Vidaus reikalų ministerija antradienį pranešė, kad Viešojo saugumo tarnybai (VST) vadovaujantis 52 metų R.Pocius atleidžiamas iš pareigų šalių susitarimu.
Oficialiai teigiama, kad generolas pats pateikė prašymą, bet kai kurie „Lietuvos ryto“ šaltiniai tikina, jog antrosios savo kadencijos nė neįpusėjęs R.Pocius neatlaikė jau daugiau kaip metus trunkančio persekiojimo ir milžiniško spaudimo palikti pareigas.
Kalbama, kad tas spaudimas prasidėjo netrukus po pernykščių riaušių prie Seimo, kai jų malšinti iškviestas generolas paprašė ministrės ranka pasirašyto įsakymo naudoti jėgą.
Tuo metu kitai konflikto pusei artimi šaltiniai aiškino, jog generolas ne tik atvirai rodė nepasitenkinimą, kad turi klausyti moterų įsakymų, bet kartais tai išrėždavo ir į akis.
„Bobos man čia nevadovaus“, – maždaug tokios pozicijos bendraudamas su A.Bilotaite esą laikėsi jai pavaldus pareigūnas.
Nuobaudą svarstė slaptai
Kaip rutuliojosi maždaug metus trunkantis A.Bilotaitės ir R.Pociaus konfliktas, tiksliai nežinoma – nei viena, nei kita pusė jo kol kas nekomentuoja.
Tyla gaubė ir praėjusį birželį Vyriausybės priimtą sprendimą skirti R.Pociui tarnybinę nuobaudą.
Slapta vykęs nuobaudos svarstymas buvo paaiškintas nenoru pakenkti generolui ir jo vadovaujamai tarnybai.
Vidaus reikalų ministerijos atstovai tuomet aptakiai teigė, kad VST vadas neįvykdė ministrės nurodymo ir taip pažeidė statutinėje tarnyboje griežtai reglamentuotą tarnybinį pavaldumą, be to, rodė neigiamą pavyzdį įstaigos darbuotojams ir kitų statutinių įstaigų vadovams.
Kaip paaiškėjo kiek vėliau, A.Bilotaitei nepatiko, kad generolas į vieną ministerijoje vykusį pasitarimą vietoj savęs atsiuntė pavaduotoją, o į kitą, kuriame tartasi dėl Rūdininkų poligono, iš viso nieko nedelegavo.
Į ministrės nemalonę patekusiam generolui esą taip pat priekaištauta, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) jis išsiuntė raštą, kuris prieš tai nebuvo derintas su ministerija.
Kliuvo vado užmojai
NSGK nariai Viešojo saugumo tarnyboje lankėsi pernai rudenį. Netrukus po šio politikų apsilankymo R.Pocius parlamentarams pateikė savo viziją, kaip VST galėtų keistis.
Šaltinių teigimu, A.Bilotaitei galėjo užkliūti, jog generolas, nepasitaręs su ja, Seimo nariams išdėstė planus apie tai, kad tarnyba galėtų būti pervadinta ir tapti pavaldi tiesiogiai Vyriausybei. Regis, ši vizija neįtikino ir premjerės Ingridos Šimonytės.
Be to, R.Pociumi nebuvo pasitikima ir dėl esą pernelyg akivaizdžių jo ryšių su buvusiu Vyriausybės vadovu Sauliumi Skverneliu.
„Generolas R.Pocius buvo laikomas S.Skvernelio žmogumi. Be to, policijos ir kitų ministerijai pavaldžių institucijų vadovai ėmė pataikauti ministrei, o R.Pocius to nedarė. Jis nekeliaklupsčiavo ir A.Bilotaitei tai galėjo nepatikti. Vien dėl to galėjo atsirasti noras jį pakeisti“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino gerai informuotas šaltinis.
Konflikto šaknys – riaušės
Vis dėlto pagrindine ministrės ir generolo nesutarimų priežastimi įvardijamas pernai rugpjūtį per riaušes prie Seimo rūmų įvykęs jų konfliktas. Kai kurių šaltinių teigimu, R.Pocius tada nepakluso galbūt neteisėtiems A.Bilotaitės nurodymams.
Ministrė esą reikalavo, kad VST imtųsi veiksmų, bet kažkodėl pati delsė pasirašyti įsakymą, pagal kurį būtų įvestas masiniams neramumams malšinti numatytas planas „Vėtra“.
Kalbama, kad Vidaus reikalų ministerijos vadovė tada tiesiog trypčiojo ir nesiryžo imtis ryžtingų sprendimų, nors mitinguotojai jau siautėjo Seimo prieigose ir talžė sutrikusias negausias policijos pajėgas.
Tuo metu A.Bilotaitė iki vėlumos esą blaškėsi po Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kabinetą rūpindamasi, kaip nepakenkti savo įvaizdžiui.
„Ministrė kamputyje verkė, o įsakymo nebuvo.
Be jo generolas, matyt, nedrįso mušti mitinguotojų, nes tada visa atsakomybė būtų užgulusi jį, o ne ministrę“, – svarstė vienas „Lietuvos ryto“ pašnekovų.
Pasijuto sekamas
Visai netrukus po to R.Pocių esą užgriuvo dideli nemalonumai – jam artimi šaltiniai „Lietuvos rytui“ teigė, kad į A.Bilotaitės nemalonę patekęs generolas ėmė jaustis sekamas.
Paprastai skųstis ar dejuoti vengiantis pareigūnas pastaruoju metu kai kuriems kolegoms vis dažniau prasitardavo, kad buvo kontroliuojamas kiekvienas jo žingsnis – kada atvyksta į darbą ir išvyksta.
Generolas net ėmė įtarinėti, kad gali būti stebimas jo susirašinėjimas, klausomasi pokalbių telefonu.
„Tikrinimai vykdavo netgi ir dėl laiku neatsakyto kokio nors elektroninio laiško“, – apie pastaruoju metu tarp ministrės ir jo pavaldinio tvyrojusią įtampą pasakojo dienraščio šaltinis.
Prakalbo apie mobingą
R.Pocių į VST vadovo pareigas skyręs S.Skvernelis „Lietuvos rytui“ pripažino irgi girdėjęs panašių kalbų ir tokį Vidaus reikalų ministerijos vadovybės elgesį su generolu vertino kaip mobingą.
Buvęs premjeras netiki oficialiąja R.Pociaus atleidimo versija: „Tai – mobingo pasekmė, susidorojimas su pareigūnu, kuris visą gyvenimą dorai ir sąžiningai tarnavo valstybei ir gynė ją nuo pat Sausio 13-osios įvykių pradžios, kai kai kurie šiandieniniai veikėjai dar buvo komunistai ir laukė, kaip reikės kepurę pasikeisti.“
Buvęs Vyriausybės vadovas irgi mano, kad R.Pociaus persekiojimas prasidėjo nuo nesuvaldytų riaušių, kai buvo vėluojama įvesti ypatingąjį planą ir VST negalėjo atkurti viešosios tvarkos: „O kai to ėmėsi tie, kurie neturėjo to daryti, visi matėme pasekmes.“
S.Skvernelis svarstė, kad R.Pocius ir A.Bilotaitė galėjo susikirsti ir dėl skirtingo požiūrio į kai kuriuos su neteisėtų migrantų krize susijusius sprendimus.
„Ministrė turbūt norėtų, kad Viešojo saugumo tarnyba ne tik malšintų neramumus migrantų stovyklose ar jas saugotų, bet ir šveistų prišnerkštus tualetus jose.
Tačiau ši tarnyba neturėtų spręsti socialinių ir buitinių migrantų problemų – ji ne tam skirta. Tai kovinis padalinys, skirtas svarbiems objektams saugoti ir viešajai tvarkai užtikrinti“, – aiškino politikas.
Nori atsisveikinti tyliai
Per migrantų krizę vidaus reikalų viceministro pareigas laikinai ėjęs premjerės patarėjas Kęstutis Lančinskas džiaugėsi, kad pagaliau šioje istorijoje bus padėtas taškas.
Buvęs viceministras nustebo išgirdęs politikų svarstymus dėl mobingo. Premjerės patarėjas stebėjosi ir pasklidusiomis kalbomis apie tariamą generolo sekimą, pavadinęs tai nesveikomis fantazijomis.
„Tokie dalykai tiesiog neįmanomi. Galiu garantuoti, kad nei kas nors jį sekė, nei klausėsi pokalbių. Ministerija neturi nei tokios teisės, nei galimybių“, – tikino K.Lančinskas.
Plačiau tarp generolo ir ministrės galbūt buvusių nesutarimų K.Lančinskas nenorėjo komentuoti.
„Geriausia būtų, kad ministerija su generolu išsiskirtų draugiškai ir tuo viskas pasibaigtų“, – linkėjo premjerės patarėjas.
Vis dėlto K.Lančinskas mano, kad ministerija teisi: „Nes aš tikrai žinau, kad R.Pociaus niekas nesiklausė, niekas nesekė ir jokio mobingo ar ko nors panašaus iš ministrės pusės nebuvo.
Iš pradžių buvo tik prašymai, o tik paskui reikalavimai vykdyti savo pareigas, ir viskas.“
Pokyčius lydėjo politinės intrigos
VST vadu R.Pocius buvo paskirtas 2015 metais. Jis pakeitė ilgametį tarnybos vadovą pulkininką S.Madalovą, kurio išėjimas į pensiją irgi buvo apipintas intrigų.
Naujasis vadas pulkininkui metė kaltinimus tarnybą pavertus privačia armija. Interviu delfi.lt tada jis pareiškė, kad VST esą buvo viskas grindžiama šeimynine ir giminystės ranga, privačiais interesais ir nelegaliais verslais.
Generolas nuogąstavo, kad dalis VST darbuotojų karo atveju esą gali atsukti ginklus prieš Lietuvos piliečius, o vadovaujant S.Madalovui tarnyba buvo paversta vieno pono dvaru.
Kilus audrai dėl R.Pociaus pareiškimo į pastarojo pusę tada stojo ir tuometis vidaus reikalų ministras S.Skvernelis, ir buvęs premjeras A.Butkevičius.
Tuo metu S.Madalovas sulaukė ne tik konservatorių patriarcho V.Landsbergio, bet ir prezidentės D.Grybauskaitės užtarimo. Pastaroji pulkininką apdovanojo LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi, o V.Landsbergis piktinosi, jog, užuot pagarbiai išlydėtas į pensiją, S.Madalovas buvo apipiltas purvu.
Vis dėlto jau po riaušių pernai rudenį VST apsilankę Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai pripažino, kad anksčiau skandalų purtyta tarnyba gerokai pasikeitė.
„Džiugu, kad tarnyba transformavosi ir atsinaujino, pareigūnai atitinka aukščiausius jiems taikomus profesionalumo standartus ir yra pasiruošę operatyviai reaguoti į Lietuvą ištikusias grėsmes“, – prieš metus kalbėjo NSGK vadovas konservatorius L.Kasčiūnas.
R.Pocius 1990–1991 metais tarnavo Krašto apsaugos departamente, vėliau Savanoriškojoje krašto apsaugos tarnyboje, vadovavo karo policijai.
R.Pocius yra dalyvavęs specialiojoje misijoje Afganistane kaip JAV ir Lietuvos kontingento vadas, atlikęs daugiau kaip 200 kovinių operacijų.
