Radviliškio valdininko neįtikėtiną darbštumą jau tyrė ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sekliai, ir Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistai, bet visi tikrintojai tik skėstelėjo rankomis.
Tiesa, leidimą dirbti savivaldybei pavaldžiose įstaigose išdavusiai Radviliškio rajono administracijos direktorei Jolantai Margaitienei grūmoja jos veiklą tirianti mero Vytauto Simelio sudaryta darbo grupė.
Iš visų politinių partijų ir judėjimų sudaryta grupė jau buvo pripažinusi, kad savivaldybės administracijos vadovė padarė pažeidimą, bet tyrimą nutarė pratęsti, o teisinės ir politinės atsakomybės reikalauti vėliau.
Tuo metu pati J.Margaitienė ir savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjas Arnoldas Matuzevičius tikino nepadarę nė menkiausio nusižengimo.
Užkliuvo maitinimas
Viskas prasidėjo prieš pustrečių metų, kai Radviliškio rajono savivaldybė gavo Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) rekomendaciją dėl įvykusio moksleivių maitinimo paslaugos konkurso.
Gavus skundą, kad konkurso laimėtoja mokiniams nepatiekia sutartyje numatyto ekologiškų produktų kiekio, buvo pradėtas tyrimas. Jį atlikusi VPT rekomendavo kreiptis į konkurso laimėtoją ir susitarti dėl sutrumpintos sutarties.
Gavę išvadas rajono tarybos nariai šį įpareigojimą perdavė švietimo įstaigų vadovams. Tuo pat metu įpareigojimų sulaukė ir meras bei administracijos direktorė – jų buvo paprašyta pasirūpinti teisine pagalba.
Rado išeitį – įdarbinti
Kelių mokyklų vadovai kreipėsi į savivaldybės administraciją, kad būtų paskirtas teisininkas, atstovausiantis teismuose su maitinimo paslaugų konkursą laimėjusia įmone.
Į šiuos prašymus nebuvo atsižvelgta. Bet netrukus rasta kita išeitis – tarpusavyje pasitarę švietimo įstaigų vadovai įdarbino teisininku Juridinio skyriaus vedėją A.Matuzevičių. Vienose įstaigose teisininkas buvo įdarbintas visu etatu, kitose krūvis buvo mažesnis.
Šis valdininkas dar buvo įdarbintas ir į kelis lopšelius-darželius, kurie bylinėjosi su atleistais darbuotojais.
Situaciją tyrusi Valstybinė darbo inspekcija konstatavo, kad A.Matuzevičius lyg ir privalėjo suteikti teisinę pagalbą net neįdarbintas. Mat pareigybės aprašyme rado įrašą, kad algą gaunantis teisininkas turi ir atstovauti savivaldybės institucijoms visų lygių teismuose.
Neaišku, kaip suderino
Visu etatu Radviliškio savivaldybėje jau dirbantis valdininkas papildomai dirbti galėjo tik gavęs administracijos direktorės J.Margaitienės leidimą.
Ji neprieštaravo pavaldinio norui, bet leido dirbti tik laisvu nuo pagrindinių pareigų metu.
Kaip A.Matuzevičius tai suderino, neaišku, nes darbo metu vykusiuose teismo posėdžiuose valdininkas dalyvaudavo kaip švietimo įstaigose dirbantis teisininkas.
Iš viso A.Matuzevičius tuo pat metu turėjo net 15 darboviečių. Mat jis dirbo ir savivaldybėje, ir trylikoje jai priklausančių lopšelių-darželių, pagrindinių mokyklų, progimnazijų ir gimnazijų, taip pat Pagalbos šeimai centre bei privačios įmonės informatikos specialistu.
Tarnybos tik rašė išvadas
Pirmi šią situaciją tyrė STT sekliai, ir jų tyrimas baigėsi niekuo. Pareigūnai nenustatė jokių korupcijos apraiškų įsidarbinant, todėl nerado net pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą.
Vis dėlto buvo įžvelgta, kad padėtis keista, – gali būti pažeisti skaidrumo, įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo principai, todėl apie tai buvo pranešta Radviliškio rajono tarybai. STT parašė raštą ir VDI – pranešta apie viršytą didžiausią leistiną darbo laiką ir darbo krūvį.
Ši tarnyba apskaičiavo, kad vien pagrindinėje darbovietėje ir jai pavaldžiose biudžetinėse įstaigose A.Matuzevičius kiekvieną darbo dieną triūsė po 21 valandą. Valdininko darbo laikas privačioje įmonėje į skaičiavimus nebuvo įtrauktas.
Išvadose teigiama, kad valdininką įdarbinęs asmuo galimai pažeidė viešuosius interesus, nes leido dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla, diskredituojančia valstybės tarnybos autoritetą. Be to, pažymėta, kad tai gali kliudyti valstybės tarnyboje dirbančiam asmeniui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
Visa VDI surinkta medžiaga buvo persiųsta dar toliau – tyrinėti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.
Sėmė ir iš olimpinio katilo
Valstybinės institucijos surinko aibę medžiagos, iš kurios paaiškėjo iškalbingų faktų apie švietimo įstaigų vadovų išmonę ieškant pinigų atsiskaityti su įdarbintu teisininku.
Mat šiose įstaigose atlyginimų mokos fondas numatytas iš anksto, todėl teko ieškoti rezervų.
Vienos darbovietės administracija pasamdyto juristo atlygiui naudojo ir tėvų pervestas 2 proc. lėšas, ir aplinkai tvarkyti bei specialiosioms programoms numatytus pinigus.
Vieną mėnesį pinigų buvo pasemta net iš olimpiniam ugdymui skirtos programos „Vaikų ir jaunimo olimpinis ugdymas šalies mokymo įstaigose“.
Negana to, juristui buvo parūpinami ir priedai už papildomus darbus. Tyrimas parodė, kad vienoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje buvo mokėtos 30–100 proc. algos dydžio premijos ir priemokos.
Nuomonę turi, bet laukia
Radviliškio rajono meras V.Simelis situacijai išsiaiškinti sudarė specialią darbo grupę, kurios vadovu paskyrė savo pavaduotoją.
„Nuomonę turiu, bet nenoriu viešai sakyti. Ji kategoriška, jos nepakeis niekas, tačiau įvardyti nenoriu, kad nebūčiau apkaltintas poveikiu darbo grupei“, – kalbėjo meras ir pabrėžė, kad darbo grupė sudaryta iš visų politinių partijų ir visuomeninių judėjimų atstovų.
V.Simelis atmetė pasigirstančias kalbas, kad šis tyrimas skirtas susidoroti su per artėjančius savivaldos rinkimus į rajono merus pretenduosiančia J.Margaitiene: „Jokio ryšio su rinkimais nėra. Seniai esu viešai pasakęs, kad į merus nebekandidatuosiu, todėl nesu joks varžovas.“
Nutarė pratęsti tyrimą
Tarybos narys socialdemokratas Kazimieras Račkauskis patvirtino, kad darbo grupėje jau buvo įvykęs balsavimas: „Pažeidimas buvo įžvelgtas, bet klausimas dar galutinai neišspręstas, nes tyrimą pratęsėme dėl papildomos informacijos.“
Pasak komisijos nario, siekiama panaikinti visas abejones, išsiaiškinti visas aplinkybes, todėl į posėdį ketinama kviestis ir J.Margaitienę.
„Galiu sakyti tik asmeninę nuomonę – manau, situacija nėra normali, skaidrumo trūksta. Neabejoju, kad privatus sektorius už tai sulauktų didžiulių baudų, o čia stumdo vienas nuo kito“, – sakė tarybos narys.
K.Račkauskio teigimu, buvo tarybos sprendimas suteikti teisinę pagalbą savivaldybei pavaldžioms įstaigoms, bet jis nevykdytas: „Arba nesuprato tarybos valios, arba suprato ją kitaip.“
Jokios kaltės neįžvelgia
Savo veiksmuose jokio pažeidimo neįžvelgianti J.Margaitienė aiškino, kad jos į darbo grupės posėdžius niekas nekvietė, apie jokius sprendimus neinformavo, todėl ji negali nieko pakomentuoti.
Anot administracijos direktorės, A.Matuzevičiaus prašymą pirmiausia įvertino komisija ir nusprendė, kad tai neprieštaraus teisės aktams: „Pažymėtina, kad nuo šių metų sausio 15 d. valstybės tarnautojams nebereikia gauti į pareigas priimančio asmens leidimo dirbti kitą darbą.“
J.Margaitienė sakė, kad jai nekilo abejonių, ar pavaldinys spės dirbti tiek darboviečių, nes viena iš trijų sudarytų sutarčių buvo išsyk su 11 įstaigų.
„Juridinio skyriaus vedėjas pagal pareigybės aprašymus ir įstatymus neturi teisės atstovauti kitoms savivaldybės įstaigoms teismuose“, – pridūrė administracijos direktorė.
Paaiškino, kaip suspėjo
A.Matuzevičius stebėjosi, kad apskritai keliama ši problema, nes buvo įdarbintas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, viešojo administravimo principais: „Dirbti papildomai leidusi administracijos direktorė neturėjo galimybės nei žinoti apie mano darbo sąlygas, darbo laiką, nei to kontroliuoti.“
Valdininkas sakė negalintis pakomentuoti darbo grupės sprendimų, nes nėra susipažinęs su motyvais.
Pasak A.Matuzevičiaus, iniciatyva įdarbinti buvo įstaigų vadovų, jis pats nesisiūlęs: „Pagal įstatymą neturėjau teisės atstovauti kitoms savivaldybės įstaigoms teismuose. Joms atstovauti galėjau tik sudaręs atskiras darbo sutartis.“
Paklaustas, kaip spėjo dirbti tokiu milžinišku krūviu, valdininkas atsakė dirbęs nuotoliniu būdu, naudojęs informacines ir elektroninių ryšių technologijas: „Viena iš trijų darbo sutarčių buvo sudaryta išsyk su 11 įstaigų vienam konkrečiam darbui vykdyti.
Tai reiškia, kad galėjau dirbti tuo pat metu ir nepažeisdamas Darbo kodekse nustatytų minimaliųjų poilsio laiko reikalavimų.“
Teisininkas įsitikinęs, kad pradėti tyrimą dėl J.Margaitienės apskritai nebuvo pagrindo: „Tai galimai susiję su artėjančiais mero rinkimais, kuriuose dalyvaus dabartinė administracijos direktorė.“
Panevėžio chirurgo darbo diena – 29 valandos
Į didžiausią darbo krūvį reglamentuojantį Darbo kodeksą itin dažnai ranka numoja medikai, dirbantys net keliolikoje įstaigų.
Pavyzdžiui, Vilniaus regione net 7 proc. medicinos specialistų dirba dviem ir daugiau etatų. Kai kurie įsigudrina įsidarbinti net keliolikoje įstaigų.
Rekordas, ko gero, priklauso Panevėžio kraujagyslių chirurgui, vienu metu turėjusiam net 16 darboviečių.
Kaip rašė „Lietuvos rytas“, Panevėžio ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėjas Arūnas Čepkauskas tik šioje įstaigoje dirbo visu etatu, o kitose buvo įsidarbinęs 0,25 etato ar dar mažesniu krūviu.
Iš viso medikas dirbo 2,77 etato, o per savaitę – 145,8 valandos. Tai reiškia, kad gydytojo darbo dieną sudarė net 29 valandos.
A.Čepkauskas pripažino, kad iš tiesų dirba daug, bet laiko esą užtenka ir poilsiui. Kraujagyslių chirurgas mielai dirbtų vienoje darbovietėje, bet kitaip elgtis verčia menkas atlygis.
Specialistų trūksta, todėl ligoninių vadovai neretai užsimerkia prieš pavaldinių papildomas darbovietes ir pacientų skundus dėl ilgų eilių.
