klausimą konceptualiai per visą šitą laikotarpį taip ir neatsakėme“, – „Žinių radijo“ laidai „Gyvenu Europoje“ sakė J. Juškaitė.
Ekspertės teigimu, Lietuvos sprendimų priėmėjai turėtų nusistatyti viziją, ką reikėtų padaryti, kad, pavyzdžiui, po 10 metų Lietuva būtų jei ne 15-toje, tai bent jau kokioje 10-toje vietoje.
„Tokio strateginio galvojimo, skaičiavimo, ambicijos išsikėlimo ir pagalvojimo, kad vis dėlto reikia susiimti – mes šitoje vietoje, sakyčiau, stokojame ir čia yra pagrindinė problema. Indeksas ateina ir išeina, lyčių lygybės tema vis dar, tam tikra prasme, paraštinė – ji niekaip neprasibrauna į sprendimų priėmėjų kabinetus, mintis, vizijas bei Lietuvos strategijas“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
Bet tarp sprendimų priėmėjų sulig Ingridos Šimonytės Ministrų kabinetu atsirado daugiau moterų. 6 iš 14 ministerijų vadovauja moterys. Tai, anot J. Juškaitės, ir buvo vienas lemiamų faktorių, kodėl Lietuva lyčių lygybės indekse pakilo.
„Tas augimas dviejų procentų su trupučiu vyko labiausiai dėl to, kad keitėsi mūsų Vyriausybės sudėtis ir Vyriausybė priartėjo prie lyčių lygybės <...>. Dėl šitos priežasties Lietuva nestagnavo ir truputėlį pakilo į viršų. Vis dėlto, paradoksalu, kad galios srityje Lietuva surenka vieną mažiausių balų iš visų vertinamų sričių.
Galios sritis nesiekia nė 50 procentų. Tai reiškia, kad iš šimto balų, kas reikštų visišką lyčių lygybę galios srityje – politikoje, ekonomikoje, moterų dalyvavimą kitose srityse aukštose pareigybėse – mes nesiekiame nė 50 procentų, nors šitoje srityje per metus labiausiai ūgtelėjo vertinimas“, – paaiškino ji.
Apie tai, kaip spręsti lyčių lygybės trūkumo problemą Lietuvoje, kur dar slypi problemos, plačiau klausykite Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“.
Lyčių lygybės indeksą kasmet skelbia Europos lyčių lygybės institutas (EIGE).
