Jeigu toks planas kada nors ir buvo konservatorių galvose, iš pirmo žvilgsnio gana logiškai atrodančią politinę dėlionę sugriauti gali ne kas kitas, o jie patys.
Įvairūs kūlvirsčiai jau vyksta. Antai populiaraus krašto apsaugos ministro kaktomuša su saviškiais parodė, kad aukštai šokęs gali žemai pulti.
Akivaizdu, kad kilęs ginčas dėl vokiečių brigados galėjo būti ramiai ir greitai užgesintas, bet ryškėjančios A.Anušausko politinės ambicijos turbūt ėmė kliūti ne vien dabartiniam Prezidentūros šeimininkui.
Tiesa, ir be didelių saviškių pastangų iki šiol buvęs stulbinantis ministro populiarumas apklausose vieną dieną gali taip pat staiga išgaruoti, kaip ir jo sekėjų armija socialiniuose tinkluose.
Galbūt todėl konservatoriai niekada rimtai nevertino ir A.Anušausko galimybių perimti partijos vairą, kurį G.Landsbergis iš rankų žada paleisti po būsimų Seimo rinkimų. Nors iki jų dar geri dveji metai, valdančiojoje partijoje jau kunkuliuoja aistros dėl ateities, ir visos dabartinės politinės turbulencijos greičiausiai su tuo daugiau ar mažiau susijusios.
Kaip ir anksčiau, pagrindinė kova dėl įtakos šioje partijoje turėtų užvirti tarp dviejų pagrindinių jos stovyklų. A.Anušauskas nepriskiriamas nė vienai jų, todėl gali būti nepatogus nei vieniems, nei kitiems. Kita vertus, konservatoriai tikina, kad, nepaisant ministro populiarumo, būsimuose partijos lyderio rinkimuose jis esą ne konkurentas.
Visus galimus varžovus nuo kelio nesunkiai galėtų nušluoti I.Šimonytė, tačiau nepanašu, kad jį tai darys, kitaip bent jau įstotų į partiją. Negana to, pasigirsta kalbų, kad ji iš viso gali trauktis iš premjero posto, palikdama konservatorius ant ledo.
Galbūt todėl G.Landsbergio aplinka konservatorių lyderio postą jau matuoja socialinės apsaugos ir darbo ministrei M.Navickienei. Labai tikėtina, kad vadinamasis krikdemiškasis partijos sparnas būsimą vedlį rinksis tarp P.Saudargo ir L.Kasčiūno.
Pastarajam kopti aukštyn būtų daug lengviau su ministro portfeliu. Ar vieši barniai su A.Anušausku gali sukurti palankią progą jį perimti?
Vargu. Bet dabartinė situacija kovingajam L.Kasčiūnui leidžia dar labiau atsiskleisti ir parodyti, kad galbūt prieš dvejus metus buvo padaryta klaida renkantis Krašto apsaugos ministerijos vadovą.
Bet kuriuo atveju gali atrodyti, kad tuo metu, kai A.Anušauskas su žmona pozuoja mados žurnalams, Seimo komitetui vadovaujantis L.Kasčiūnas pluša už du, o su ministru netgi nesikalba.
Toks ragus surėmusių konservatorių pozavimas turėtų nemenkai siutinti I.Šimonytę. Net jeigu premjerė nesiruošia niekur trauktis, vargu ar jai gali atsirasti ūpo ganyti dar ir besiožiuojančių partinę kaimenę.
Be to, čia jau girdėti desperatiškų svarstymų, kur pradanginti į „pensiją“ susiruošusį G.Landsbergį. Eurokomisaro postas, ko gero, būtų idealus variantas ne tik šiam politikui, bet ir konservatoriams.
Kalbos apie solidų postą konservatorių lyderiui tai atsinaujina, tai vėl nutyla. Pirmą kartą apie tai prabilta, kai G.Landsbergis dar tik kandidatavo į ministrus. Tada neabejota, kad diplomatijos vadovo kėdė gali tapti ypač geru tramplinu į dar aukštesnę.
Bet nuo to laiko nutekėjo daug vandens ir tas tramplinas virto savotiška klampyne, ypač po dar vieno G.Landsbergio ir G.Nausėdos susikirtimo dėl Europos Vadovų Tarybos ir mėginimų versti prezidentui kaltę už aukštas elektros kainas.
Ar įmanoma, kad norėdamas ministro atsikratyti prezidentas užgniaužtų visas ligšiolines nuoskaudas ir pritartų jo kandidatūrai į eurokomisarus?
Šalies vadovui artimi šaltiniai užsimena, kad tokia galimybė mažai tikėtina, nebent G.Nausėda nebus perrinktas naujai kadencijai. Juokaujama, kad kitu atveju ketverius metus G.Landsbergį jau ištvėręs G.Nausėda dar keturis mėnesius tikrai atkentės.
Todėl bene vienintelė išeitis konservatoriams ir jų lyderiui – pakeisti eurokomisaro skyrimo tvarką, iš šio proceso eliminuojant šalies vadovą, kurio pritarimas dabar būtinas. Tokių kalbų jau pasigirsta, tiesa, tai nebūtų taip paprasta, kaip gali atrodyti iš šalies. Be to, reikėtų paskubėti.
Vis dėlto G.Landsbergis, praėjusią savaitę paklaustas apie jo tolesnes ambicijas, neatvirauja. Ministras „Lietuvos rytui“ iš pradžių teigė, esą taip toli dar neplanuoja. Tiesa, iš karto pasitaisė: dar apie tai negalvoja. Ar tikrai? Tada jau laikas pradėti.
