„Buvo labai aišku, kad dėl to, jog ankstesnė Švietimo ministerija būdama projekto partnere su mumis nusprendė projektą pavilkinti, jis bus užbaigtas dvejais metais vėliau, negu galėjo įvykti“, – interviu portalui 15min antradienį teigė R. Šimašius.
„Gal buvo galima labiau pataikauti ankstesnei Vyriausybei, kad nebūtų trukdžiusi tam stadionui, bet čia ne mano savigarbos klausimas ar dar kažko. Tikrai nemanau, kad tokie dalykai turėtų būti ant politinių svarstyklių, nes akivaizdu, kad jeigu ankstesnei Vyriausybei būtų labiau rūpėjęs Vilniaus stadionas, kaip ir buvo sutarta, tai būtume jį turėję dvejais metais anksčiau“, – pridūrė jis.
Politikas tikino besidžiaugiantis, kad stadiono statybos darbai kol kas juda sklandžiai pagal planą, o patį projektą pavadino „gėda, kurią reikia nusiplauti“.
„Mums reikia tą gėdą nusiplauti ir stadioną pastatyti. Visas procesas vyksta sklandžiai ir viskas sudėliota. Džiaugiuosi, kad Vilniaus stadiono reikalas juda labai sklandžiai į priekį ir 2025-ais, kaip ir numatyta (bus užbaigtas – ELTA). Kol kas kliuvinių nematau tam“, – tvirtino sostinės meras.
R. Šimašius pažymėjo, kad stadionas anksčiau buvo statytas neatsakingai, neatsižvelgiant į tai, ar bus pinigų jo statybos pabaigai, ar ne. Tuo tarpu šįsyk, pasak jo, mokesčių mokėtojų pinigai bus leidžiami tik po statybos darbų pabaigos.
„30 metų, du kartus pradėtas statyti ir du kartus užkonservuotas stadionas, abudu kartus buvo pradėtas statyti sovietiniu stiliumi, neatsakingai, dėl to, kad maždaug ten įleidome pamatinį bloką ir paskui kažkaip surinksime pinigų pabaigai. Matosi, kad abu kartus nepaėjo taip, tai šiandien ką galima užfiksuoti, kad mokesčių mokėtojų pinigai tam neleidžiami tol, kol nebus rakteliai įteikiami miesto valdžiai, kuri tuo metu bus ir kol nebus ten sužaistos rungtynės“, – tikino politikas.
„Šiuo atveju, nėra taip, kad leidžiame miestiečių pinigus, o neaišku, ar turėsime (stadioną – ELTA)“, – pridėjo jis.
ELTA primena, kad ELTA primena, kad Vilniuje pradėtos griauti nuo 1993 metų nebaigto statyti Nacionalinio stadiono konstrukcijos. Išvalius teritoriją ant sostinėje esančios Šeškinės kalvos, turėtų prasidėti naujo daugiafunkcio komplekso statybos.
Pagal koncesijos sutartį su investicijų bendrove „BaltCap“, šalia prekybos centro „Akropolis“ Vilniuje bus statomas daugiafunkcis sporto kompleksas, kurį, be nacionalinio stadiono, sudarytų dar 15 sporto objektų: lengvosios atletikos aikštė, 6 krepšinio salės, 3 futbolo treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės. Taip pat suplanuoti sporto muziejus, bendruomenės centras, biblioteka, vaikų darželis. Projektą numatoma baigti iki 2024 m. pabaigos.
2021 m. spalio pradžioje projektas dėl naujo komplekso susilaukė palaikymo miesto Taryboje, taip uždegus žalią šviesą koncesijos sutarčiai, Nacionalinio stadiono techniniam projektavimui ir statyboms.
Sutartis iki pateikiant Tarybai buvo kiek pakoreguota, atsižvelgus į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktas pastabas. Nekeistas pats finansinis veiklos modelis: liko Vilniaus miesto savivaldybės metinio mokėjimo dydis, numatytas galutiniame pasiūlyme, o projekto vertė, įskaitant kapitalo investicijas, finansavimo kaštus, sudaro 146 mln. 185 tūkst. eurų (be PVM). Daugiau nei pusė šios sumos – projekto kapitalo investicijos.
Vyriausybės nutarime numatyta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos maksimalių įsipareigojimų suma – 53,4 mln. eurų (su PVM). Numatyta, kad stadionas turi būti UEFA IV kategorijos.
Nacionalinio stadiono sostinės Šeškinės rajone projektavimas prasidėjo 1985 m., o pačios statybos – 1987 m. Tačiau jau 1993 m. statybos darbai buvo nutraukti. 2008 m. projektui buvo skirta dar 33,6 mln. eurų, tačiau statybos darbai nutrūko ir tą kartą.
