Išskirtinai neigiamą požiūrį į valdančiuosius ir pagrindines valstybės institucijas rugsėjo mėnesį demonstravę gyventojai kaltino šalies vairininkus dėl didėjančių elektros ir dujų kainų, brangstančių prekių ir paslaugų. Tai atsispindėjo ir ne vieno politiko reitinguose, kurie buvo nusiritę į rekordines žemumas.
Bet nepraėjo nė mėnuo, kai žmonių nuotaika pasikeitė, tiesa, dar ne kardinaliai. Antai Vyriausybe rugsėjį pasitikėjo tik 19,5 proc., nepasitikėjo 46,9 proc. apklaustųjų, o šiuo metu šie skaičiai yra atitinkamai 21,8 ir 43,3 procento. Maždaug taip ministrų kabinetas buvo vertinamas liepos viduryje, kai žmonės dar nebuvo taip išgąsdinti kainų šoko.
Kodėl dalis visuomenės dabar tapo palankesnė neretai tarpusavyje besiriejantiems, bet su svarbiais sprendimais vėluojantiems politikams? Gal piliečiai jau susitaikė su mintimi, kad sunkios žiemos neišvengs, ir, užuot grūmoję valdžiai, ėmė galvoti, kaip ir kur sutaupyti?
Gal ir taip. Kita vertus, daugelio žmonių nuotaiką galėjo pagerinti ir valdžios pažadai palengvinti gyvenimą. Vyriausybė parengė kitų metų valstybės biudžeto projektą, kuris netrukus turėtų būti laiminamas Seime. Šiame dokumente numatytos kompensacijos elektros ir dujų vartotojams, mokesčių lengvatos kai kurioms verslo sritims. Tokiems planams daug priekaištų kol kas nepažėrė net opozicija, o gyventojams beliko tikėtis, kad valdžios įsipareigojimai virs kūnu.
Gyvenantys viltimi žmonės, regis, galutinai nenurašė ir premjerės Ingridos Šimonytės, ir jos vadovaujamos Vyriausybės narių. Antai I.Šimonytę palankiai įvertino 29,4 proc., nepalankiai – 53,8 proc. apklausos dalyvių. Atrodo, tokie rezultatai nelabai įkvepiantys, bet po ankstesnės apklausos jie buvo dar liūdnesni – atitinkamai 27,2 ir 56,1 procento.
Pagerėjo net rugsėjo mėnesį į gilią duobę įstumtų energetikos ministro Dainiaus Kreivio bei ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės reitingai, o socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę daugiau žmonių vėl ėmė vertinti labiau palankiai nei nepalankiai.
Reitingų karaliumi toliau lieka prezidentas Gitanas Nausėda. Šįkart šalies vadovą palankiai įvertino daugiau kaip 60 proc. apklaustųjų ir dar labiau padidėjo jo persvara prieš antroje vietoje esantį krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską. G.Nausėda pirmauja ir kitoje lentelėje – beveik 12 proc. žmonių mano, kad būtent jis geriausiai atstovauja jų interesams.
Atrodo, jog populiarumą atgauna Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, nepaisant to, kad jis vis patarkuojamas dėl delsimo atsisakyti verslo Rusijoje. V.Matijošaitį, su kurio vardu tikriausiai siejamas ir neseniai Kaune atidarytas modernus rekonstruotas futbolo stadionas, palankai įvertino 33,8 proc., o nepalankiai – 35,5 proc. gyventojų. Rugsėjo mėnesį šie skaičiai buvo atitinkamai 28,8 ir 39,7 procento.
Partijų vertinimuose galima įžvelgti tam tikras tendencijas. Panašaus rinkėjų palankumo kaip ir anksčiau sulaukę socialdemokratai toliau pirmauja, bet jų atotrūkis nuo antroje vietoje įsitvirtinusių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pamažu didėja.
O štai Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ mėnuo po mėnesio barstė savo gerbėjus ir šiuo metu atsidūrė ketvirtojoje vietoje. Ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadeliojamą politinę jėgą nežymiai (paklaidos ribose) pralenkė Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Įkandin už jos beveik koja kojon žengia partija „Laisvė ir teisingumas“ ir Liberalų sąjūdis.
Skelbiant šiuos apklausos rezultatus nuoroda į „Lietuvos rytą“ būtina.
