„Mūsų žiniomis, ponia Sokčiak sieną kirto parodydama galiojantį, jai priklausantį Izraelio pasą. Tai reiškia, kad ji turi Izraelio pilietybę. Tokie asmenys turi teisę kirsti Europos Sąjungos sieną, turi teisę kirsti ir Lietuvos sieną pagal mūsų Vyriausybės nustatytą tvarką, ir būti ES teritorijoje iki 90 dienų“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Gabrielius Landsbergis.
Jo teigimu, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, įleidę K. Sobčiak į Lietuvą, galiojančios tvarkos nepažeidė.
Nuo rugsėjo 19-osios Lietuvoje galioja draudimas įleisti Rusijos piliečius, išskyrus atitinkančius Vyriausybės patvirtintus kriterijus: diplomatus, disidentus, pervežimo bendrovių darbuotojus, ES piliečių šeimų narius, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turinčius asmenis. Taip pat Rusijos piliečiai toliau gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad nereikėtų sureikšminti K. Sobčiak atvykimo.
„Konkrečios aplinkybės ar atvykimo motyvai nėra žinomi. Bet tai yra Izraelio pilietė, kuri pasinaudojo galimybe atvykti su savo turimu Izraelio pasu. Aš to nesureikšminčiau“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ji.
G. Landsbergis atkreipė dėmesį į Valstybės saugumo departamento direktoriaus Dariaus Jauniškio žodžius Žinių radijui, kad K. Sobčiak buvimas Lietuvoje nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
Be to, pasak G. Landsbergio, Rusijos televizijos laidų vedėja nėra įtraukta nei į nacionalinį, nei į tarptautinius, nei į kitų valstybių nepageidaujamų asmenų sąrašus.
„Asmenis į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtraukiame derindami su partneriais. Kad sankcijos būtų efektyvios, visos valstybės turi sutarti dėl asmenų atsidūrimo juoduosiuose sąrašuose, kitu atveju jos neveikia, nes galima kitos valstybės sieną kirsti ir nesant vidaus sienų atvykti į Lietuvą“, – ketvirtadienį aiškino ministras.
„Ponia Sobčiak nėra įtraukta į ES sankcijų sąrašus, nėra įtraukta į Didžiosios Britanijos sankcijų sąrašus, nėra įtraukta į JAV sankcijų sąrašus. Kitaip tariant, nėra aiškios prielaidos, kuri turėtų ir teisinį pagrindimą, ir atlaikytų teisinį patikrinimą teisme. Tai nereiškia, kad ji negali atsirasti“, – sakė jis.
„Ponia Sobčiak šiandien jau gali būti ne Lietuvos teritorijoje, nes nėra jai apribojimų vykti į Lenkiją, tolyn į kitas Europos valstybes ar į šiaurę“, – pridūrė G. Landsbergis.
Jis teigė, kad šiuo metu sunku vertinti, ar yra pagrindo įtraukti K. Sobčiak į nepageidaujamų asmenų sąrašą.
„Subjektyviu vertinimu galima manyti, kad jos veikla nebūtinai yra nepalanki (Kremliaus) režimui, nors ji save pristato kaip opozicijos veikėją, bet dažnu atveju matome, kad tam tikros kryptys sutampa. Bet tai yra subjektyvus vertinimas, ne visada subjektyvaus vertinimo užtenka, kad būtų pagrindas įtraukti į sankcijų sąrašus“, – sakė užsienio reikalų ministras.
Anot jo, prieš uždraudžiant užsienio piliečiui atvykti į Lietuvą renkami įrodymai, kad jo veikla kelia grėsmę nacionaliniam saugumui arba yra nusikalstama.
Rusijos žiniasklaida antradienį pranešė, kad K. Sobčiak, apgavusi rusų teisėsaugos pareigūnus, iš Rusijos per Baltarusiją išvyko į Lietuvą.
Išvakarėse įtariant dėl turto prievartavimo sulaikytas jos bendražygis Kirilas Suchanovas. Jis yra K. Sobčiak holdingo „Ostorozhno.Media“ komercijos direktorius.
Pareigūnai teigia, kad K. Sobčiak šiame tyrime neturi jokio procesinio statuso.
2018 metais K. Sobčiak dalyvavo prezidento rinkimuose Rusijoje ir užėmė ketvirtą vietą, bet opozicija aršiai kritikavo jos sprendimą kandidatuoti. Jų teigimu, K. Sobčiak kandidatavimas buvo „Kremliaus projektas“, kuriuo siekta suskaldyti liberaliojo sparno elektoratą.
