Nesutarimai tarp politikų kilo Vokietijos gynybos ministrei Christine Lambrecht pranešus, kad Lietuvai priskirta Vokietijos kariuomenės brigada krizės atveju būtų dislokuojama per 10 dienų.
Susitikimo metu A.Anušauskas pritarė reagavimo greičiui, užuot aiškiai išsakęs Lietuvos interesą, kad Vokietijos brigada šalyje būtų dislokuojama nuolatos.
Tarpusavio bėdų neišsprendė?
Iš posėdžio ne pačios geriausios nuotaikos išėjęs krašto apsaugos ministras A.Anušauskas prie žurnalistų stabtelėjo vos porai minučių. Jis patikino, kad vokiečiai savo įsipareigojimus vykdo, o Lietuva, savo ruožtu, taip pat atlieka namų darbus, kuriems prireiks ir Seimo pagalbos.
„Apskritai kalba eina ne apie dešimties dienų terminą, o apie brigados buvimą. Tiesiog atkreipiu dėmesį, kad Vokietija mūsų daromas pastangas ir nuoseklų darbą labai vertina. Tai viešai pasakė ir Briuselyje, ir, aš manau, kituose formatuose. Svarbiausia – nuoseklus darbas iš abiejų pusių.
Jie vertina, kad Madrido susitikimo rezultatus jie vykdo vienas prie vieno ir netgi padaro daugiau. Aš manau, kad tai irgi yra svarbi žinia. Jie nesitraukia nuo jokių savo įsipareigojimų, juos vykdo. Iš savo pusės, mes irgi deriname ir su Vokietija, ir bendra darbo grupe, irgi norėtume daryti darbus, prie kurių prisidės ir Seimas.
Atkreipiu dėmesį, kad už savaitės Seimo posėdyje bus priimami infrastruktūros statymo ir kiti svarbūs įstatymai“, – akcentavo A.Anušauskas.
Ministras, paklaustas, ar šis atvykimas į NSGK posėdį išspręs jo bėdas su komiteto pirmininku Laurynu Kasčiūnu ir nuo šiol jie komunikuos vienodai, veltis į diskusijas apie konfliktą su bendražygiu atsisakė.
„Čia tegul ekspertai komentuoja“, – klausimą nukirto jis.
„Nu, klausykit, vertins ekspertai. Aš nesiruošiu nieko vertinti, kas ką nors pasakė“, – dar kartą į klausimus atkirto A.Anušauskas.
Jis taip pat teigė negalintis pažadėti, kad nuo šiol atvyks į visus NSGK posėdžius, į kuriuos yra kviečiamas, nes esą apie pusė komiteto posėdžių sutampa su jo komandiruotėmis užsienyje.
„Atsiprašysiu, žinokite, jau vėluoju“, – komentarus žiniasklaidai užbaigė ministras.
S.Skvernelis: „Skirtingas teksto interpretavimas kelia nerimą“
Tuo metu opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis teigė, aiškaus suartėjimo tarp parlamentarų dėl Vokietijos brigados nebuvo, nes politikai Vokietijos ir Lietuvos pasirašytą susitarimą dėl brigados dislokavimo interpretuoja skirtingai.
Anot jo, NSGK nariai posėdžio metu beveik valandą kalbėjosi, kaip kas supranta dviejų valstybių pasirašytą tekstą.
„Jeigu čia tokios diskusijos vyksta, tai jei atsiradus poreikiui skubiai realizuoti susitarimą pradėsime tekstus nagrinėti, kaip juos suprantame, tai bus didžiulės problemos.
Reikia šioje istorijoje padėti tašką. Nežinau, ar turėtų dar kažkoks susitarimas būti, ar labai aiški komunikacija iš abiejų valstybių vyriausybių, kad sprendimas yra priimtas, ir jį suprantame vienodai – brigada bus Lietuvoje pastoviai dislokuota tada, kai bus sukurta infrastruktūra, ir priklausomai nuo jos kūrimo, palaipsniui ši brigada turi būti dislokuojama Lietuvoje.
Šiandien toks skirtingas teksto interpretavimas kelia didelį nerimą“, – teigė S.Skvernelis.
D.Gaižauskas: nusivylimas ministru tik padidėjo
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Dainius Gaižauskas teigė, kad po NSGK posėdžio jo nusivylimas ministru tik padidėjo.
„Kalbėdami apie esminius dalykus kalbėjome apie vokiečių gramatiką, žodžių galūnes, jis kažką bandė sudėlioti, sukdamasis nuo klausimų. Išsisukinėjo kaip slidus ungurys, o ungurius reikia imti smėlėtomis rankomis.
Galbūt komiteto parlamentinė kontrolė jį suprotins, kad vis dėlto dalyvauti komitete reikia, kad nebūtų tokių nusikalbėjimų, ką jis pasakė dėl Vokietijos brigados“, – po posėdžio nurodė D.Gaižauskas.
Anot valstiečio, A.Anušauskas į NSGK buvo kviestas 92 kartus, tačiau atvyko tik į 12 posėdžių.
„Tai parodo, kaip jis žiūri į savo darbą, kaip supranta atskaitomybę NSGK“, – tikino D.Gaižauskas.
Tiesa, valstietis teigė išgirdęs A.Anušausko įsipareigojimą lankytis NSGK posėdžiuose, todėl galimos interpeliacijos ministrui klausimo atsisako.
„Šiandien susitikime, manau, įvyko sutarimas, kad A.Anušauskas dalyvaus posėdžiuose, savo pasisakymus derins ir vykdys jam iškeltus uždavinius, suderintus su parlamentu.
Jeigu visa tai bus įgyvendinta, manau, jis pareigose liks, nes, kaip suprantu, valdančiųjų palaikymą jis turi“, – teigė D.Gaižauskas.
Vieningą poziciją pasiekė, bet ir toliau žada nebūti tik „dekoracija“
Tiesa, kitaip, nei opozicijos atstovai, NSGK pirmininkas L.Kasčiūnas pokalbį su A.Anušausku vertino teigiamai. Jis pažymėjo, kad sutarimą dėl pozicijų suvienodinimo pavyko pasiekti.
„Tikrai taip. Geras, dalykiškas pokalbis. Pirmiausia, išeiname su žinia – tvirta, vieninga, kad visų valdžios grandžių, politinių jėgų pirmaeilis interesas yra brigada čia, Lietuvoje. Visa tai galėsime pasiekti ir sieksime darydami namų darbus, turime įgyvendinti visą infrastruktūros įgyvendinimo planą, priimti vokiečius geromis sąlygomis“, – nurodė L.Kasčiūnas.
Konservatorius skaičiavo, kad šiuos darbus planuojama pabaigti iki 2025 metų liepos mėnesio.
„Todėl NSGK komitetas vieningai priėmė sprendimą, įpareigojantį, raginantį Krašto apsaugos ministeriją infrastruktūros įgyvendinimo planą susieti su vokiečių brigados dislokavimo planu“, – aiškino jis.
NSGK pirmininkas patikino, kad su terminais šiuo atveju nėra vėluojama, visi vokiečių brigados priėmimui reikalingi įstatymo projektai parlamentui bus pateikti artimiausiu metu.
„Tai atidarys mums kelią greičiau tą infrastruktūrą parengti“, – pažymėjo L.Kasčiūnas.
Pasiteiravus, kodėl įstatymo projektų nebuvo galima Seime svarstyti anksčiau, konservatorius to klausti ragino paties A.Anušausko.
„Mes tą raginome padaryti anksčiau, bet spalio pabaiga – irgi geras terminas“, – atsakė NSGK pirmininkas.
Nors pats ministras aiškiai neatsakė, ar pagal susitarimą Vokietija yra įsipareigojusi į Lietuvą atsiųsti brigadą, L.Kasčiūnas teigė komiteto posėdyje išgirdęs aiškią šio poziciją, kad Krašto apsaugos ministerija kelia būtent tokį tikslą.
„Manau, gal dėl skubėjimo neatsakė, bet visi šiandien iš ministro labai aiškiai išgirdome, kad ir Krašto apsaugos ministerijos tikslas yra brigada čia“, – konstatavo jis.
L.Kasčiūnas išreiškė lūkestį, kad toliau galės konstruktyviai darbuotis su ministru, tačiau perspėjo, jog NSGK „nebus Krašto apsaugos ministerijos dekoracija“.
Lietuvos prezidento G.Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo birželį pasirašytame komunikate numatyta, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.
Spalį Lietuvoje apsilankiusi Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht pareiškė, kad „mes užtikrinsime, kad brigada galėtų būti perkelta į Lietuvą per nedidelį laiko tarpą, per dešimt dienų“, tačiau apie nuolatines vieneto rotacijas nekalbėjo. Kad galėtų priimti daugiau sąjungininkų karių, Lietuvoje pradėti statyti trys nauji kariniai miesteliai.
Dabar Lietuvoje dislokuotas vokiečių vadovaujamas NATO priešakinis batalionas ir Vokietijos brigados vadovavimo elementas.
