„Iš tiesų siunčiama labai nedviprasmiška ir aiški žinia, kad Rusija pilnai pereina į karo stovį. Tokius signalus, man atrodo, reikia priimti labai rimtai“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė A.Navys.
Paskelbė įvedantis karo padėtį
Apie tai, kad keturiuose Ukrainos regionuose, kuriuos visai neseniai Rusija aneksavo, įvedama karo padėtis, V.Putinas paskelbė trečiadienį. Vakarai šių teritorijų aneksijos nepripažįsta.
„Pasirašiau įsaką įvesti karo padėtį šiuose keturiuose Rusijos Federacijos subjektuose“, – pranešė V.Putinas per televizijos transliuotą Rusijos saugumo tarybos posėdį.
Vėliau Kremlius paskelbė įsaką, kad keturiuose minėtuose Ukrainos regionuose anksti ketvirtadienį įvedama karo padėtis, suteikiant papildomus įgaliojimus visų regionų vadovams.
Šiuo įsaku numatoma sustiprinti civilių gyventojų kontrolę okupuotose teritorijose, deportuoti piliečius į Rusijos regionus, apriboti išvykimą iš okupuotų regionų, įvesti transporto tikrinimą, žiniasklaidos darbą panaudoti „gynybos reikmėms“.
Jame teigiama, kad Rusijos pasienio regionuose (Krasnodaro krašte, Belgorodo, Briansko, Voronežo, Kursko ir Rostovo srityse), taip pat aneksuotame Ukrainos Krymo pusiasalyje įvedamas „vidutinis reagavimo lygis“.
„Kijevo režimas atsisakė pripažinti tautos valią, atmeta bet kokius pasiūlymus dėl derybų, nesiliauja susišaudymai, žūsta civiliai gyventojai“, – sakė V.Putinas, apkaltinęs Ukrainą naudojant „teroristinius metodus“.
„Sprendžiame labai sudėtingas plataus masto užduotis, kad užtikrintume saugumą ir apsaugotume Rusijos ateitį“, – pažymėjo jis.
Siunčia rimtą signalą
Specialiųjų operacijų atsargos karininkas A.Navys atkreipė dėmesį, kad karo padėties įvedimas aneksuotuose regionuose, kuriuose karas ir taip jau vyksta daugiau nei pusę metų, gali pasirodyti kaip nereikšmingas V.Putino ėjimas, tačiau taip nėra.
„Mano manymu, tai yra žymiai pavojingesnis ėjimas. Jis įrodo, kad Kremlius nesustoja, jis toliau eskaluoja situaciją, gilina ginkluotą konfliktą. Vėlgi, nereikia suprasti, kad tai yra tik konfliktas arba karinė intervencija Ukrainoje. Kremlius kariauja karą su Vakarais.
Paskelbdamas karo padėtį keturiose okupuotose, aneksuotose Ukrainos teritorijose, Kremliaus režimas jau de jure mums sako, kad Rusijos Federacija yra karo stovyje. Teisiškai šios keturios sritys, Rusijos supratimu, yra pripažintos kaip Rusijos dalis. Taigi Rusija yra karo stovyje“, – akcentavo ekspertas.
Jo teigimu, Rusija tokiu būdu jau atvirai pripažįsta, kad kariauja, nebesidangstydama specialiosios operacijos pavadinimu.
„Netgi nebandoma pasakyti, kad tai yra kažkokia specialioji operacija. Ilgą laiką, berods nuo vasaros vidurio, V.Putino burna D.Peskovas leisdavo sau įvardyti tai kaip specialiąją karinę operaciją, nors mes žinome, kad Rusijoje numatyta bausmė už specialiosios operacijos pavadinimą karine operacija.
Po to, kai ukrainiečiai pradėjo puolimą šalies šiaurėje, rytuose, pietuose, kai buvo išlaisvintos teritorijos ties Charkovu, kai buvo pasistūmėta gerokai, išlaisvinant didesnes ar mažesnes gyvenvietes rytuose, taip pat kai kurias teritorijas pietuose, Rusijoje niekas ir nebekalbėjo apie specialiąją operaciją, kalbėjo apie karinę operaciją arba iš esmės karą.
Mobilizacija buvo paskelbta suprantant, kad tai nebėra kažkokia mistinė specialioji operacija, o iš tiesų vyksta karas“, – aiškino A.Navys.
Specialiųjų operacijų atsargos karininkas pastebėjo, kad aneksuotose teritorijose karo padėties paskelbimas situaciją pakeis nežymiai, tačiau bendrąja prasme tai yra žingsnis link karo padėties paskelbimo visoje Rusijos teritorijoje.
Ar keis karo eigą?
A.Navys svarstė, kad karo eigai šis sprendimas artimiausiu metu įtakos neturės, tačiau jis svarbus galvojant apie tolesnius Kremliaus veiksmus.
„Žiūrint plačiau, reikia suvokti, kad Rusija transformuoja valstybės ekonomiką, kurios likučius dar turi, į karo stovį. Tolesnis žingsnis yra galima tolesnė eskalacija pietuose, Chersone, panaudojant galbūt nestandartinę, nekonvencinę ginkluotę.
Aš jokiu būdu nekalbu būtinai apie branduolinį smūgį, bet yra įvairios cheminės medžiagos, kurios kol kas dar nėra naudojamos labai plačiai. Turiu omenyje fosforo bombas, kurias Rusija jau naudojo, bet ne taip plačiai, kaip galbūt buvo galima tikėtis iš režimo, ir kitus mažiau konvencinius ginklus, kuriais, matyt, anksčiau ar vėliau Rusija bus priversta naudotis.
Nes sustabdyti ukrainiečių puolimą bus nepaprastai sunku“, – konstatavo ekspertas.
