„Nuosprendis pakeistas pašalinant dalį, kad užrašas yra nuomonė“, – BNS informavo teismo atstovė Olga Kungienė.
Teisėjų kolegija nusprendė, kad išteisintojo veiksmuose įžvelgtini Baudžiamojo kodekso straipsnyje, numatančiam atsakomybę už šmeižimą, veikos požymiai, tačiau įvertino, jog „peržengiantys saviraiškos laisvės ribas ir neteisėti“ veiksmai nebuvo tokio pavojingumo laipsnio, kuris sudarytų pagrindą taikyti baudžiamąją atsakomybę.
Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Skundą dėl užrašų „vagies namas“ Aukščiausiajam Teismui buvo pateikęs S. Skvernelio advokatas ir prokuratūra. Jie prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Pernai gruodį Vilniaus apygardos teismas taip pat paliko išteisinamąjį nuosprendį buvusiam tuometės prezidentės Dalios Grybauskaitės ir buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio patarėjui G. Vaitkevičiui.
Vilniaus rajone, Zujūnų seniūnijoje, Upės gatvėje, netoli S. Skvernelio šeimos namų ant asfalto buvo palikti užrašai „vagies namas“ ir „Skvernelis“ bei nupiešta rodyklė.
Prokuratūra teigė, kad užrašuose ant kelio nebuvo išreikšta kritika ar nuomonė – tai buvo tikslinis asmens šmeižimas, akivaizdžiai peržengiantis civilinės atsakomybės ribas.
Aukščiausiojo Teismo trijų teisėjų kolegijos nutartyje rašoma, kad apie šią istoriją viešojoje erdvėje toliau buvo plačiai diskutuojama. Tai, jų vertinimu, visuomenės nariams ir išteisintajam Gediminui Vaitkevičiui buvo pagrindas suabejoti asignavimų skyrimo gatvei finansuoti skaidrumu.
„Byloje taip pat yra duomenys, kurie patvirtina išteisintojo teiginius apie tai, kad jis, dirbdamas Susisiekimo ministerijoje, sužinojo aplinkybes, kurios patvirtino viešojoje erdvėje keliamas abejones ir jas sustiprino. Šios aplinkybės yra reikšmingos atskleidžiant išteisintojo kaltės turinį“, – paskelbė teismas.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija stiko su nukentėjusiojo atstovo ir prokuroro kasacinių skundų argumentais, jog išteisintojo užrašyta frazė „Skvernelis 1 km vagies namai“ yra konstatuojamojo pobūdžio teiginys. Tai patvirtino ir eksperto išvada.
Nutartyje taip pat rašoma, kad nukentėjusiojo kasaciniame skunde pagrįstai teigia, jog sąvoka „vagystė“ turi kriminalinės veikos turinį, nes asmens pavadinimas vagimi sudaro prielaidas manyti, kad apkalbėtas asmuo buvo atlikęs veiksmus, atitinkančius nusikalstamos veikos sudėtį.
Be to, žodis „vagis“ suteikia vadinamam objektui neigiamą atspalvį nepriklausomai nuo jo pavartojimo konteksto.
Nors teisėjų kolegija nusprendė, kad G. Vaitkevičiaus veiksmuose esama šmeižimo požymių, atsižvelgė į aplinkybes, nulėmusias tokios veikos padarymą: neteisingai suprasta pilietinė teisė kritikuoti valdžios atstovus, viešoji nuomonė ir jo asmeninė nuomonė dėl kelio asfaltavimo finansavimo neskaidrumo.
„Jo veiksmai, nors ir peržengiantys saviraiškos laisvės ribas ir neteisėti, nėra tokio pavojingumo laipsnio, kuris sudarytų pagrindą taikyti baudžiamąją atsakomybę“, – paskelbė teismas.
Jis taip pat konstatavo, kad G. Vaitkevičiui būtų galima taikyti administracinę atsakomybę, tačiau jau suėjęs patraukimo už šią veiką administracinėn atsakomybėn terminas.
Gatvė buvo aprašinėta dar 2020 metų vasarą.
Aukščiausiasis Teismas patvirtino, kad savo asmeninę teisę į garbę ir orumą S. Skvernelis gali ginti pareikšdamas civilinį ieškinį teisme, pareikalaudamas paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, taip pat atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
Jis iš nuosprendžio pašalino dalį, kuria išteisintojo veiksmai pripažinti nuomone, o ne duomenimis, kad tai netrukdytų nukentėjusiajam ginti savo teises civilinio proceso tvarka.
Gatvė aprašinėta po to, kai 2019 metų spalio pabaigoje perskirstant Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo lėšas Vyriausybė 300 tūkst. eurų papildomų lėšų skyrė Vilniaus rajonui, nors ši savivaldybė nebuvo pateikusi konkrečios paraiškos, nebuvo nurodžiusi ir prašomos sumos.
Visa ši suma skirta tuometinio premjero S. Skvernelio gyvenamos gatvės ruožo asfaltavimui.
