„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kalbėjęs vokiečių politikos apžvalgininkas teigė, kad Lietuvoje didelio susidomėjo sulaukę politikų pasisakymai panašaus atgarsio Vokietijoje nesulaukė.
Poveikio nemato
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas jau antrą savaitę viešai aiškinasi dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje klausimo.
Nesutarimai tarp politikų kilo Vokietijos gynybos ministrei Christine Lambrecht pranešus, kad Lietuvai priskirta Vokietijos kariuomenės brigada krizės atveju būtų dislokuojama per 10 dienų. L.Kasčiūnas piktinosi, kad susitikimo metu A.Anušauskas pritarė reagavimo greičiui, užuot aiškiai išsakęs Lietuvos interesą, kad Vokietijos brigada šalyje būtų dislokuojama nuolatos.
Visgi, Vokietijos politikos apžvalgininkas R.Veseris patikino, kad tokie politikų ginčai Berlyno įsipareigojimo Lietuvai nepakeis.
„Tokie smulkūs vidaus politikos ginčai tikrai esminio sprendimo – Vokietijos karių Lietuvoje, negali pakeisti. Jeigu Lietuvoje kažkas pradėtų kelti klausimą, ar čia iš viso tų vokiečių reikia – nebent tai gal ir galėtų turėti įtakos sprendimams Berlyne.
Tačiau kol tas ginčas Lietuvoje sukasi tik apie tai, ar užtektinai padaryta, kad vokiečių kariai tikrai atvyktų, ir ar atvyks laiku, tai tikrai neturės įtakos Vokietijos sprendimams“, – įsitikinęs R.Veseris.
R.Veseris teigė negirdėjęs, kad Lietuvos politikai pasisakytų prieš Vokietijos kariuomenę šalyje.
Tuo metu prezidento G.Nausėdos palyginimas, kad „Vokietijos kariuomenė nėra mergina, kurią galima pakviesti gerai praleisti vakaro prie ežero po atviru dangumi“, anot apžvalgininko, pasiekė vokiečių žiniasklaidos puslapius, tačiau didelio atgarsio nesulaukė.
„Jo laimei Vokietijos masinėse informacijos priemonėse tai beveik neturėjo atgarsio. Gal ir būtų gerai, kad G.Nausėda to nekartotų bent jau kalbėdamasis su žurnalistais iš Vokietijos, bet iš esmės ir ta frazė, man atrodo, neturės pasekmių“, – kalbėjo R.Veseris.
„Ta frazė rado savo kelią į žiniasklaidą, bet neturėjo didesnio atgarsio. Toje masėje žinių, kurias mes kiekvieną dieną gauname, ypač kurios pasiekia mus iš Ukrainos ir Rusijos, tai toks G.Nausėdos pasisakymas gana greitai toje žinių srovėje nuskendo. Buvo keletas žinučių, ir tiek“, – pastebėjo jis.
Pasirašytas susitarimas
Lietuvos prezidento G.Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo birželį pasirašytame komunikate numatyta, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.
Spalį Lietuvoje apsilankiusi Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht pareiškė, kad „mes užtikrinsime, kad brigada galėtų būti perkelta į Lietuvą per nedidelį laiko tarpą, per dešimt dienų“, tačiau apie nuolatines vieneto rotacijas nekalbėjo.
Kad galėtų priimti daugiau sąjungininkų karių, Lietuvoje pradėti statyti trys nauji kariniai miesteliai. Dabar Lietuvoje dislokuotas vokiečių vadovaujamas NATO priešakinis batalionas.
