Prieš kelerius metus Kauno savivaldybės atstovai juos iš apdovanojimų ceremonijos veždavo tiesiog glėbiais, nes regimi pasiekimai neleido abejoti miesto proveržiu daugelyje sričių.
Pastarąjį kartą Kaunas Auksinės krivūlės apdovanojimą gavo 2020-ųjų rudenį, kai dar dirbo premjero S.Skvernelio Vyriausybė, – tąkart Vidaus reikalų ministerija Kauną įvertino „Už miesto viziją“.
Seime ir Vyriausybėje įsitvirtinus naujai valdančiajai daugumai situacija smarkiai pasikeitė – pernai ir šiemet kauniečiai liko tuščiomis rankomis.
Užtat Vilniui ir Klaipėdai sekėsi geriau – šiems miestams vis nubyra vienas kitas apdovanojimas. Ši aplinkybė neturėtų stebinti, mat sostinę ir uostamiestį valdo valdančiajai koalicijai priklausančių partijų atstovai.
Galima spėlioti, kad Kaunas apdovanojimų negauna dėl visiškai paprastos priežasties, – tiesiog miestas taip toli nužengė į priekį, kad kitoms šalies savivaldybėms dar reikės daugelio metų bent pasiekti esamą Kauno lygį.
Kiekvienas jų žingsnelis pastebimas ir įvertinamas, o didingais projektais užsiėmęs Kaunas smulkmenomis net neužsiima.
Galima ir kita įvykių seka – galbūt Kauno meras V.Matijošaitis pateko į valdančiųjų konservatorių nemalonę dėl verslo ryšių Rusijoje, kurių niekaip nepavyksta atsikratyti, todėl įvertinti Kauno savivaldybę už gerus darbus vietos fronte būtų laikoma prasto tono ženklu.
Šiuo metu tai būtų visiškai logiškas paaiškinimas, tačiau pernai rudenį ši tema išvis nebuvo aktuali. Karas Ukrainoje nebuvo prasidėjęs ir niekas nespaudė V.Matijošaičio kuo greičiau atsikratyti jo šeimos valdomos „Vičiūnų grupės“ įmonės Rusijoje.
Lieka pats įtikinamiausias scenarijus – tai savotiškas kerštas V.Matijošaičiui už žeriamą kritiką ir net pašaipas šalies valdžiai.
Daugelį Auksinės krivūlės nugalėtojų parenka šalies ministerijos, o ar kas nors yra girdėjęs bent vieną šios Vyriausybės ministrą sakant, kad Kaunas padarė gerą darbą ir tai galėtų tapti puikiu pavyzdžiu kitiems miestams?
Susidaro įspūdis, kad kiekviena Kauno sėkmė – tai karti piliulė Vyriausybei, kurios atstovai nepraleidžia progos priminti apie įsigalinčią autokratiją mieste.
Tą patį girdi Druskininkų savivaldybės vadovai, nors patys druskininkiečiai turbūt mano kitaip ir savo nuomonę išreiškia per rinkimus.
Valdančiajai koalicijai priklausantys Seimo nariai šiemet per kančias įteisino tiesioginius mero rinkimus ir sutiko suteikti jiems nemažai galių tik todėl, kad kitoks sprendimas būtų sukėlęs labai didelį rinkėjų nepasitenkinimą.
Politikams nepaprastai knietėjo grąžinti senąją tvarką, kai tarybos nariai buvo renkami tik pagal partijų sąrašus ir tuomet rinkdavo merą. Šis postas pavirsdavo užkulisinių sandėrių objektu, žemesnio rango etatų prekyba ir dovanomis bendražygiams.
Tokia veikla turi gausybę prekybos poveikiu, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo požymių, tačiau niekas niekada tarybos nariams nėra pritaikęs Baudžiamojo kodekso straipsnio. Politikai tai vadindavo derybomis.
Vyriausybė nė euru neprisidėjo prie naujo olimpinius reikalavimus atitinkančio baseino Nemuno saloje statybos, o Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukciją ir mokslo centro „Mokslo sala“ statybas finansiškai parėmė ankstesnė Vyriausybė.
Žinoma, Kaunas išgyvens ir be apdovanojimų, kurie miesto gyventojams tikrai rūpi mažiau negu kasdieniai rūpesčiai, o pažymiai vietos valdžiai tiek Kaune, tiek kituose šalies miestuose bus rašomi kitų metų kovo pradžioje, rinkimų metu.
