Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės komunikacijai Editos Banienės, šiuo metu Kauno savivaldybė jau yra panaudojusi visą 2021 metų savivaldybės suplanuotą sumą 2022-ųjų socialinei globai finansuoti. Kaip skelbia ministerija, Kauno poreikiai pradėjo didėti nuo 2022 metų balandžio, kai paprašyta 63,6 proc. daugiau lėšų, nors visoje Lietuvoje bendras savivaldybių poreikis augo tik 25 proc. Liepą apetitas augo dar daugiau – net iki 72,5 proc. (bendras Lietuvoje – 30,4 proc.).
„2022 m. rugsėjį savivaldybėms buvo skirta dalis reikalingų papildomų lėšų globai finansuoti, iš jų beveik trečdalis buvo skirta Kauno miestui. Šiuo metu surinkta informacija apie trūkstamas lėšas globai finansuoti savivaldybėse 2022 metais rodo, kad bendrai savivaldybėms trūksta dar 19,7 proc. skirtų lėšų, Kaunui – 41,6 proc. savivaldybei skirtų lėšų“, – teigė E.Banienė.
Baiminasi, kad bus uždaryti
Autizmo spektro sunkią negalią turinčią dukrelę auginanti Tatiana Narkyavichene naudojasi VšĮ „Ištiesk pagalbos ranką“ dienos centro „Meilės lašelis“ paslaugomis. Ji baiminasi, kad dėl lėšų trūkumo centras nebūtų uždarytas.
„Neišmokėti pinigai socialines paslaugas teikiančioms organizacijoms reiškia nesumokėtas skolas tiekėjams, nesumokėtus mokesčius, komunalinius mokesčius, atlyginimus darbuotojams ir galiausiai – užsidarymą. Šios dotacijos kai kurioms organizacijoms yra pagrindinis išgyvenimo šaltinis“, – įsitikinusi moteris.
Jos dukrelė šiame dienos centre laiką leidžia beveik kasdien, todėl jei toks centras būtų uždarytas, moteriai tai būtų labai didelis iššūkis. Tai taptų nepakeliama našta beveik visiems tėvams, auginantiems raidos sutrikimų turinčius vaikus, kurie naudojasi šio ar kitų dienos centrų paslaugomis.
„Jei centrai nebegalės priimti vaikų, jų tėvai turės spręsti, kur vaikai bus po pamokų, nes juk dauguma tėvų dirba. Tėvai mokslo metams jau sudėliojo vaikų užimtumą, o tokioje situacijoje kenčia silpniausi, labiausiai pažeidžiami visuomenės nariai – neįgalūs vaikai ir jų šeimos“, – guodėsi Kauno miesto NVO taryboje žmonėms, turintiems negalią, atstovaujanti T.Narkyavichene.
Direktorė rado sprendimą
Tačiau VšĮ „Ištiesk pagalbos ranką“ direktorė Loreta Mickūnaitė linkusi nedramatizuoti situacijos ir sakė jau radusi sprendimą – kol Socialinės apsaugos ir darbo ministerija perves prašomas sumas miesto savivaldybei, nemokės savo darbuotojams atlyginimų.
„Pasikalbėjome su darbuotojais ir tie, kurie laisvanoriškai sutiko palaukti vėluojančių atlyginimų, jų laiku negaus. Išmokėsime tik tiems, kurie laukti atsisakė“, – sakė L.Mickūnaitė. Pasak jos, tai ne pirmas toks atvejis jos praktikoje.
„Savivaldybei situacija žinoma, ji pasistengė mums iš anksto pervesti lėšas iš miesto biudžeto, kad neliktume visai be pinigų“, – sakė direktorė.
Renka reikalingus duomenis
Tačiau lėšų pavedimas iš ministerijos gali ir kiek užtrukti. SADM atstovė informavo, kad dėl stipriai išaugusio poreikio nuspręsta keliose savivaldybėse organizuoti socialinių paslaugų teikimo patikras, kurios yra normali praktika. „Šiuo metu yra atliekami vertinimai 5 savivaldybėse, tarp jų ir Kauno miesto savivaldybėje“, – atsiųstame komentare teigė E.Banienė.
Tai patvirtino ir Kauno savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė, atsakiusi, kad šiuo metu kaip tik renkami auditui reikalingi duomenys.
J.Baltaduonytė neslėpė, kad situacija aktuali ne tik viešajai įstaigai „Ištiesk pagalbos ranką“, bet ir dar beveik trims dešimtims Kaune įsikūrusių NVO įstaigų, teikiančių socialinės globos to reikalingiems vaikams ir suaugusiesiems paslaugas.
„Pastaraisiais metais visų socialinių paslaugų, tiek finansuojamų valstybės, tiek savivaldybės, poreikis yra išaugęs, bet apie dvigubus skaičius sakyti per drąsu. Palyginus šiandienę situaciją su lėšų panaudojimu 2021 metais, jos padidėjo trečdaliu“, – teigė J.Baltaduonytė.
Pasak savivaldybės atstovės, pagrindinės šios tendencijos priežastys susijusios su padidėjusiais įvairių paslaugų įkainiais.
