„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ jis pastebėjo, kad užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio viešai deklaruojama pozicija dėl rusų neįsileidimo visiškai nesutampa su realiais valdžios veiksmais.
Pateikė pavyzdį
Politikos apžvalgininkas M.Laurinavičius laidos metu teigė nematantis grėsmės saugumui dėl K.Sobčiak įleidimo į šalį, tačiau šis atvejis, anot jo, apnuogino visiškai neveikiančią sistemą.
„Šis atvykimas rodo du dalykus. Vienas dalykas – Lietuva nesilaiko savo pačios deklaruotos politikos dėl Rusijos piliečių įsileidimo karo metu. Visi girdėjome, kaip iš aukščiausių tribūnų buvo aiškinama, kad Lietuva Rusijos piliečius įsileis tik visiškai išskirtiniais atvejais, dėl humanitarinių priežasčių ir panašiai. Akivaizdu, kad šios politikos visiškai nesilaikoma.
Dar svarbiau, ką ši istorija parodė – kad Lietuvoje visiškai neveikia pati sistema. Tai nėra K.Sobčiak atvykimo problema, tai yra sisteminė problema – mechanizmas, kuris turėtų užkirsti kelią tokiai kaip K.Sobčiak į Lietuvą atvykti, o tuo pačiu ir daug grėsmingesniems žmonėms. Deja, tas mechanizmas visiškai neveikia“,– pabrėžė M.Laurinavičius.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį Seime teigė, kad atvykdama į Lietuvą K.Sobčiak tvarkos nepažeidė, nes sieną kirto parodydama Izraelio pasą, nurodė, kad jai nėra taikomos nei Europos Sąjungos, nei JAV, nei Jungtinės Karalystės sankcijos.
M.Laurinavičius stebėjosi tokia G.Landsbergio pozicija – anot jo, tai parodo, kad į Lietuvą iš esmės užsukti gali bet kas.
„Pateiksiu pavyzdį – prieš savaitę Norvegijoje buvo sulaikytas Andrejus Jakuninas – to paties generolo V.Jakunino, kuris Lietuvoje visokiais apdovanojimais pagerbtas, kurie vėliau atimti – sūnus.
Jis yra Jungtinės Karalystės pilietis, jis Norvegijoje buvo sulaikytas už tai, kad leido dronus virš visokių svarbių objektų. Tai žmogus, susijęs su Rusijos režimu, turintis Jungtinės Karalystės pasą, nesantis jokiuose pasauliniuose sankcijų sąrašuose.
Tai mano klausimas yra paprastas: ar kai kitą kartą ponas A.Jakuninas norės tuos dronus leisti Lietuvoje, ne Norvegijoje, mes irgi taip plačiai atversime duris, nes jis turi Jungtinės Karalystės pasą ir nėra jokiuose sankcijų sąrašuose? Tai yra esminis klausimas, ne ponios K.Sobčiak atvykimas, o būtent sistemos nefunkcionavimas“, – akcentavo M.Laurinavičius.
Dėl ko bėgo iš šalies?
Nepaisant dabartinio pabėgimo iš Rusijos, M.Laurinavičius pabrėžė, kad K.Sobčiak nėra Kremliui opozicionuojanti veikėja. Anot apžvalgininko, Kremliaus režimas K.Sobčiak skyrė „pseudo opozicijos“ vaidmenį, o 2018 metais prezidento rinkimuose jai buvo skirtas opozicijos skaldymo vaidmuo.
„Tikrąjį jos vaidmenį atskleidžia tai, kad jos mama, Liudmila Narusova, karo metu yra Federacijos tarybos narė. Tokių dalykų, kad tėvas ar mama būtų valdžioje, o sūnus ar dukra būtų opozicijoje, Rusijoje iš principo negali būti. Tai yra kitokia sistema negu mes įsivaizduojame savo vakarietišku mąstymu“, – kalbėjo M.Laurinavičius.
Ir dabartinis pabėgimas iš šalies, anot apžvalgininko, nieko kitaip neįrodo. Pasak M.Laurinavičiaus, yra daugybė istorijų, kada režimo nariai pabėga iš Rusijos, o vėliau į ją sugrįžta, atgauna turėtus turtus.
„Mąstydami vakarietiškomis sąvokomis, neįsivaizduojame, kaip Rusijos režimas veikia – jeigu dabar prieš ją iškelta byla, tai neva yra įrodymas, kad ji režimo yra nemėgiama arba papuolė į režimo nemalonę.
Priminsiu, kad Rusijoje į kalėjimus sodinami ir FSB generolai, nes kovos režimo viduje vyksta nuolat. O jai iki kalėjimo dar labai toli“, – pastebėjo M.Laurinavičius.
„Gal ji galėjo ar gali atsidurti kalėjime, bet tai visai nerodys, kad ji yra opozicija režimui“,– pridūrė jis.
Paklaustas, dėl ko galėjo vykti vidinės kovos, privertusios K.Sobčiak palikti šalį, M.Laurinavičius kėlė kelias versijas.
„Daugiausia informacijos yra susiję su versija, kad režimas nusprendė nutildyti ir pseudo opozicijos balsą. Nesu linkęs iki galo tuo tikėti.
Labai tikėtina versija, kad visos iškeltos bylos yra tik visų kitų kovų, kurios vyksta, priedanga, ir kažkas iš kitų režimo dalių nusprendė pasinaudoti situacija, vienaip ar kitaip susidoroti su konkurente, arba iš jos kažką atimti, arba ji šiaip kažkam perėjo kelią“, – svarstė M.Laurinavičius.
