Tokią išvadą pateikė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,įvertinęs Vyriausybės įstatymo pakeitimo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms.
Seimo teisininkų nuomone, siūlymas Vyriausybės įstatyme nustatyti, kad asmenys, skiriami į Ministro Pirmininko, ministro pareigas, privalėtų turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę kvalifikaciją „svarstytini dėl jų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
Vyriausybės įstatymo pakeitimai, kuriais nustatomi išsilavinimo reikalavimai asmenims, skiriamiems į Ministro Pirmininko ar ministro pareigas, anot Seimo Teisės departamento „galimai prieštarauja Konstitucijos VII skirsnio nuostatoms, reglamentuojančioms Ministro Pirmininko ir ministro statusą bei jiems taikomus apribojimus“.
Pasak Seimo teisininkų, jokie kiti teisės aktai negali nustatyti skirtingų nei Konstitucijoje Ministro Pirmininko, ministro statuso aspektų ar papildomų apribojimų eiti šias pareigas. „Ministrui Pirmininkui ir ministrams Konstitucijoje nenustatyti jokie išsilavinimo reikalavimai. (....) Nustatytas vienintelis reikalavimas krašto apsaugos ministrui, kad „krašto apsaugos ministru negali būti neišėjęs į atsargą karys“,– sakoma Seimo Teisės departamento išvadoje.
Seimo teisininkų nuomone, Vyriausybės įstatymo pakeitimai, kuriais nustatomi išsilavinimo reikalavimai asmenims, skiriamiems į Ministro Pirmininko ar ministro pareigas, galimai prieštarauja ir Konstitucijos normoms, numatančioms, kad „Seimo nariui nekeliami išsilavinimo reikalavimai ir jis gali eiti Ministro Pirmininko ar ministro pareigas“.
Teisininkų išvadoje pastebima, kad Konstitucijoje yra nustatytas Seimo nario statusas bei Seimo nariu renkamam asmeniui taikomi reikalavimai ir jokiu kitu teisės aktu negali būti nustatyti papildomi, Konstitucijoje nenumatyti reikalavimai.
„Pagal Konstituciją Seimo nariui nekeliami jokie išsilavinimo reikalavimai. Pažymėtina, jog (...) nustatant išsilavinimo reikalavimus asmenims, skiriamiems į Ministro Pirmininko ar ministro pareigas, tuo pačiu nustatomi išsilavinimo reikalavimai ir Seimo nariams, skiriamiems į Ministro Pirmininko ar ministro pareigas. Taigi darytina išvada, kad nustatant išsilavinimo reikalavimus Seimo nariams, skiriamiems į Ministro Pirmininko ar ministro pareigas, yra ribojama Seimo nario, kuriam pagal Konstituciją nekeliami išsilavinimo reikalavimai, teisė būti paskirtam į Ministro Pirmininko ar ministro pareigas“,– sakoma išvadoje, kurią pasirašė Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis.
Seimo Teisės departamento nuomone, svarstytinas A. Širinskienės siūlymas nustatyti, kad dabartinio ministrų kabineto nariams išsilavinimo reikalavimai būtų taikomi nuo 2024 m. liepos 1 dienos. Iki šio laiko jie, norėdami toliau eiti užimamas pareigas, anot A. Širinskienės, privalėtų įgyti magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę kvalifikaciją“.
„Iš projekto nuostatų nėra aišku, kas būtų tuo atveju, jeigu iki nurodytos datos atitinkamo išsilavinimo neturintys Ministras Pirmininkas ar ministras jo neįgytų – ar tokiu atveju jie turėtų patys atsistatydinti, ar tai taptų pagrindu juos atleisti. (...) Pagal projekto nuostatas nustatytu terminu neįgijus reikiamo išsilavinimo jokie automatiniai veiksmai neįvyktų ir šie asmenys toliau eitų pareigas. Projektas tobulintinas pašalinant šį neaiškumą“,– sako Seimo teisininkai.
Jie taip pat pažymi, kad mokslo metai paprastai prasideda rugsėjo mėnesį, o pačios studijos trunka 1,5 – 2 metus. Atsižvelgus į tai, kad mokslo metai yra jau prasidėję ir asmenys objektyviai gali neturėti galimybių įgyti reikalaujamą išsilavinimą iki 2024 m. liepos 1 d., projekte siūlomos datos, anot teisininkų, tikslintinos.
Kaip ELTA jau skelbė, susirūpinusi dėl ministrų kabineto narių išsilavinimo, Seimo Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė siūlo Vyriausybės įstatyme nustatyti, kad asmenys, skiriami į Ministro Pirmininko, ministro pareigas, privalėtų turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę kvalifikaciją.
Tokią Vyriausybės įstatymo pataisą įregistravusi parlamentarė siekia suvienodinti įstaigų vadovų ir Vyriausybės vadovo bei ministrų kvalifikaciniai reikalavimus.
Kaip pastebi A. Širinskienė, šiuo metu galiojantys teisės aktai nenustato jokių kvalifikacinių reikalavimų Vyriausybės nariams. Taigi, anot jos, iš esmės Vyriausybės vadovu ar ministru gali tapti jokio išsilavinimo neturintys asmenys.
„Gali susiklostyti situacijos, kuomet šias valstybės gyvenimui bei tolesnei raidai reikšmingas pareigas pradeda eiti asmenys, visai neturintys jokio išsilavinimo arba turintys nepakankamą išsilavinimą“,– sako A. Širinskienė.
Tokios situacijos, jos nuomone, diskredituoja svarbiausią valstybės instituciją ir kenkia pačiai valstybei.
