Žinomo verslininko, mecenato R.Karpavičiaus po mirties paliktą įspūdingą turtą – Lietuvoje ir užsienyje esančių įmonių akcijas, taip pat dalį nekilnojamojo turto prižiūrės naujas laikinasis administratorius.
Taip nutarė Klaipėdos apygardos teismas, kuris gavęs milijonieriaus sūnaus Roko Karpio prašymą ėmėsi šį klausimą spręsti iš esmės. R.Karpis jau kurį laiką siekė nušalinti dėdę H.Karpavičių nuo turto administratoriaus pareigų. Prieš tai tokį prašymą nagrinėjęs Klaipėdos apylinkės teismas šių metų birželio 20 dieną nutarė jį atmesti.
R.Karpis pateikė skundą, jį pateikė ir pirmoji R.Karpavičiaus žmona Audronė Karpavičienė. Ji palaikė sūnaus prašymą pakeisti turto administratorių.
Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija spalio 20 dieną panaikino žemesnės instancijos teismo nutartį, patenkino R.Karpio prašymą ir paskyrė nešališką turto administratorių – verslo teisininką.
Įtarė, kad siekė sau naudos
Po sunkios ligos 2019-ųjų rugpjūčio 9 dieną miręs 61 metų R.Karpavičius paliko turtą, kuris vertinamas apie 120 milijonų eurų.
H.Karpavičiui Klaipėdos apylinkės teismas patikėjo turtą administruoti iki tol, kol baigsis teisminiai ginčai dėl testamento.
Pirmoji R.Karpavičiaus šeima nuo pradžių įtarė, kad H.Karpavičius veiksmai gali pažeisti būsimų paveldėtojų teises. Mirusio verslininko sūnus ir buvusi žmona teismui teigė, kad palikimas gali būti švaistomas.
R.Karpis teigė, kad jo dėdė piktnaudžiauja palikimo administratoriaus įgaliojimais, siekia asmeninės naudos.
Esą H.Karpavičius, veikdamas su kitais asmenimis, ketino sudaryti netikrus sandorius, švaistyti testatoriaus paliktą turtą.
Vedė slaptas derybas
H.Karpavičius ir antroji R.Karpavičiaus žmona Aistė Karpavičienė iki šiol buvo bendrovės „Karpis“ valdybos nariai.
„Karpis“ valdo grupę įmonių – Marijampolės pieno konservų gamyklą, Lukšių pieninę, „Ferogamą“, Ukrainoje esančią „Vitaut“, Šveicarijoje registruotą „Dairy Trading LCC“.
Marijampolės gamyklai priklauso Širvintų pieninė, kurios nekilnojamasis turtas jau parduotas. R.Karpavičiui priklausė ir Tenerifėje esanti įmonė „Rarkarpis SL“.
H.Karpavičius iki 2020 metų spalio 26 dienos buvo ir bendrovės „Karpis“ prezidentas, po to šias pareigas perėmė įmonės finansininkė.
R.Karpis įtarė, kad jo dėdė iš „Karpio“ prezidento pareigų pasitraukė siekdamas paslėpti savo vaidmenį priimant sprendimus šioje bendrovėje ir jos valdomose įmonėse.
Pavyzdžiui, H.Karpavičius bandė perleisti Ukrainoje esančios įmonės „Vitaut“, kuri yra sudėtinė palikimo dalis, akcijas kitiems asmenims.
„Sudarius sandorį testatoriaus valdytoje įmonių grupėje neliktų vienos iš bendrovių. Taip būtų ne tik pakeista testatoriaus palikimo sudėtis, bet ir sumažinta jo vertė, pažeistas jo vientisumas“, – teigė R.Karpis.
Derybas dėl „Vitaut“ akcijų pardavimo H.Karpavičius esą vedė slapta, o su potencialiais pirkėjais bandė tartis dėl mažesnės akcijų perleidimo kainos nei rinkoje, dėl grynųjų pinigų.
Tokių derybų užkulisius teismui atskleidė jose dalyvavę liudininkai.
Prireikė medikų pagalbos
„Lietuvos rytas“ buvo rašęs, kaip bandyta parduoti dar vieną įmonę – logistikos bendrovę „Ferogama“, įsikūrusią Vilniuje.
Jos direktorius Jonas Viesulas, kuris daug metų buvo R.Karpavičiaus patikėtinis ir bičiulis, buvo staigiai atleistas. Dėl patirto didelio streso jo sveikata sušlubavo, prireikė skubios medikų pagalbos.
Sprendimas parduoti „Ferogamos“ įmonės akcijas arba visą jai priklausantį turtą buvo priimtas 2020 metų spalio 26 dieną „Karpio“ valdybos posėdyje.
R.Karpio įsitikinimu, toks sprendimas negalėjo būti paaiškinamas jokia verslo logika ir prieštaravo H.Karpavičiaus įsipareigojimui užtikrinti, kad būtų išsaugotas administruojamas palikimas.
„Lietuvos rytui“ apie tai paskelbus išsamų tyrimą „Ferogamos“ pardavimo planai žlugo, o jos direktorius vėliau teisme įrodė, kad atleistas buvo neteisėtai.
Kratėsi mestų priekaištų
„Lietuvos rytas“ prašė H.Karpavičiaus pakomentuoti jam mestus priekaištus, bet atsakymų nesulaukė.
Atsiliepime teismui H.Karpavičius prašė R.Karpio skundą atmesti ir nurodė, kad nepagrįstai siekiama išplėsti nagrinėtos bylos ribas.
Esą svarbios tik tos aplinkybės, kurios susijusios su administratoriaus pareigomis. O byloje ir R.Karpio skunde esą keliami klausimai yra susiję su įmonių valdymo organų sprendimais.
H.Karpavičius tikino, kad tinkamai atliko jam patikėtas funkcijas. Esą bendrovių, kurių akcijos yra administravimo objektas, rodikliai išlieka stabilūs.
R.Karpio pateiktus argumentus jis vadino nepagrįstomis spekuliacijomis.
Netinkamai tyrė įrodymus
Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus argumentus ir įrodymus, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų tyrimą ir teisės normas.
Nebuvo visapusiškai įvertinta bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų visuma, o tai lėmė nepagrįstą ankstesnį sprendimą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra reikšminga ir aplinkybė, kad R.Karpavičiui priklausiusi bendrovė „Karpis“ bei jos sudėtyje esančios įmonės yra susiję juridiniai asmenys.
„Karpis“, kurios akcijas buvo pavesta administruoti H.Karpavičiui, yra kitas įmones kontroliuojantis juridinis asmuo.
Nors H.Karpavičius akcentavo turto pardavimo ekonominį naudingumą, byloje buvo nustatytas jo, kaip palikimo administratoriaus, didelis interesų konfliktas.
Tai gali pažeisti į palikimą pretenduojančių asmenų teises bei interesus.
Našlės užmojis žlugo
H.Karpavičiaus veiklai kritikos pažėrė ir kaunietė Aistė Karpavičienė, kuri siekė užimti jo vietą.
Jaunoji našlė neatsakė į „Lietuvos ryto“ nusiųstus klausimus, kodėl to siekė ir kaip vertina teismo nutartį, neatsiliepė ir telefonu.
Kol Vilniaus apylinkės teisme vyksta ginčai dėl R.Karpavičiaus testamento, našlė administruoja jam priklausiusį Nidoje esantį namą. Kaunietei nepavyko tapti viso kito turto laikinąja administratore. Klaipėdos apygardos teismas, nutaręs pakeisti H.Karpavičių, jos prašymą patenkino tik iš dalies.
H.Karpavičius ir Aistė Karpavičienė testamente, kuris buvo sudarytas likus vos keliems mėnesiams iki R.Karpavičiaus mirties, yra įvardyti kaip paveldėtojai.
Milijonieriaus sūnus testamentą yra užginčijęs. Iki šiol niekam nėra išduotas palikimo teisės liudijimas.
Turtas liks apsaugotas
Visam turtui, kurį mirdamas paliko R.Karpavičius, ir toliau bus taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
Aukščiausiasis teismas spalio 19-ąją atsisakė priimti kasacinį skundą, kuris buvo paduotas „Karpio“ ir jai priklausančių įmonių vardu.
Buvo prašoma persvarstyti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kuri priimta šių metų liepos 14-ąją.
Šia nutartimi buvo palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjų prašymų panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.
Teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra skundžiamos kasacine tvarka.
Grumtynes dėl turto įžiebė slaptas planas
Verslininko R.Karpavičiaus testamentas, kurį yra užginčijęs jo sūnus R.Karpis ir dėl kurio verda civiliniai ginčai Vilniaus miesto apylinkės teisme, buvo patvirtintas 2019 m. kovo 5 d. Kauno notarų biure.
Yra išlikęs ten darytas garso išrašas. Iš jo paaiškėjo, kad smegenų vėžio alinamas verslininkas notarų biure galėjo nematyti, kas parašyta dokumente, kuris buvo paduotas jam pasirašyti. Jis kalbėjo nerišliai, painiojo faktus, į kai kuriuos klausimus neatsakė.
Notarų kontoroje kartkartėmis skambėjo moteriškas juokas. Moterys krizeno ir tada, kai buvo kalbama apie mirtį, laidojimo būdą.
Notarė, kuri tvirtino milijonieriaus testamentą, netrukus baigė tarnybą sulaukusi pensinio amžiaus, į „Lietuvos ryto“ siųstus klausimus ir telefono skambučius ji neatsakė.
Prieš tai, kai buvo patvirtintas testamentas, buvo suregztas planas „RK projektas“. Juo galimai ir siekta užvaldyti sunkia liga sirgusio R.Karpavičiaus turtą.
Planas kurį laiką buvo derinamas, taisomas, vyko susirašinėjimas iš elektroninių adresų, kurie priklausė ne verslininkui, o kitiems žmonėms.
Prisegtoje rinkmenoje buvo išdėstyti žingsniai, kuriuos reikėtų atlikti įgyvendinant tariamą projektą.
Viename plano punktų buvo aptariamas įgaliojimas dėl gydymo. Buvo nurodyta: „Išbraukti dalį dėl brolio sutikimo ir papildyti dėl nepageidaujamų asmenų.“
Prieš tai buvo surašytas kitoks įgaliojimas, pagal kurį priimti sprendimus dėl gydymo ir slaugos kaunietė A.Grybauskienė (dabar – Karpavičienė) galėjo tik pasitarusi su milijonieriaus broliu H.Karpavičiumi.
Projekte įrašytas ir pageidaujamas įgaliojimo tekstas: esą A.Grybauskienė įgytų teisę patekti į visas patalpas, kuriose bus gydomas, prižiūrimas ir slaugomas R.Karpavičius.
Negana to, kaunietei turėjo būti suteikta išskirtinė teisė priimti sprendimus dėl gydymo būdų, metodų ir trukmės.
Projekte nurodyta, kad „Audronė Karpavičienė ir Rokas Karpavičius yra nepageidaujami lankytojai“. Planą kurpę žmonės nežinojo milijonieriaus sūnaus tikrosios pavardės ir planuodami veiksmus padarė klaidą.
Taip pat buvo nurodyta, kad turtuolio sūnui ir pirmajai žmonai negali būti teikiama nei informacija apie gydymą, nei medicininiai dokumentai.
Tikėtina, kad šis plano punktas verslininkui galėjo būti lemtingas. Kai jis 2019 metų vasarą sunkios būklės pakliuvo į ligoninę, medikai galėjo daryti ne viską, ką manė esant reikalinga.
Jie norėjo atidžiau apžiūrėti pacientą ir skirti tikslinį gydymą, bet šalia jo buvusi moteris tam prieštaravo.
Be artimosios leidimo nebuvo galima ligoniui suleisti vaistų, statyti lašelinių. Buvo prieštaraujama, kad pacientui būtų atlikti tam tikri tyrimai, duoti vaistai nuo traukulių, kad apžiūrėtų neurologas.
Tą patį mėnesį, kai Kaune buvo patvirtintas R.Karpavičiaus testamentas, to miesto Rotušėje įvyko ir kukli santuokos ceremonija. Rotušės darbuotojams iš anksto buvo nurodyta apie ją neskelbti viešai.
46 metų A.Grybauskienė slaptoje ceremonijoje, per kurią jaunikį reikėjo prilaikyti, tapo antrąja milijonieriaus žmona – taip buvo įvykdytas dar vienas „RK projekte“ numatytų punktų.
Našlė savo veiksmų nekomentavo ir daug kartų tvirtino, kad nesutinka atsakyti į jokius jai pateiktus „Lietuvos ryto“ klausimus.
Kaunietė viešai yra sakiusi, kad su milijonieriumi buvo pažįstama ketverius metus. Liudininkų teigimu, ji su R.Karpavičiumi artimiau galėjo susipažinti 2018 metais, kai ėmė tvarkyti jo vilą Nidoje.
