Antai 2015-aisiais, kai kontrabandininkus gaudantys pasieniečiai nušovė jauną alytiškį, prezidentė, net nesulaukusi tyrimo pradžios, aiškiai nustatė, kad pareigūnai netinkamai atliko funkcijas ir panaudojo perteklinę jėgą.
Ilgainiui tiek D.Grybauskaitės, tiek jai tarnavusių operatyvininkų ar prokurorų tonas ėmė keistis. Tyrėjus ir teismus imta spausti švelniau.
„Šita byla yra lyg lakmuso popierėlis, kuris turi parodyti, kokia maksimali bausmė gali būti skiriama už korupcinį nusikaltimą“, – taip televizijos laidoje kadaise postringavo Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Ž.Bartkus.
Taip jis kalbėjo apie buvusio ministro E.Masiulio bylą dėl paskolos ar pakyšio. Suprask, viskas čia jau įrodyta, reikia tik, kad teismas patvirtintų kaltintojų teiginius. O byla tęsiasi jau septintus metus.
Kai įsakinėti jau nebėra kam, o primygtiniu tonu išbelsti patarimai nesuveikia, prokurorams tenka griebtis kitokių priemonių – švelnesnių. Štai garsios D.Bugavičiaus nužudymo bylos dalyvius tiesiog pribloškė baigiamoji kaltintojo I.Mikelionio kalba.
Kritikuodamas pirmosios instancijos teismo išvadą, kad tyrėjai nesurinko įrodymų, patvirtinančių, jog vienas kaltinamųjų R.Baika teikė pagalbą nusikaltimo vykdytojams, prokuroras paprašė Apeliacinio teismo paramos, kad teisiamasis būtų net 17 metų pasiųstas už grotų. Kaltintojo nuomone, ši teisėjų parama turės įtakos galingos nusikalstamos organizacijos veiklos užkardymui.
Turėjo žagtelėti net visko matę teisėjai bei advokatai: tai bent prisigyvenome, kad prokurorai jau ne reikalauja, o prašo, kone maldauja. Ir dar ko – ne teisingumo, bet paramos. Ir tokios paramos prokuroras sulaukė, tiesa, dalinės. Vietoj prašomų 17 metų R.Baika nuteistas 12 metų laisvės atėmimu.
Gal ateis ir tokie laikai, kai prokurorai pradės pretenduoti į žmonių kasmet paskirstomus procentus gyventojų pajamų mokesčio ar stovės ištiesę kepures ties bažnyčios vartais. Juk nuo paramos iki išmaldos ne taip jau ir toli.
